Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-458-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-04
Bylos Nr.
e1-458-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06461-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos
  • 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-458-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06461-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 4 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-458-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

Ž. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. M. yra kaltinamas tuo, kad neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. vasario 20 d. apie 13.00 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. I. priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis Ž. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamajam nustatė girtumą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, anot prokurorės, nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 20 d. 13.00 val. išėjęs iš pastato parūkyti pamatė, kad atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas, nesant kliūčiai, staigiai sustojo ir automobilio variklis užgeso. Tai jiems sukėlė įtarimų. Po kuriuo laiko automobilio variklį užkūrė ir automobilis nuvažiavęs dar kelis metrus vėl užgeso. Situacija pasikartojo dar du kartus. Automobiliui įvažiavus į stovėjimo aikštelę, atsidarė priekinės dešinės pusės durys ir iš važiuojančio automobilio iššoko keleivis. Automobilis apvažiavo stovėjimo aikštelėje lanką ir pradėjo važiuoti tiesiai į stovinčius automobilius. Sustojo per keliolika centimetrų nuo stovinčio kolegos automobilio. Tuomet liudytojas pribėgo prie minėto automobilio, pro priekines dešinės pusės duris pateko į automobilio vidų ir ištraukė iš užvedimo spynos automobilio raktą. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.

3.2. Liudytojas L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, kadangi jie dirba vienoje bendrovėje. Kaltinime nurodytu laiku, po naktinės pamainos, baigus darbą 8 val. ryto su kaltinamuoju nusprendė išgerti alkoholio. Dviese išgėrė 0,7 l. talpos degtinės. Liudytojas labai stipriai apgirto ir toliau nieko neatsimena. Neatsimena kaip atsidūrė savo automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau patvirtino, kad šiuo automobiliu iš darbo į namus ir važiavo su kaltinamuoju. Atsimena, kad važiuojant namo automobilį vairavo liudytojas pats. Kuriuo metu rakteliai atsirado pas kaltinamąjį, negali paaiškinti. Tačiau kaltinamajam pretenzijų dėl to, kad jis vairavo jo automobilį, neturi. Ar kaltinamasis turi teisę vairuoti, nežino, manė, kad turi. Kažkuriuo metu atsimena, kad atsidūrė kažkokioje aikštelėje, kur dėl kažkokių priežasčių prie jų priėjo vyrai, kodėl jie priėjo neatsimena. Po to jau atsimena, kad atvyko pareigūnai, su kuriais jis šiek tiek apsipyko. Pareigūnai paaiškino, kad buvo iškviesti dėl to, kad kaltinamasis vairavo neblaivus jo automobilį. Po to buvo nuvežti į policijos komisariatą dokumentams supildyti.

3.3. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 20 d. apie 13.05 val. buvo gautas pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sustabdė ir atėmė raktelius iš automobilio „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris būdamas neblaivus, važinėjo po teritoriją ir vos nesukėlė eismo įvykio. Apie 13.20 val., atvykus į įvykio vietą, rado stovintį minėtą automobilį bei pranešėją, kuris paaiškino įvykio aplinkybes. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo Ž. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai. Pareiškėjas teigė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių ir teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Patikrinus girtumą, pirmuoju tikrinimu kaltinamajam nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas – 2,27 promilių neblaivumas.

3.4. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0074, kurio patikros sertifikatas Nr. 1757520 galioja iki 2023 m. balandžio 18 d., pirmuoju tikrinimu 13.23 val. nustatytas 2,59 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 13.45 val. – 2,27 prom. neblaivumas.

3.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salono priekinėje dalyje, dešinėje pusėje ant grindų mėtosi 0,5 l talpos du tušti degtinės buteliai.

3.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kurį iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data 2023 m. vasario 20 d. ir laikas 14.08 val. (realus laikas 13.08 val.). Vaizdo įraše matoma kaip 13.10 val. realiu įrašo laiku į teritoriją įvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis. Automobilis sustoja, iš keleivio priekinės sėdynės išlipa vaikinas, palieka praviras keleivio pusės duris, tačiau sidabrinės spalvos automobilis apvažiuoja ratą, praviromis durimis bei sustoja labai arti prie kito automobilio. Tuo metu prie sidabrinės spalvos automobilio prieina kiti vyrai, vairuotojas išlipa iš automobilio.

3.3. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota L. I. vardu.

3.4. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Nissan Primera“, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 570 Eur.

Ž. M.

nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą Ž. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2023 m. vasario 20 d. apie 13.00 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. I. priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

7. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 6 punkte, patvirtinta pačio kaltinamojo parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat – ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. M. ir liudytojo L. I. duoti parodymai bei kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl Ž. M. skirtinos bausmės

9. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, o paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – piniginę vertę, atitinkančią 1 570 Eur dydžio sumą.

10. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta; civilinio ieškinio byloje nėra; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

14. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog yra kaltinamojo prašymas leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių terminą, be to, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam galimai bus paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl sprendžia, jog 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

16. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

17. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų terminui.

20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

21. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

23. Nustatyta, kad transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių, tad spręstina, jog nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 570 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

24. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. skirti 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą. Ž. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2023 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. M. išieškoti, transporto priemonės – „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 570 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimties eurų) valstybės naudai. Ž. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamojo Ž. M. paimtą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Išaiškinti Ž. M., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė