- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- eAN2-247-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00578-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 10ANN-132481381-17,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. B. 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 9 d., 9.14 val., kirtimų g. 49B, Vilniuje, vairavo automobilį ir tikrinančiam pareigūnui sustabdžius, pateikė seno pavyzdžio negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, be to, be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš automobilio, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punktą. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais asmuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. B. skundą, paliko galioti 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą nepakeistą.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu G. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo panaikinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo skunde nurodytus argumentus, t.y. kad jo vairuotojo pažymėjimas yra be galiojimo pabaigos datos, išduotas Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos 1996 m., todėl yra galiojantis de facto ir de jure. Valstybė neturėtų atgaline data keisti jos pačios išduotų dokumentų galiojimo terminų, kadangi tai pažeistų apelianto teisėtus lūkesčius dėl teisėtų pasekmių bei proporcingumo principų įgyvendinimo bendrame Europos Sąjungos teisės kontekste. Teismo nutartyje cituojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. nutarimas yra ne įstatymas, jame numatytas 5 metų vairuotojų pažymėjimų galiojimo terminas yra niekuo nepagrįstas, jo priėmimo būtinumas ir nauda Lietuvos Respublikos piliečiams nebuvo diskutuotas Lietuvos Respublikos Seime, dalyvaujant visų politinių krypčių atstovams, jis yra neargumentuotas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 pastraipai, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai 2006/126/EB ir jos 3 straipsnio 3 punktai, 13 straipsnio 2 punktui.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu G. B. neginčija faktinių aplinkybių dėl to, kad be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš automobilio, tačiau prašo panaikinti nutarties dalį dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Apelianto įsitikinimu, jo policijos pareigūnui pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Nepagrįsti apelianto G. B. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į jo išdėstytus motyvus dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas aptarė Apelianto nurodomos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/126/EB nuostatas, susijusias su vairuotojo pažymėjimais, motyvuotai susiedamas su Lietuvos Respublikoje galiojančias ir taikomais teisės aktais. Su tokia pirmosios instancijos teismo aiškia ir išsamia argumentacija nėra pagrindo nesutikti. Dar kartą apeliantui išaiškintina, kad jo minimos direktyvos 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad valstybė narė turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2033 m. sausio 19 d. visi išduodami ar esantys apyvartoje vairuotojo pažymėjimai atitiktų šios direktyvos reikalavimus. Šios Direktyvoje nurodomos datos negalima suprasti kaip termino, iki kada visose valstybėse narėse galioja senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai. Valstybės narės buvo įpareigotos iš esmės bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip iki 2033 m. sausio 19 d. užtikrinti Direktyvos nuostatų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18) 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2012 m. sausio 25 d. nutarimu nustatė, kad seno, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių eismo policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-939; 1993, Nr. 8-185) patvirtinto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai galioja iki juose nurodytos datos. Jeigu data nenurodyta, jie galioja 5 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo. Šio punkto pavyzdžio neatitinkantys vairuotojo pažymėjimai, išduoti nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2000 m. kovo 31d., galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Apelianto teiginiai, kad toks teisės aktas, t.y. 2012 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimas yra prieštaraujantis ne tik Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/126/EB, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, yra deklaratyvūs, paremti subjektyviu situacijos vertinimu. Aptariamas 2012 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimas, nustatęs senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiką, yra galiojantis teisės aktas ir juo privaloma vadovautis. Nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas G. B. buvo išduotas 1996 m. gruodžio 10 d., nenurodant dokumento galiojimo pabaigos datos. Vadovaujantis Europos Sąjungos bei įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, apelianto vairuotojo pažymėjimas 2017 m. lapkričio 9 d. jau buvo negaliojantis. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą procesinį sprendimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinio skundo netenkinti.