Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 290 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nubaustasis A. A. tvirtina, kad jis neneigia savo kaltės, tačiau jis vadovo pavedimu turėjo pergabenti automobilį ir nežinojo, jog vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, ant kurio buvo pritvirtinti kitam automobiliui priklausantys valstybiniai numeriai, ir taip padarė administracinius nusižengimus. Prašo jo prisipažinimą dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 415 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimalaus dydžio bauda.

Kaip jau minėta, nubaustasis A. A. tvirtino, jog jis vadovo pavedimu turėjo pergabenti automobilį ir nežinojo, jog vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, ant kurio buvo pritvirtinti kitam automobiliui priklausantys valstybiniai numeriai, ir taip padarė administracinius nusižengimus. Tačiau toks A. A. pasiteisinimas yra visiškai neįtikinamas. Pažymėtina, kad A. A. VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, 2017 m. gruodžio 8 d. skunde Tauragės rajono apylinkės teismui nurodė, jog įmonė, kurioje jis dirba vairuotoju, teikia ir automobilių pervežimo bei pergabenimo paslaugas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog A. A. kaip vairuotojas privalėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kokius automobilio dokumentus privalo turėti vairuodamas (gabendamas) automobilį, t. y. akivaizdu, jog A. A. kaip vairuotojas, gabendamas automobilį, privalėjo turėti automobilio dokumentus, kartu įsitikinti, jog ant automobilio pritvirtinti valstybiniai numeriai sutampa su jam pateiktuose dokumentuose nurodytais numeriais. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas įpareigoja motorinės transporto priemonės vairuotojus su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytus dokumentus. Neturint dokumentų, įrodančių šias aplinkybes, atsakomybė tenka būtent transporto priemonės vairuotojui, ir tai negali būti vertinama kaip atsitiktinis pažeidimas. Todėl šiuo atveju nubaustojo A. A. teigimas, jog jis nežinojo, kad vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, ant kurio buvo pritvirtinti kitam automobiliui priklausantys valstybiniai numeriai, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti griežtesnės nuobaudos, todėl jo formalų prisipažinimą dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti mažesnę baudą nei ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali, nenurodė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, jog A. A. nurodyta aplinkybė, t. y. kad jo sunki materialinė padėtis, nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir švelninti paskirtą nuobaudą, nes A. A., įvertindamas savo materialinę padėtį, turėjo jam įstatymu suteiktą galimybę už padarytus nusižengimus sumokėti tik pusę ANK 415 straipsnio 2, 5 dalių sankcijose numatytos baudos. Iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad administraciniu nurodymu buvo nustatytas A. A. terminas iki 2017 m. lapkričio 11 d. sumokėti už padarytus nusižengimus subendrintą 120 Eur dydžio baudą, tačiau šia teise pažeidėjas nepasinaudojo, siūlomos baudos iki nustatyto termino nesumokėjo, todėl jam pagrįstai buvo paskirta bauda sankcijų ribose. Iš A. A. skundų teismams teiginių, jog jo padaryti nusižengimai buvo atsitiktinio pobūdžio, nepriklausę nuo jo valios, galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. A. iš esmės nesijautė kaltas dėl padarytų nusižengimų ir tikėjosi nuobaudos išvengsiąs iš viso.

Akcentuotina, kad šiuo atveju visiškai neįtikinamas nubaustojo A. A. teiginys, kad jis nesumokėjo baudos pagal administracinį nurodymą, būdamas suklaidintas policijos pareigūnų, t. y. suprato, jog ir sumokėjęs baudą, bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Priešingai, ši aplinkybė parodo, jog A. A. nesijautė kaltas dėl padarytų nusižengimų ir nemanė, jog turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn iš viso. Pažymėtina, kad A. A. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitus nusižengimus (b. l. 20–25), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis puikiai suprato, kad padarius administracinį nusižengimą, yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tai ir buvo padaryta iš karto po to, kai buvo nustatyti padaryti nusižengimai, šis dokumentas yra aiškiai įvardytas (b. l. 8), o administracinis nurodymas, t. y., esant Administracinių nusižengimų kodekse numatytoms sąlygoms, pasiūlymas asmeniui iki nurodytos datos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos Administracinių nusižengimų kodekse specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir įrašomas būtent į administracinio nusižengimo protokolą (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. A. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, padarymą, gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 415 straipsnio 8 dalis), tačiau A. A. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skirta nebuvo.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.