Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Jelenos Sabaliauskienės ir pagal nuteistojo S. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnį išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2003 m. gruodžio 18 d. L. N. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo palėpėje neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 2315 g kanapių ir jų dalių.

S. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2003 m. pavasario iki 2003 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, L. N. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką, tyčia pasėdamas, prižiūrėdamas ne mažiau kaip 8 kanapių augalus, surinkdamas subrendusias naudojimui kaip narkotinę medžiagą augalų dalis, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, iš kurių 4 kanapių augaluose bei maišelyje su kanapių dalimis, slepiamuose šios sodybos namo palėpėje, aptiktas labai didelis kiekis – 2625,5 g narkotinės medžiagos, t. y. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnį.

Tačiau teismas dėl šio kaltinimo S. B. išteisino, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad neteisėtai S. B. augintų kanapių augalų kiekis nesiekia ribos, leidžiančios konstatuoti esant didelį jų kiekį, motyvuodamas ją tuo, kad įstatymo leidėjas nėra nustatęs aiškaus kriterijaus, pagal kurį Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi būti atribojama nuo Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107² straipsnyje numatytos veikos – neteisėto kanapių auginimo. Be to, pagal BK 265 straipsnio prasmę didelį atitinkamų augalų kiekį apsprendžia ne galimas juose narkotinių medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas rekomendacijas, o tai yra vertinamasis požymis.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendį dalyje dėl S. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pakeisti: S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliantės nuomone, sprendžiant klausimą konkrečiai dėl kanapių augalų didelio kiekio, pakankamo baudžiamajai atsakomybei atsirasti, būtina atsižvelgti į tai, kad šioje byloje Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistai, ištyrę kratos metu paimtus 4 subrendusius sausus kanapių augalus, konstatavo, kad juose yra 2315 g narkotinės medžiagos (tetrahidrokanabinolio). Viename subrendusiame sausame kanapių augale vidutiniškai yra apie 579 g narkotinės medžiagos ir tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas” atitinka didelį kiekį narkotinės medžiagos, nes viršija 500 g. Aštuoniuose kanapių augaluose, kuriuos, kaip pripažino teismas, augino S. B., narkotinės medžiagos kiekis sudaro 4623 g, t.y. 925 kartus viršija Rekomendacijose nustatytą 5 g nedidelį kiekį, 9 kartus viršija didelį kiekį. Šis kiekis artimas beveik dvigubam labai dideliam kiekiui narkotinės medžiagos. Todėl, pasak apeliantės, 8 subrendusių kanapių augaluose yra narkotinės medžiagos, pakankamos, esant kitiems įstatymo nustatytiems požymiams, baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1dalį, Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Prokurorė daro išvadą, kad 8 kanapių augalų auginimas atitinka didelį kiekį kanapių augalų ir netgi viršija kanapių augalų kiekį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnį. Pažymi, kad kanapes (,,marichuana”) vartojančiam asmeniui vienai dozei reikia 0,5 g -l g kanapių, iš vieno subrendusio išdžiovinto kanapės augalo gali būti padarytos 579 kanapių dozės vartojimui, o iš 8 kanapių augalų - atitinkamai 4623 dozės.

Apeliantės nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad konkrečiai dėl kanapių augalų didelio kiekio nustatymo, neturi reikšmės augalo išsivystymo ar subrendimo stadija, auginimo vieta bei šiais augalais užsėtas plotas. Todėl, pasak prokurorės, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, didelis kiekis kanapių augalų, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, yra ne mažiau kaip trys augalų vienetai.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. B. atžvilgiu Kėdainių rajono policijos komisariate nuo 2003 m. vasario mėn. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo tikslu platinti. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. l b. 1. 204-207), tačiau tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu S. B. nubaustas administracine tvarka (t. l b. 1.217). Ši aplinkybė, prokurorės teigimu, įrodo, kad S. B. žinojo, jog kanapės yra narkotinė medžiaga, kurios apyvarta, disponavimas, kanapių auginimas įstatymo yra uždraustas, už tai numatyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Tai duoda pagrindą tvirtinti bei laikyti įrodytu, jog visi jo veiksmai, susiję su kanapių paruošimu naudojimui kaip narkotinę medžiagą šios sodybos gyvenamojo namo palėpėje, yra tyčiniai.

