Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams, 2019 m. balandžio 26 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d., apie 9.30 val. Klaipėdos m., ties Baltijos pr. 6b pastatu, vairuodamas automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 102 p. reikalavimą, t. y. įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus, dėl ko, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, Baltijos pr. kelią, Klaipėdoje ir, sukdamas į dešinę, nedavė pagrindiniu keliu dviračių taku važiavusiam dviračiui, kurį vairavo J. Š., ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta J. Š. sveikata.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. apie 09.55 val. savo automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su žmona išvažinėjo iš šalutinio kelio Dubysos gatvės į Baltijos prospektą. Automobilį vairavo jis, o žmona sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Išvažiuojant iš šalutinio kelio, jam reikėjo sukti į dešinę, į kitą pusę sukti negalima, kadangi toje vietoje yra vienpusis eismas. Prieš Baltijos pr. gatvę yra įrengtas dviračių takas. Jam privažiavus prie Baltijos pr. gatvės, ties 6 b pastatu, kad pasukti, jis pasižiūrėjo į dešinę pusę, tada į kairę pusę. Automobilių nebuvo ir jis pradėjo važiuoti į dešinę pusę. Tuo momentu, kai žiūrėjo į dešinę, jis atvažiuojančio dviračiu keliu dviratininko nematė, tada, pažiūrėjo į kairę pusę ir pasuko. Jam tik pasukus į Baltijos pr., į jo vairuojamą automobilį, į dešinę jo pusę, atsitrenkė dviračiu taku elektriniu dviračiu važiavęs vyriškis. Dviratį vairavęs vyras užkrito ant automobilio kapoto, po to nuo jo nukrito ant žemės. Jis automobilį sustabdė. Išlipus iš automobilio, ant žemės gulėjo dviratininkas. Pradžioje jam stotis neleido, nežinojo, koks sužalojimas, o vėliau jį nuvedė ir pasodino ant šaligatvio. Jis paskambino 112. Dviratininkas prašė neskambinti į policiją, sakė, jam viskas gerai, bet jis neklausė, paskambino. Atvykę policijos pareigūnai suformino eismo įvykį, patikrino alkotesteriu jų blaivumą. Abu buvo blaivūs. Dviračiu važiavusį asmenį išvežė į ligoninę. Vairuotojo pažymėjimą jis (kaltinamasis) turi nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. apie 9.30 val. važiavo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo dviračių taku, esančiu Baltijos pr., savo elektriniu dviračiu. Ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Subaru“, kuris jo nepastebėjęs, kliudė jo dviračio priekinę dalį. Po smūgio jis (nukentėjusysis) krito ant automobilio priekinės dalies, persivertė per visą automobilio priekinę dalį ir nukrito ant žemės. Tiek automobilio vairuotojas, tiek jis vienas kito tikrai nepastebėjo. Automobilį vairavo galimai vyras, tiksliai neatsimena. Iš automobilio išlipo vyras ir moteris, jis (nukentėjusysis) paprašė, kad jį nuneštų nuo važiuojamosios kelio dalies. Vyras padėjo jam nueiti ant žolės ir paguldė. Tuo metu moteris skambino pagalbai. Atvykę medikai, jį pristatė į (duomenys neskelbtini)ligoninę, kurioje nustatė blauzdikaulio viršutinės dalies lūžį.

Nukentėjusysis J. Š. papildomai parodė, kad draudimo bendrovė jam pervedė 3017 Eur dėl sužalojimo ir 1 232,68 Eur už sugadintus rūbus bei dviratį. Jis byloje civilinio ieškinio nereiškia, jam draudimas žalą atlygino. Valstybinis socialinis draudimas jam išmokų nemokėjo, nes jis dirba kaip individualios įmonės savininkas. Dėl padaryto sužalojimo jam jokių komplikacijų nebuvo, niekur nebesigydė. Gydytojas tik rekomendavo reabilitaciją. Avarijos kaltininkui jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja G. S. patvirtino savo vyro V. S. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes.

Iš 2023-09-04 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad Baltijos pr. išilgine kryptimi Šilutės pl. link Taikos pr. judėjimui nuo Taikos pr. iki Šilutės pl. Baltijos prospektu yra dviračių ir pėsčiųjų takai. Įvykio vieta yra reguliuojama kelio ženklais ir kelio ženklinimu. Dviratis yra Baltijos pr. dviračių take, galinis ratas 5,4 m. nutolęs nuo Baltijos pr. 6b namo pietvakarių kampo kryptimi link Taikos pr. , priekinis – 4,4 m, ir galinis ratas nutolęs 16 m nuo minėto pastato kampo, kryptimi link Dubysos g.. Automobilio priekinis dešinys ratas nutolęs 6,4 m. atstumu nuo Baltijos pr. 6b namo pietvakarių kampo kryptimi link Taikos pr. galinis dešinys – 7,6 m. Dviračio stabdymo žymės nuo galinio dviračio rato tęsiasi 6,2 m. kryptimi link Taikos pr.. Automobilis, pagal stovėjimo padėtį bei ratų pasisukimą, suko į dešinę iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, į Baltijos pr. kirsdamas pėsčiųjų bei dviračių taką.

Iš 2023-09-04 Apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dešinė dalis ir priekinis stiklas apgadinti, priekinis bamperis įlenktas dešinėje pusėje, 60 cm aukštyje nuo pagrindo. Sulenktas dešinės pusės priekinis sparnas prie priekinio bamperio apie 75 cm. aukštyje nuo pagrindo. Taip pat sparnas sulenktas ties dešinio priekinio rato viduriu apie 80 cm nuo pagrindo ir įlenkimas baigiasi apie 95 cm nuo pagrindo. Sudužęs priekinis automobilio stiklas. Apžiūrėjus elektrinį dviratį „Engwe“ ant jo ir rėmo nubrozdinimų ar sugadinimų nesimato. Dviračio vairo rankena nulūžusi.

Iš 2023-10-05 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. P. atsakydamas į klausimą dėl sužalojimo padarymo pobūdžio, laiko ir sunkumo masto, pagal pateiktus J. Š. medicininius dokumentus, konstatavo kairio blauzdikaulio artimojo galo intrasąnarinį skeveldrinį lūžimą, kairio kelio srities žaizdą. Sužalojimas patirtas eismo įvykio metu, kliudžius nukentėjusiojo transporto priemonę (dviratį), pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis ir pagreičio poveikyje, nukentėjusiajam kairio kelio sritimi atsitrenkus į kietus plokščius paviršius metu. Galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku iki 09.59 val. (GMP kvietimo laikas). Dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties. Neatmetama tikimybė, kad dėl skeveldrinių intrasąnarinių lūžimų gali susidaryti atokiosios komplikacijos, galinčios keisti sveikatos sutrikdymo mąstą į sunkesnę pusę.

Iš 2024-01-16 AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad draudimo kompanija atlygino J. Š. 3 000 Eur neturtinę žalą ir 17 eurų gydymo išlaidų.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. S. 2023 m. rugsėjo 4 d., apie 9.30 val. Klaipėdos m., ties Baltijos pr. 6b pastatu, vairuodamas automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 102 p. reikalavimą, t. y. įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus, dėl ko, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, Baltijos pr. kelią, Klaipėdoje ir, sukdamas į dešinę, nedavė pagrindiniu keliu dviračių taku važiavusiam dviračiui, kurį vairavo J. Š., ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta J. Š. sveikata. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, jis kaltinamajam pretenzijų neturi. V. S. anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, yra vedęs, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšis – bauda, artima minimaliai sankcijos ribai. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį (BK 47 straipsnis).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Nustatyti, kad V. S. paskirta 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.