- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- TA-858-10-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02355-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1-4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 17-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu (t. III, b. l. 59-63) pareiškėjo J. D. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. apskundimo.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą. Pareiškėjas pažymi, jog jam buvo skirta bausmės izoliatoriaus bausmė ir atitinkamai jo teisės ir galimybės pateikti apeliacinį skundą buvo suvaržytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas tenkintinas, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo pateikti atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Be to, bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Kita vertus, pabrėžtina, jog įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, kad bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl atitinkamai apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymų nustatytą terminą, t. y. ji yra ribojama laike (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-55/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčui aktuali Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis reguliuoja administraciniame procese pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų apskundimo tvarką ir numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina, kad keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti įstatymų leidėjo nustatytas kaip pakankamas objektyviai įvertinus galimybę parengti tokį procesinį dokumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies normos konstrukcijos matyti, kad ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą, todėl apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pateiktas iki 2013 m. spalio 18 d. Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinį skundą pirmą kartą, neprašydamas atnaujinti termino apeliaciniam skundui, pateikė 2013 m. lapkričio 8 d. (t. III, b. l. 88). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. III, b. l. 90-91) atsisakius priimti apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus padavimo terminą, pareiškėjas iš naujo apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pateikė 2013 m. gruodžio 9 d.
Teisėjų kolegija nurodo, jog nors ABTĮ numatytos teismo sprendimo apskundimo procedūros nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo praranda teisę apskųsti teismo sprendimą, tačiau teismui yra suteikiama teisė praleistą terminą atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, turi įvardinti konkrečias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą, bei pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Be to, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui asmuo turi pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 34 str. 2 d., 133 str.).
Iš ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies normos konstrukcijos matyti, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą, t. y. pateikti apeliacinį skundą.
Pastebėtina, jog sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, administracinis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinti jų svarbą, įvertinti jas faktinių aplinkybių kontekste, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Be to, klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, administracinis teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, vadovaudamasis atitinkamu klausimu suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, įstatymų leidėjo yra palikta teismo diskrecijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-55/2013).
Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime 2013 m. spalio 4 d. nedalyvavo (t. III, b. l. 58). Be to, pareiškėjo judėjimo laisvė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo paskelbimo ir apeliacinio skundo padavimo teismui metu buvo apribota, nes jis buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. spalio 4 d. (t. III, b. l. 66), t. y. nepraleidus ABTĮ 93 straipsnyje numatyto termino, tačiau pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo nuorašas buvo įteiktas 2013 m. spalio 10 d. (t. III, b. l. 78-79). Dėl šios priežasties pareiškėjui sutrumpėjo terminas parengti apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog 2013 m. spalio 1 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-948(1) pareiškėjui buvo nutarta skirti 15 parų bausmių izoliatoriuje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 210 punktas numato, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Dėl šios aplinkybės pareiškėjo galimybės parengti apeliacinį skundą, naudotis teisės aktais tam tikru mastu taip pat buvo suvaržytos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad pareiškėjas turėjo trumpesnį laikotarpį nei keturiolika dienų surašyti ir paduoti teismui apeliacinį skundą, kad neturėjo jam atstovaujančio advokato ir dėl to jam buvo apsunkinta galimybė tinkamai apginti savo teises, kad apeliacinio skundo parengimo laikotarpiu buvo bausmių izoliatoriuje, pirmą kartą apeliacinį skundą pateikė 2013 m. lapkričio 8 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakius priimti apeliacinį skundą pareiškėjas iš naujo apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė 2013 m. gruodžio 9 d., vertina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pareiškėjo elgesys, jam siekiant įgyvendinti savo procesinę teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį terminą, vertintinas kaip protingas ir rūpestingas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes skundas yra paduotas dėl neturtinės žalos priteisimo), todėl jis priimamas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo paduoti tenkinti.
Priimti pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti administracinės bylos proceso dalyviams pareiškėjo J. D. apeliacinio skundo nuorašą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.
Nutartis neskundžiama.