Prokurorės tvirtinimu, teismas, nepripažindamas kratos metu paimtame polietileniniame maišelyje esančios narkotinės medžiagos įrodymu ir sumažindamas kaltinime nurodytą neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos kiekį, tinkamai neįvertino šių aplinkybių.

2003 m. gruodžio 18 d. L. N. sodyboje, esančioje Karūnavos k. Kėdainių r., atliktos kratos faktiniu pagrindu buvo operatyviniai duomenys ikiteisminio tyrimo byloje Nr.66-1-1579-03 dėl vagystės iš R. Š. buto. Atlikdami kratą, Kėdainių rajono PK pareigūnai A. R., R. J. ir A. V., be kitų ieškomų objektų, namo palėpėje aptiko 4 kanapių augalus ir polietileninį maišelį su augalinės kilmės lapeliais. Kilus įtarimui, jog šie objektai gali būti narkotinė medžiaga - kanapės, kurių apyvarta uždrausta, policijos pareigūnai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 149 straipsnio 6 dalis, šiuos objektus paėmė ir apie tai nurodė kratos protokole. Kratą stebėjo ir kratos protokole pasirašė S. B. samdytas, kelis mėnesius šioje sodyboje gyvenęs ir sodybą prižiūrėjęs T. L. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino kratos darymo teisėtumą.

Prokurorės nuomone, nors kratą padarę policijos pareigūnai pažeidė kratos metu rastų objektų įforminimo tvarką, (iš dalies prokurorė tai paaiškina tuo, kad jie neturėjo duomenų apie neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą, nebuvo tinkamai pasiruošta jos paėmimui ir įforminimui), tačiau nekelia abejonių aplinkybės, jog būtent šiuos objektus policijos pareigūnai kratos metu rado namo palėpėje ir sudėjo į tarnybinio policijos automobilio bagažinę. Tai patvirtino liudytojas T. L., kurį kartu su rastais ir paimtais objektais kratą atlikę policijos pareigūnai atvežė į Kėdainių rajono PK.

Atkreipia dėmesį, kad surašydami kratos protokolą policijos pareigūnai tik nurodė, kad paimti 4 augalinės kilmės stiebai su pailgais lapeliais bei polietileninis maišelis su augalinės kilmės lapeliais. Tačiau visi kiti kratos metu paimti daiktai nebuvo augalinės kilmės, nebuvo rasta ir paimta kitų polietileninių maišelių, todėl, pasak prokurorės, kratos protokole yra užfiksuota pakankamai augalinės kilmės objektus charakterizuojančių individualių požymių.

Apeliantės aiškinimu, nors kratos atlikimo vietoje pareigūnai nepasvėrė 4 augalų bei polietileninio maišelio su jame esančiu turiniu, tačiau augalų vientisumas (tai pripažino ir teismas) ir apskritai bet kokio augalo ypatumai neduoda pagrindo manyti, kad augalo svoris gali padidėti. Prokurorės nuomone, nuo sudžiūvusio augalo galėjo nubyrėti jo dalys ir augalo svoris sumažėti, kas šioje byloje būtų aiškinama tik kaltinamojo naudai. Augalinės kilmės lapeliai buvo aptikti polietileniniame maišelyje, tai yra dar prieš kratos darymą jie buvo įdėti į materialų objektą - maišelį, kuris ir naudojamas tam, kad jame saugiai būtų laikoma medžiaga, daiktai, kad jie neprarastų savo savybių, svorio. Jokių duomenų, kad atlikę kratą policijos pareigūnai būtų įvykdę kokius nors veiksmus su šio maišelio turiniu, dėl ko galėjo pasikeisti jo turinys arba turinio svoris, nėra.

Atkreipia dėmesį, kad tą pačią dieną 4 augalus ir polietileninio maišelio turinį apžiūrėjo bei daiktų apžiūros protokolą surašė kratoje nedalyvavęs tyrėjas E. J. Nors apžiūros metu ir buvo fotografuojama, tačiau dėl techninių kliūčių nuotraukų padaryti nepavyko (b.l. 12, t. 1). Apžiūros metu augalai buvo sulaužyti ir kartu su polietileniniu maišeliu bei jame esančiu turiniu supakuoti kartoninėje dėžėje, kuri buvo užantspauduota. Tą pačią dieną policijos pareigūnas A. R. pasvėrė šią dėžę, apie tai surašė svėrimo aktą (b. l. 13, t. l ).

Prokurorė pažymi ir tai, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui buvo pateikta užduotis atlikti minėtų objektų tyrimą bei kartoninė dėžė, kuri buvo užantspauduota, įpakavimas pažeistas nebuvo (b. l. 14, t. l ). Baigęs tyrimą specialistas išvadoje nurodė, kad daiktiniai įrodymai užantspauduoti Lietuvos policijos antspaudo ,,Kriminalistinių tyrimų centras Nr.3”. Vėliau Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistai išvadoje (b.1.20-25, t. l ) nurodė, kad kartoninė dėžė Nr.l (būtent šioje dėžėje buvo kratos metu paimti objektai) yra užantspauduota ,,Kriminalistinių tyrimų centras Nr.3” spaudu, įpakavimas nepažeistas.

Apeliantė daro išvadą, kad pakeisti objektų, įtakoti jų kiekį, svorį ir pan. niekas negalėjo, nes nuo tada, kai tyrėjas E. J. 2003 m. gruodžio 18 d. apžiūrėjo kratos metu paimtus augalinės kilmės objektus, juos supakavo ir užantspaudavo, objektų ikiteisminio tyrimo metu niekas nelietė, išskyrus objektus tyrusius specialistus.

Apeliantės nuomone, teismas suabejojęs aplinkybe ar kratos protokole nurodytame maišelyje buvusi medžiaga yra ta pati, kuri buvo perduota tirti specialistui ir spręsdamas klausimą, ar maišelyje esanti medžiaga pripažintina įrodymu, teismas turėjo galimybę Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti kratos metu gautų duomenų patikimumą. Teismas galėjo teismo posėdyje apklausti pareigūnus R. J., A. R., A. V. (b. l. 121,122,123, t. 1.) bei pareigūną E. J. Prokurorė prašo minėtus policijos pareigūnus apklausti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad daiktų apžiūros protokole (b. l. 10-11, t. l ) dalyvavo T. L., kuris pasirašė šiame protokole, jokių pastabų dėl šio veiksmo nepareiškė. Tai, pasak prokurorės, kad T. L., kuris betarpiškai dalyvavo kratos daryme, nekilo jokių abejonių, jog į kartoninę dėžę buvo įdėti tie patys, kratos metu paimti augalinės kilmės objektai, duoda pagrindą tvirtinti, kad specialistams buvo pateikti tie patys objektai, tarp jų ir polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kurie buvo paimti kratos metu.

Apeliantės nuomone, teismas, nurodydamas, jog bylos dokumentuose skirtingai aprašinėjami augalinės kilmės objektai, neįvertino, kad šiuos dokumentus rašė skirtingi pareigūnai, turintys skirtingus išsilavinimus, darbo praktiką bei su augalų sudėtimis susijusias žinias. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr.7702 netgi nenurodyta, kad kartoninėje dėžėje buvo ir polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistai nurodė, kad ,,dėžėje yra plastikinis maišelis su augaline medžiaga, kurioje matosi rudos, žalios spalvų lapeliai, varpos formos stambių žiedynų dalys su smulkiais stiebeliais”. Nors pareigūno E. J. surašytame daiktų apžiūros protokole nenurodyta, kad maišelyje buvo ir žiedynų, tai, pasak prokurorės nereiškia, kad jų iš tikrųjų nebuvo. Pažymi, kad surašytuose dokumentuose nurodytas augalinės kilmės medžiagos aprašymas neprieštarauja vienas kitam, o tik papildo požymius. Be to, atlikę kratą policijos pareigūnai bei tyrėjas E. J., žinodami, jog augalinės kilmės medžiaga bus siunčiama tyrimui, kurio metu specialistas privalo aprašyti tiriamus objektus, polietileniniame maišelyje esančios augalinės kilmės medžiagos iš maišelio neišiminėjo (kratos protokolo duomenys, liudytojo T. L. parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys), o apsiribojo tik tos medžiagos, kuri buvo matoma maišelio viršutinėje dalyje, aprašymu.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog paimta kratos metu bei esanti polietileniniame maišelyje narkotinė medžiaga - 299,5 g kanapių ir jų dalių, nepripažintina įrodymu. Mano, jog teismas nepagrįstai sumažino kaltinime S. B. nurodytą jo neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos kiekį nuo labai didelio kiekio iki didelio kiekio. Labai didelis kiekis buvo inkriminuotas ir yra pagrįstas specialistų išvados Nr. 11-690, 11-936 duomenimis, iš kurios matyti, kad 4 kanapių augaluose yra 2315 g bei polietileniniame maišelyje yra 299,5 g narkotinės medžiagos, ir specialisto išvados Nr.7702 duomenimis - tyrimui buvo sunaudota l1 g kanapės lapų.

