Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-550-1103/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
e2-550-1103/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05307-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Mockutė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
S. J., V. Š., I. Š.
Advokatai
Vadimas Makušinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-550-1103/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05307-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.11.6.; 3.4.1.8.; 2.1.5.2.; 3.4.5.19.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Domantei Kavaliauskei,dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,atsakovams S. J., V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, termino atnaujinimo atsakovams S. J., V. Š., I. Š., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Vitai Jankovskai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų S. J. ir V. Š. 2021 m. spalio 6 d. sudarytą garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; išreikalauti ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. Š. ir I. Š.; atnaujinti ieškovui terminą garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisei ieškovo vardu įregistruoti.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. vasario 22 d. ieškovas ir atsakovė S. J. sudarė notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 4 600 Lt (kas atitinka 1 332,25 Eur) nupirko garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis turi būti per tris mėnesius įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje Panevėžio m. filiale. Neįregistruota sutartis negalioja. Šiuo metu garažo identifikaciniai duomenys yra tokie: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Įsigijęs garažą ieškovas pradėjo jį valdyti ir naudoti, ir tai nepertraukiamai darė iki 2021 m. gruodžio mėn. 2021 m. gruodžio mėn. atvykęs prie garažo pamatė, kad garažo spyna pakeista. Tokiu būdu jis neteko galimybės patekti į garažą. Pradėjus aiškintis aplinkybes paaiškėjo, kad spyną pakeitė atsakovė garažo pardavėja S. J.. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui neįregistravus sutarties viešajame registre, sutartis tapo negaliojanti, todėl nuosavybės teisės, nepaisant šalių 2001 m. vasario 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, priklauso atsakovei. Toliau aiškinantis aplinkybes jam tapo žinoma, kad atsakovė S. J. 2021 m. spalio 6 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, garažą pardavė atsakovui V. Š..

3. Teigia, kad atsakovė S. J. atsakovui V. Š. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai nepriklausantį daiktą, todėl šis sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnis). Atsakovė S. J. turėjo laikytis CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nurodytų elgesio taisyklių dėl teisinės sandorio registracijos, o ne parduoti jai nepriklausančio turto. Sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis). Be to, nuosavybės teisę gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atsakovų S. J. ir V. Š. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė eilę imperatyvių įstatymo normų, ši sutartis pripažintina niekine (CK 1.78 straipsnis).

4. Reikalavimą išreikalauti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. Š. ir I. Š. svetimo neteisėto valdymo ieškovas grindžia CK 4.95 straipsnio pagrindu reikšdamas vindikacinį reikalavimą. Ginčo garažą jis įsigijo 2001 m. vasario 22 d. sudarydamas notariškai patvirtintą sutartį ir jį nepertraukiamai valdė daugiau kaip 20 metų, mokėjo privalomus mokesčius už jį. Galimybę valdyti ginčo garažą jis prarado be savo valios 2021 m. gruodžio mėn. ir nuo to laiko ieškovas nebegali patekti į garažą. Atsakovai V. ir I. Š. ginčo garažą valdo neteisėtai, nes jų ir atsakovės S. J. 2021 m. spalio 6 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis. Ieškovo ir atsakovų V. ir I. Š. nesieja jokie prievoliniai santykiai. Esant visoms nurodytoms sąlygoms, jis pagrįstai reikalauja iš atsakovų V. ir I. Š. išreikalauti ginčo garažą iš jų svetimo neteisėto valdymo.

5. Taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, ji atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Prašo atnaujinti praleistą terminą 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai ir nuosavybės teisei ieškovo vardu įregistruoti.

