- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- 1-1517-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- G. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. ūkininko (duomenys neskelbtini) ūkyje, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), sandėlininko pareigose, šiuo metu laikinai gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. spalio 02d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 253 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 16(šešiolikai) parų; 2) 2014m. kovo 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 286 str.(teimo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 3) 2015m. spalio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 2d., 64¹ str., 65 str. 2d.,-areštu 20(dvidešimčiai) parų ir 10 MGL 376,60 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 eur/ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2016m. liepos 26d.; 4) 2016m. lapkričio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-14 MGL 527,24 Eur.(penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 24 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta; 5) 2017m. sausio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 187 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 3 ir 9d.d., 64¹ str.,-22 MGL 828,52 Eur.(aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 52 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2018m. birželio 13d., apie 01⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su sugyventine-pil. G. G. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia nuo stalo pastūmė gulėjusią peleninę, kuri pataikė nukentėjusiajai G. G. į kairę ranką, o po to vieną kartą su delnu pastarajai sudavė į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios G. G. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti paviršiniai nubrozdinimai kairiame skruoste ir kairio dilbio nugariniame paviršiuje, kas nukentėjusiajai G. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paskutinius parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad su sugyventine G. G. kartu gyvena jau virš pusantrų metų, su kuria augina septynių mėnesių dukrą. Šiuo metu nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, jis su sugyventine G. ir jų mažąja dukra svečiavosi krikštomotinos namuose, kur vyko išgertuvės. Jis su krikštomotina gėrė degtinę, o sugyventinė G. alų. Po vidurnakčio grįžus į nuomojamą butą, virtuvėje jis su sugyventine G. dėl kažko susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, visų konflikto aplinkybių gerai neatsimena. Atsimena tik tai, kad konflikto metu sugyventinei vieną kartą su delnu sudavė į veidą. Ar į sugyventinę buvo pastūmęs peleninę, kuri atsitrenkė į ranką, ir ar į sugyventinę metė vazoninę gėlę, jis negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo šių aplinkybių neatsimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Po konflikto jis nuėjo miegoti, tačiau jį pažadino atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išsivežė į Ukmergės raj. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš sugyventinę G. Jis supranta, kad blogai pasielgė ir dėl to labai gailisi.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs jam pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu nukentėjusiosios G. G. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28-29), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 14-16), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-12), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 19), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašu(b.l. 38), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 43) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis M. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokurorė) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios G. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kartu su sugyventiniu M. M. gyvena jau apie pusantrų metų, augina judviejų mažametę dukrą, Šeimoje dar auga du nepilnamečiai vaikai, kurie yra nuo kito vyro. 2018m. birželio 12d. ji kartu su sugyventiniu M. M. ir judviejų mažamete dukra svečiavosi pas pastarojo tetą, kur ji išgėrė vieną butelį alaus, o sugyventinis M. M. buvo nusinešęs 0,7 l talpos butelį degtinės. Po vidurnakčio grįžinėjo į jų nuomojamą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Einant link namų, ji neleido sugyventiniui stumti vaiko vežimėlio, kadangi šis buvo girtas. Dėl šios priežasties sugyventinis supyko ir pirmas nuėjo link namų. Grįžusi, rado sugyventinį sėdintį laiptinėje. Jiems užėjus į butą, sugyventinis iš karto pradėjo jai priekaištauti ir konfliktuoti. Sugyventinis M. buvo viskuo nepatenkintas, buvo priekaištaujama ne tik dėl išgerto butelio alaus, bet ir dėl to, kad ji dar maitina judviejų mažametę dukrą, kuriai yra tik keturi mėnesiai. Jai visus vaikus paguldžius miegoti, nuėjo į virtuvę, kur konfliktas tęsėsi, nes sugyventinis nenustojo jai priekaištauti, pradėjo rėkauti. Berėkaudamas, sugyventinis nuo stalo su ranka stipriai stūmė peleninę, kuri jai pataikė į kairės rankos alkūnę. Konfliktui tęsiantis, sugyventinis, paėmęs ant stalo stovėjusią gėlę su vazonu, į ją metė vazoną, bet nepataikė. Tuomet priėjo prie jos ir su delnu vieną kartą trenkė į veido kairę pusę, po to norėdamas trenkti į veidą ir su galva, bet ji kažkaip išsisuko ir išvengė smūgio, todėl sugyventinis tik su kakta prilietė jai nosį. Po visų šių smurtinių veiksmų sugyventinis apsisuko ir nuėjo į kambarį miegoti. Netrukus pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai. Ji pati policijos pareigūnų nekvietė, todėl mano, kad, išgirdę triukšmą, policijos pareigūnus iškvietė kaimynai. Dėl pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį ji patyrė fizinį skausmą. Per bendrą gyvenimą su sugyventiniu M. yra buvę visokių konfliktų, bet šis anksčiau prieš ją niekada nesmurtaudavo(b.l. 28-29).