Apeliantės nuomone, teismas, pašalindamas kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, jog S. B. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti, taip pat tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių.

Liudytojas T. L. parodė, kad tuo metu, kai jis užnešė į palėpę ir pakabino džiovinimui 4 augalus, palėpėje jau kabėjo 2 tokie patys augalai (b.l. 60-63, t. l); visus 6 augalus jis matė palėpėje prieš savaitę iki kratos darymo (b.1. 117-119, t. 2 ). Liudytojas A. O. parodė, kad 2003 m. nuo rugpjūčio mėn. iki spalio mėn. gyvendamas toje sodyboje, matė palėpėje apie 6 vnt. nukirstų kanapių stiebų. Jam išvykstant iš sodybos, visi šie augalai liko palėpėje. Prokurorė sugretinus šiuos parodymus su ta aplinkybe, jog liudytojas T. L. išrovė bei pakabino namo palėpėje 4 augalus tuo metu, kai liudytojas A. O. nebegyveno sodyboje, o sodybos teritorijoje kitų tokių augalų (T. L. išrovus 4 minimus augalus) nebeliko, žinant 2003 m. gruodžio 18 d. atliktos kratos protokolo duomenis, daro išvadą, kad nuo 2003 m. spalio mėn. iki kratos dienos S. B. dalį kanapių augalų iš sodybos išgabeno. Kadangi A. O. kategoriškai nenurodė, kiek kanapių stiebų matė palėpėje ir atsižvelgus į tai, kad A. O. parodymų patikrinimo vietoje metu jo nurodytose vietose buvo aptiktos 4 kanapių šaknys, prokurorė sprendžia, jog A. O. matė palėpėje ne mažiau kaip 4 kanapių stiebus. O A. O. išvykus, S. B. (iki T. L. pakabinant palėpėje 4 kanapių augalus) išgabeno iš sodybos 2 kanapių augalus. Gruodžio mėnesį (maždaug nuo gruodžio 11 d. iki kratos darymo) išgabeno iš sodybos likusius 2 kanapių stiebus (juos palėpėje ir matė T. L.). Prokurorė daro išvadą, kad S. B. 2003 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais iš sodybos periodiškai gabeno kanapių augalus, kiekvieną kartą imdamas atitinkamą kiekį, reikalingą jo tikslams įgyvendinti. Kanapių dalių buvimas polietileniniame maišelyje įrodo, kad ir ši narkotinė medžiaga buvo paruošta išgabenimui.

Prokurorė pažymi, jog teismas neįvertino ir aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. B. vartoja narkotines medžiagas (b.1. 222, t. l). Pats S. B. neigė vartojęs narkotines medžiagas, tai patvirtino L. N.

Prokurorė atkreipia dėmesį į liudytojo Nr.l, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymus apie tai kada, kaip dažnai, kokiomis dozėmis, už kiek jis pirkdavo kanapes ir amfetaminą iš S. B., kaip supakuotas kanapes jis pirkdavo. Minėtas liudytojas parodė žinąs bent 8 asmenis, kurie iš S. B. pirkdavo narkotines medžiagas.(b.l. 111, t. 2).