Šalies argumentai

6. Ieškovas E. G. teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, paaiškino, kad iš atsakovės S. J. 2001 m. vasario 22 d. pirko garažą, buvo sudaryta notarinė sutartis. Pinigai už perkamą turtą buvo sumokėti prieš sutarties pasirašymą. Tada jam buvo perduoti ir garažo raktai. Garažas buvo jo nuosavybė, 20 metų mokėjo mokesčius. Per tą laikotarpį S. J. nematė ir jie nebendravo. Sutartyje buvo parašyta, kad sutartį per 3 mėnesius yra reikalinga įregistruoti registre. To neatliko, nes turėjo problemų su nugara, skausmai tęsėsi apie 2-3 metus. Vėliau stalčiuje buvę dokumentai užsimiršo. Kartu su buvusiu S. J. vyru jie nuėjo pas garažo bendrijos pirmininką, parodė garažo pirkimo sutartį ir taip tapo jis garažų bendrijos nariu. Turtu naudojosi 20 metų, mokėjo visas rinkliavas: už elektrą, šiukšles, žemės mokestį ir kt., apie 120 Lt, 40 Eur į metus. Skolų nebuvo, niekas jam pretenzijų dėl turto per tą laikotarpį nereiškė. Garaže laikė mašiną, daiktus, detales. 2021 m. rugsėjo mėnesį garažą dar valdė jis, buvo pakabinta jo spyna, nuvykus spalio mėnesį – spyna jau buvo pakeista. Iš garažų bendrijos pirmininko sužinojo, kad apie savaitę laiko iš jo garažo buvo vežami daiktai, vėliau jis kažkam parduotas, davė pirkėjo telefono numerį. Jis skambino pirkėjui V. Š., kreipėsi į policiją, bet jam buvo pasakyta tartis draugiškai. Jo išsilavinimas 12 klasių, yra lietuvis. Kad garažo dokumentai pilnai nesutvarkyti prisiminė tik radęs nupjautą garažo spyną ir pasižiūrėjęs dokumentus. Sutartis visą tą laiką gulėjo stalčiuje, jos daugiau neskaitė ir nežiūrėjo. Turi dar du garažus, kitoje vietoje, kitoje bendrijoje. Juos pirko panašiu laikotarpiu, aplinkybių dėl jų registracijos neatsimena. Kuomet jį kamavo nugaros skausmai, tačiau garaže ir kitose įstaigose jis lankėsi, mokesčius mokėjo.

Atsiliepimas

7. Atsakovė S. J. su pareikštu ieškiniu nesutinka, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, reikalavimui dėl sutarties teisinės registracijos prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jis klaidingai interpretuoja susiklosčiusias aplinkybes ir vadovaujasi teisės normomis, netaikytinomis ginčo situacijoje. Ieškovas 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo ginčo turto savininkas, valdytojas ar pirkėjas, todėl neturi teisės reikšti ieškinio vadovaudamasis CK 6.307 straipsniu. Notaras, prieš tvirtindamas ginčijamą 2021 m. spalio 6 d. sandorį, gavo duomenis iš VĮ Registrų centro Panevėžio teritorinio registratoriaus, patvirtinančius, jog atsakovei S. J. 1996 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo garažo boksą. Jokių kitų daiktinių teisių ar juridinių faktų įregistruota nebuvo. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ieškovo teiginys, jog atsakovė S. J. atsakovui V. Š. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai nepriklausantį daiktą, nėra pagrįstas. Ieškovas sutartį dėl garažo įsigijimo buvo sudaręs 2001 m. vasario 22 d., tačiau sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nebuvo sudaryta ta privaloma tvarka, kuri buvo imperatyviai nustatyta įstatymo, galiojusio jos sudarymo momentu. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK buvo įtvirtinta, jog jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Analogiška nuostata buvo perkelta ir į 2001 m. vasario 22 d. notaro tvirtintą sutartį. Tik nuo įregistravimo momento atsirasdavo nuosavybės teisė turto įgijėjui, o sutarties neįregistravimas nustatytu trijų mėnesių terminu taip pat sukelia pasekmes, kadangi sandoris tampa niekinis, t. y. negaliojantis ir nevykdomas. Dėl to, 2001 m. vasario 22 d. sutarties neįregistravimas turto registravimo įstaigoje padarė šią sutartį negaliojančia bei nesukūrė ieškovui nuosavybės teisės į turtą. Ji buvo teisėta ginčo nekilnojamojo turto savininkė ir turėjo teisę sudaryti ginčijamą 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios nėra pagrindo pripažinti negaliojančia.