Iš teisme paskelbto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios G. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 14-16).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomos medinės atrakintos buto durys, kurių užraktas nepažeistas. Pro duris patenkama į prieškambarį, iš kurio pro tiesiai kairiau esančias duris patenkama į virtuvę. Apžiūrint virtuvę, šioje patalpoje, ant dešinėje pusėje stovinčio stalo ir taburečių yra matomos žemės, o prie priešakinės sienos, už stalo, ant grindų matomas apverstas vazonas, ant grindų guli gėlė, visur primėtyta žemių, stiklo(peleninės) šukių. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti(b.l. 7-12).
Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2018m. birželio 13d., 01³⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo M. M. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas(b.l. 19, 107).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašo matyti, kad 2018m. birželio 13d., 02¹⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi policijos pareigūno atlydėta pil. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurio teigimu, apie 01⁰⁰ val. namuose įvykusio konflikto metu ją sumušė sugyventinis. Pacientės apžiūros metu buvo nustatytas paraudimas kairiame skruoste, paviršiniai odos nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje, kuri po apžiūros buvo išleista į namus(b.l. 38).
Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018m. birželio 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios G. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. paviršiniai nubrozdinimai kairiame skruoste ir kairio dilbio nugariniame paviršiuje, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu. Nukentėjusiajai G. G. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 39-49).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2018m. birželio 13d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 1d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis M. M., dėl asmeninių paskatų 2017m. birželio 13d. nuomojamame bute kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją G. G., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis smurtas, bet ši buvo ir nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).
Spręsdamas kaltinamojo M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo M. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam M. M. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad pastarasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvęs teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogišką smurtinį nusikaltimus, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 63-97). Visa tai rodo kaltinamojo M. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis M. M., kaip recidyvistas, t.y. asmuo, turintis neišnykusį teistumą, jam inkriminuojamą veką padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo M. M. atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis M. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamasis M. M. yra dirbantis asmuo, kuris su sugyventine augina mažametį kūdikį, t.y. septynių mėnesių dukrą, o kaltinamojo nusikalstamais veiksmais reali turtinė žala padaryta nebuvo, nes byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas(b.l. 44-48), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių apie kaltinamojo M. M. asmenį visumą, bet ir į teismo posėdžio metu išreikštą nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų sugyventinio-kaltinamojo M. M. atžvilgiu taikymo, pasak kurios, ji kaltinamajam dovanoja su juo susitaikė ir jokių pretenzijų dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto neturi, ir įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis M. M. visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam M. M. už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, kuri visiško sudėjimo būdu yra bendrintina su paskirta ir neatlikta subendrinta bausme-nesumokėta bauda pagal ankstesnįjį nuosprendį, t.y. 2017m. sausio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį(LR BK 64 str. 2d., 65 str. 2d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. M. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti darbą ūkininko Z. S. ūkyje, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba susirasti kitą oficialų darbą; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam M. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.
LR BK 64 str. 2d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017m. sausio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą subendrintą bausmę-nesumokėtą 22 MGL 828,52 Eur.(aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 52 eur/ct.) dydžio baudą ir galutinę bausmę paskirti dešimt mėnesių laisvės apribojimo ir 22 MGL 828,52 Eur.(aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 52 eur/ct.) dydžio baudą, paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti darbą ūkininko Z. S. ūkyje, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba susirasti kitą oficialų darbą; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Subendrintos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į šios bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2018m. birželio 13d., 01³⁰ val., iki 2018m. birželio 13d., 14⁵⁷ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis M. M. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Subendrintos bausmės dalis-nesumokėta bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam M. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.