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai patikėjo liudytojo T. G. teisiamajame posėdyje duotais parodymais (b.1. 80, t. 2), kuriais jis paneigė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipia dėmesį, kad atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą, nei tyrėjui, nei kitiems proceso veiksmų dalyviams T. G. apklausų, akistatos su S. B., dalyvaujant advokatui, metu (b. l. 135-137,139, t. 1) nekilo jokių abejonių, jog T. G. buvo abstinencijos būsenoje (T. G. teisme išsakyta versija). Mano, kad tokioje būsenoje jis ir negalėjo būti, kadangi nuo 2003 m. kovo 29 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (b. l. 101-102, t. 2). 2003 m. kovo 29 d. nagrinėjant bylą dėl jo padarytos vagystės, taip pat apklausiant jį šioje byloje ir akistatos metu su S. B., T. G. nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad vagystę padarė priverstas S. B. , kuriam buvo skolingas už narkotikus. T. G. parodymai apie S. B. parduodamus narkotikus: amfetamino įpakavimą, dozės kiekį, dozės kainą, visiškai sutampa su liudytojo Nr.l, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais šioje dalyje. Šiuos savo parodymus T. G. patvirtino apeliaciniame skunde dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003m. kovo 29d. nuosprendžio (t. 2 b. l. 103), juos patvirtino ir 2004 m. rugpjūčio 31 d. atsiųsdamas Panevėžio apygardos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad davė teisingus parodymus būtent ikiteisminio tyrimo metu, o parodymai, duoti teisme, yra melagingi. Parodymų pakeitimą aiškino tuo, kad prieš apklausą teisme buvo laikomas kartu su S. B. vienoje areštinėje ir jo saugumas tuo metu bei etapavimo metu nebuvo užtikrintas (b. 1.100, t. 2).

Apeliantė tvirtina, kad liudytojų T. G., A. O., liudytojo Nr.l, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai duoda pagrindą tvirtinti, kad S. B. pakankamai ilgą laiką užsiminėjo prekyba narkotinėmis medžiagomis, o būtent amfetaminu ir kanapėmis. Tai netiesiogiai patvirtina faktas, kad S. B. buvo nubaustas administracine tvarka už amfetamino ir kanapių laikymą.

Prokurorė remiantis išdėstytu daro išvadą, kad 2003 m. gruodžio 18 d. kratos metu surastą narkotinę medžiagą - 2625,5 g kanapių ir jų dalių, S. B. laikė, turėdamas tikslą platinti jas parduodant ir turėti materialinės naudos. S. B. veikė dėl savanaudiškų motyvų, o tai yra sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė. Bet koks kitoks tikslas, pasak prokurorės akivaizdu, yra negyvenimiškas.

Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2004-10-15 nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nes jų ir negali būti, kadangi jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė.

S. B. nuomone, byloje esantys įrodymai yra suklastoti, nes policijos pareigūnai suklastotų įrodymų pagalba bandė jį apkaltinti, tačiau jam pavyko įrodyti nekaltumą. Nurodo, kad A. O. ir T. L. teismui davė melagingus parodymus, nes A. O. pyksta ant apelianto ir jam įvairiais būdais keršija.

Atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad narkotinių medžiagų kiekis kelis kartus keitėsi mažėjančia tvarka ir tai, pasak apelianto, rodo, jog policijos pareigūnai norėjo ir siekė jį apkaltinti pačiais sunkiausiais nusikaltimais.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