8. Taip pat nurodė, kad ieškovas neturi nuosavybės teisės, todėl negali reikšti vindikacinio reikalavimo dėl ginčo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pirmiausia, ieškovas neturi ir neturėjo nuosavybės teisės, jo nuosavybės teisė niekada nebuvo atsiradusi. Be to, daiktą valdo atsakovai V. Š. bei I. Š., kurie įgijo turtą pagal 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir yra sąžiningi įgijėjai. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kadangi ieškovas nėra ir niekada nebuvo ginčo garažo savininkas, jis negali išreikalauti šio daikto iš sąžiningai turtą įgijusių atsakovų V. Š. ir I. Š.. Sandoris, kuris neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, šiuo atveju 2001 m. vasario 22 d. sutartis, neegzistuoja sąžiningiems tretiesiems asmenims ir turi būti ginamos trečiųjų asmenų teisės į nekilnojamąjį daiktą (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). 2001 m. vasario 22 d. sudaryta sutartis yra negaliojanti ir tik įrodžius svarbių priežasčių egzistavimą terminas jos įregistravimui galėjo būti atnaujintas. Ieškovas praleido ne tik terminą įregistruoti sutartį, bet ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas, registracijos terminą praleido daugiau nei 20 metų, nors prašo teismo atnaujinti jam terminą nuosavybės teisei jo vardu įregistruoti, tačiau nenurodė nei vienos svarbios termino praleidimo priežasties, kuri turėjo įtakos termino praleidimui. Ieškovas, būdamas jaunas, darbingas bei verslus asmuo, turėjo galimybę įregistruoti sudarytą sandorį per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ar bent per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ir nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, trukdžiusių jam tai padaryti. Akivaizdu, kad termino atnaujinimas, praėjus daugiau nei 20 metų nuo sutarties pasirašymo, ypatingai neigiamai paveiktų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovas, neįregistravęs 2001 m. vasario 22 d. sutarties, netapo ginčo garažo savininku, o teisėta daikto savininkė S. J., įgyvendindama teisę savo nuožiūra disponuoti savo nuosavybės teisės objektu, perleido šį turtą sąžiningiems įgijėjams V. Š. bei I. Š., kurie šiuo metu yra daikto savininkai ir jų nuosavybės teises saugo įstatymai.

9. Atsakovė S. J. teismo posėdžio metu palaikė pareikštus atsikirtimus į ieškinį, paaiškino, kad ginčo garažas buvo registruotas jos vardu. 2001 m. ji gyveno santuokoje, jos vyras surado pirkėją. Pas notarą ieškovas padavė pinigus, sutartyje nurodytą 4 600 litų sumą gavo. Ieškovui buvo perduoti raktai ir kadastrinė bylutė. Notarė aiškino, kad jeigu turto nepersiregistruos, garažo neteks. Tai parašyta juodesniu šriftu. Ji notarės dar teiravosi, ar nereikia išregistruoti jai turto, kad jis nekabėtų jos vardu. Ieškovas pasirašė, skaityti moka, tai nėra vienintelis jo turtas, turto registracijai ypatingo išsilavinimo nereikėjo. Per tuos metus ieškovas žinojo, kad turto nėra persiregistravęs ir jos net neieškojo, turtu nesirūpino.