S. B. teiginys, kad byloje esantys įrodymai yra suklastoti, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o teisėjų kolegija tokių duomenų taip pat nerado. Todėl toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. O. ir T. L. parodymais, patvirtinančiais, kad kanapės priklauso S. B. Pastarojo teiginiai apie tai, kad šių liudytojų parodymai yra melagingi, nėra niekuo pagrįsti. Teigdamas, kad A. O. pyksta ant jo ir jam keršija, S. B. nenurodė tokio pykčio ir keršto priežasties. Pats A. O., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant S. B. parodė, kad jokio pykčio pastarajam neturi ir S. B. tokio pasakymo neginčijo (b.l. 71-74, t. 1). Be to, A. O. parodymus patvirtina ir T. L. parodymai. Apeliaciniame skunde S. B. net nenurodo priežasties, kodėl T. L. galėtų jį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo patikėti deklaratyviu S. B. apeliacinio skundo teiginiu apie šių liudytojų parodymų melagingumą ir nesiremti jų parodymais. Tai, kad inkriminuotas neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų kiekis sumažėjo, paaiškinama specialistų išvada, kad kanapių sumedėję stiebai ir šaknys neturi savyje narkotinės medžiagos (b.l. 20-25, t. 1). Šių kanapių dalių neteisėto laikymo neinkriminavimas visiškai nereiškia policijos pareigūnų šališkumo ir siekio kuo sunkiau apkaltinti S. B. Todėl tenkinti S. B. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Iš A. O. ir T. L. parodymų nustatyta, kad S. B. L. N. sodyboje, esančioje Karūnavos kaime, Josvainių seniūnijoje, Kėdainių rajone, pažeisdamas nustatytą tvarką, tyčia pasėdamas, prižiūrėdamas augino ne mažiau kaip 8 kanapių augalus. Toks šių augalų kiekis ir buvo nurodytas kaltinamajame akte. Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, „kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų“. Iš šio įstatymo teksto matyti, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikė būtent neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę, joje esančios narkotinės medžiagos kiekį ar pan. Todėl kolegija nesutinka su prokurorės apeliaciniame skunde pateikta didelio kanapių kiekio apskaičiavimo metodika, kuri remiasi tokiuose augaluose esančiu narkotinės medžiagos kiekiu ir iš jo galimu gauti narkomanų vartojamų dozių kiekiu. Remiantis apeliaciniame skunde siūloma metodika būtų galima situacija, kad net labai didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų pasėjusio asmens nebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei šie augalai būtų aptikti praėjus nedaug laiko po jų pasėjimo ir narkotinės medžiagos juose dar nebūtų ar būtų labai mažai. Tai patvirtina, kad baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pats pažeidžiant nustatytą tvarką augintų augalų kiekis, o ne kiti faktoriai.

S. B. inkriminuotą pažeidžiant nustatytą tvarką augintų kanapių kiekį – 8 augalus –teisėjų kolegija nelaiko dideliu kiekiu, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patraukti S. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnį nebuvo pagrindo.

Iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. R., A. V., R. J. parodymų matyti, kad 2003-12-18 kratos metu L. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje be 4 kanapių augalų buvo rastas ir polietileninis maišelis su kanapių dalimis. Iš specialisto išvados matyti, kad šiame maišelyje buvo 299,5 gramo narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų, lapelių, smulkių šaknelių masė. Iš T. L. parodymų nustatyta, kad 4 kanapių augalus S. B. nurodymu į namo palėpę atnešė jis. Tačiau patikimų įrodymų, kad ir polietileninį maišelį su kanapių dalimis laikė nuteistasis S. B., byloje nėra. Nei A. O., nei T. L. neparodė, kad būtų matę S. B. turint rastą kratos metu maišelį, juo naudojantis, ką nors į jį dedant ar atliekant bet kokius kitus veiksmus su juo. Tokių duomenų nepatvirtina ir kiti įrodymai. Iš T. L. ir A. O. parodymų matyti, kad palėpė nebuvo rakinama, joje lankydavosi ir kiti asmenys, ne tik S. B. T. L. parodė ir tai, kad į sodybą buvo atvažiavęs E. P., atsivežė kanapių lapelių, kuriuos jie abu po to rūkė. Liudytojas E. P. parodė, kad nuolat atvykdavo į minimą sodybą, kadangi jo tėvas su kitais darbininkais ten dirbo. Jis patvirtino ir tai, kad apie dešimt kartų be leidimo buvo užlipęs į namo palėpę, laikė ten pavogtus daiktus, dalį jų iš ten pasiėmė. E. P. neneigė ir žolės rūkymo fakto, tačiau aiškino, kad maišelio palėpėje nepaliko ir išvis ten jo nematė.