10. Taip pat nurodė, kad prieš du metus iki 2021 m. sandorio sudarymo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkėsi dokumentus, pildė prašymą dėl kompensacijos už šildymą, dar buvo kreipusis po gaisro ir dėl vienkartinės pašalpos ir tuo metu paaiškėjo, kad jos vardu dar yra ginčo garažas. Savivaldybės darbuotojai jai atspausdino Registrų centro išrašą. Turi dar 2018 metų Registrų centro išrašą, kad garažas tikrai priklauso jai. Reikėjo padėti vaikams, todėl susirado įmonę, kuri sutiko garažą nupirkti, tik prieš tai garažą reikėjo iškraustyti. Įmonės atstovai skambino juristams teisinės konsultacijos, ji taip pat klausė juristų, ar ji gali į tą garažą įeiti, ir buvo patikinta, kad viskas gerai, jokių problemų nėra. Ji pati vežiojosi visur su savimi Registrų centro išrašą, kad garažas yra jos turtas. Garaže buvusius daiktus vežė apie savaitę laiko. Ten buvo pusiau sudegusios mašinos pusė, taip pat daugybę kitų sudegusių, sudužusių, supelijusių daiktų. Mašinos dalis pardavė kaip metalo laužą, kitus garaže buvusius daiktus iki šiol saugo. Taip pat ji kreipėsi į Registrų centrą, antstolių kontorą, dėl nemokamos teisinės konsultacijos. 2021 m. spalio 6 d. sudarant sutartį su atsakovu V. Š. notarė taip tikrino ar viskas gerai su tuo turtu, ar galima jį perleisti. Taigi, to užteko, jog įsitikinti, kad turtas yra tikrai jos ir ji sudaryti jo pardavimo sutartį gali. Per tiek metų ieškovas galėjo numirti, išvažiuoti gyventi į užsienį ir pan., jo kontaktinių duomenų, ji neturėjo. Nepagalvojo, kad ieškovą galėtų rasti per garažų bendrijos pirmininką. Po 2021 m. spalio mėnesio sandorio sudarymo ieškovas susirado jos buvusį vyrą, skambino, vadinasi galėjo ir ją susirasti. Jeigu jis būtų kreipęsis į ją, kad praleido terminą registracijai, gražiai taręsis, ji būtų sutikusi, tačiau jis nesikreipė. Mano, kad ieškovas, praleidęs registracijos terminą, turėjo pareigą jos ieškoti, o ne atvirkščiai. O 2021 m. spalio mėnesį, jau po sudaryto sandorio, ieškovas paskambinęs puolė gąsdinti, koliotis, nors pats yra kaltas dėl šios situacijos. Atsakovas V. Š. siūlė ieškovui perpirkti/persirašyti garažą, bet ieškovas vėl dingo ir ieškinį pareiškė tik po pusantrų metų. Dar 2022 m. birželį ieškovas sutikęs ją vėl kaltino, savo kaltės nepripažino, gražiuoju spręsti situacijos nesiėmė. Ji beveik du metus saugo iš garažo iškraustytus ieškovo daiktus, sakė jam, jog galintis juos pasiimti, tačiau jis jų nepasiima. Pagal senojo CK 255 straipsnį, ieškovas neturėjo teisės valdyti turto, jo neįregistravęs, todėl išeina, kad jis 20 metų valdė ir naudojosi turtu, neturėdamas tam jokios teisės. Yra įsitikinusi, kad galėjo parduoti ginčo garažą V. Š., tai patvirtina įstatymai. Net ir pagal naują CK, nors pats asmuo neturi sutarties fiziškai nešti registruoti, tačiau notaras, patvirtinęs sandorį, ją persiunčia registrui ir teisinė registracija atliekama. Registrų cento archyvuose 2001 m. vasario 22 d. sutarties nėra. Prieš sudarant 2021 m. spalio mėnesį sutartį su atsakovu V. Š. informavo jį apie 2001 m. sutartį, ją parodė. V. Š. pasidomėjo, pasitarė su teisininkai, buvo visi dokumentai, kad garažas jos nuosavybė, todėl jis ir buvo sudarytas. Iš atsakovų Š. pinigus už ginčo turtą pagal 2021 m. spalio 6 d. sutartį gavo. Nelogiški ieškovo paaiškinimai, kad paskambinus į policiją, buvo liepta susitarti draugiškai. Ji pareigūnų skambučio nesulaukė.