Šie duomenys neduoda pagrindo teigti, kad kratos metu rastą polietileninį maišelį namo palėpėje paliko E. P., tačiau jie neleidžia atmesti galimybės, kad tai padaryti galėjo bet kas iš besilankančių sodyboje asmenų, ne tik S. B. . Tvirtinimas, kad tai padarė būtent S. B. yra tik prielaida, o ja apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių kiekis – yra 2315 gramų, t.y. tiek, kiek jų buvo rasta keturiuose kratos metu paimtuose kanapių augaluose. Šis kiekis, kaip teisingai nustatyta nuosprendyje, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis, vertintinas kaip didelis kiekis. Atsakomybė už tokio kiekio narkotinių medžiagų laikymą numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodyta, kad S. B. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Prokurorės apeliaciniame skunde minimi liudytojai A. O., T. L., liudytojas Nr. l, kuriam taikytas anonimiškumas, T. G. savo parodymais tokios aplinkybės neįrodo. Liudytojas Nr. l, kuriam taikytas anonimiškumas parodė, kad iš S. B. narkotines medžiagas paskutinį kartą pirko 2003 m. kovo mėnesį (b. l. 111, t. 2). Liudytojas A. O., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad yra matęs kaip S. B. padavė paaugliams paketėlį, kuriame, jo nuomone, buvo narkotinės medžiagos. Kada tai buvo, nenurodyta (b. l. 71-75, t. 1). Liudytojas T. L. apie tai, kad S. B. platintų narkotines priemones, neparodė nei teisme, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (b. l. 116-119, t. 2; b. l. 60-63, t. 1). Liudytojas T. G. teisme neigė pirkęs iš S. B. narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu per akistatą su S. B. jis parodė pirkęs iš S. B. amfetaminą, tačiau nenurodė, kada tai buvo (b.l. 139, t. 1). Šio liudytojo apklausos 2004-04-14 ir 2004-04-17, kuriose jis yra parodęs apie amfetamino pirkimą iš S. B. 2003 m. rudenį ir apie tai, kad jam žinoma, kad S. B. prekiavo ir kanapėmis, atliktos ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jų nebuvo pagrindo tų parodymų perskaityti ir jais remtis kaip savarankiškais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas nesiremti šių apklausų metu gautais duomenimis kaip įrodymais yra teisingas, nors ir priimtas vadovaujantis kitais pagrindais. S. B. nubaudimas administracine nuobauda už tai, kad jis namuose laikė amfetamino ir kanapių, taip pat neįrodo, kad 2003-12-18 kratos metu rastos kanapių dalys buvo skirtos platinimui, nes minimas administracinis teisės pažeidimas padarytas 2003-02-13, t.y. tuo metu, kai 2003-12-18 kratos metu rastos kanapės dar nebuvo pasėtos (b.l. 217, t. 1). Prokurorės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad S. B. tikslą platinti narkotines medžiagas įrodo dalies kanapių dalių buvimas polietileniniame maišelyje, nėra pagrįsti, nes jau pasisakyta, kad šio maišelio ir jo turinio priklausomybė S. B. nenustatyta. Tokio tikslo neįrodo ir prokurorės apeliacinio skundo argumentai apie nedaug laiko prieš kratą namo palėpėje buvusį didesnį nei kratos metu rastas kanapių kiekį, nes įrodymų, kad dalį kanapių išgabeno S. B. nėra, toks teiginys, o kartu ir tvirtinimas apie tikslą kanapes platinti, būtų tik spėjimas ar prielaida. Teiginys, kad bet koks kitas kanapių auginimo ir laikymo, padaryto jų nevartojančio asmens, tikslas, išskyrus platinimą, yra negyvenimiškas, taip pat yra tik prielaida.

Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino neįrodyta aplinkybę, kad S. B. turėjo tikslą platinti narkotines priemones. Todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės ir nuteistojo S. B. apeliacinius skundus atmesti.