11. Atsakovai V. Š. ir I. Š. su pareikštu ieškiniu nesutinka, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, reikalavimui dėl sutarties teisinės registracijos prašo taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime pateikti argumentai yra analogiški atsakovės S. J. atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams ir nurodytoms aplinkybėms.

12. Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareikštus atsikirtimus į ieškinį, paaiškino, kad turi nekilnojamojo turto agentūrą, yra sudaręs gal tūkstantį nekilnojamojo turto sandorių, užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, nuoma. Jis teisinio išsilavinimo neturi, tačiau turi didelę patirtį sudarant nekilnojamojo turto sutartis. Paprastai sudarant nekilnojamojo turto sutartį sudaroma preliminarioji sutartis, kurioje numatoma, kad jeigu pirkėjas nebeperka turto, praranda sumokėtą sumą. Kiekvieną mėnesį įvyksta tokios situacijos, kai žmonės persigalvoja, turto nebeperka ir sumokėtą sumą praranda. 2001 m. sutartis yra visiškai elementari, aiškiai parašyta, vieno lapo. Ieškovas sumokėjo pinigus, tačiau neatliko kito veiksmo pagal sutartį, kurį atlikti turėjo ir prarado daiktą bei neteko pinigų. 2001 m. sandoris yra analogiškas šiuo metu sudaromoms preliminarioms sutartims, jis nebuvo užbaigtas. Ieškovas pats kaltas dėl tokios situacijos. Galbūt tyčia neregistravo garažo savo vardu. Galimos tokios situacijos, kai išsinuomojami garažai, privežama šiukšlių, vogtų daiktų, daiktų su netikrais dokumentais. Ir čia galėjo būti tokia situacija, žinant, kad taip būna. Ieškovas tiek metų nesiėmė jokių veiksmų. Garažas buvo purvinas, jo durys, matėsi, kad buvo nevarstomos, surūdiję, ant varčios užaugęs medelis. Kai 2021 m. į jį kreipėsi S. J. ji rodė 2001 m. garažo pardavimo sutartį, kurią jis įvertino kaip tolygią dabartinėms preliminarioms sutartims, skambino advokatui, tarėsi. Sudaryti 2021 m. garažo pirkimo sutartį su atsakove S. J. jokių kliūčių nebuvo, ji Registrų centre nurodyta savininke, notarė taip pat tai patikrino. Jo sutuoktinė I. Š., jam bendraujant su atsakove S. J. nedalyvavo, sandorio sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos. Po 2021 m. garažo pirkimo sutarties sudarymo buvo susitikęs su ieškovu, ieškovas reiškė pretenzijas, jis siūlė tartis gražiuoju, tačiau ieškovas vėl daugiau kaip pusmečiui dingo. Ginčo garažą jis laiko savo turtu, yra sumokėjęs rinkliavas už pirmus metus, jį yra išnuomojęs. Ieškovo ieškinio tenkinimas sukeltų jam neigiamas pasekmes, sukurtų neigiamą precedentą, jog įstatymų galima nepaisyti. Ginčo garažą laiko gera investicija, iš kurios gauna pajamas. Protingas termino praleidimo terminas gali būti skaičiuojamas mėnesiais, bet ne dešimtmečiais, todėl prašo taikyti senatį ieškovo reikalavimui dėl termino atnaujinimo.

13. Atsakovė I. Š. teismo posėdyje nedalyvavo.

14. Trečiasis asmuo notarė Vita Jankovska nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

15. Byloje nustatyta, kad 2001 m. vasario 22 d. ieškovas E. G. ir atsakovė S. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 4 600 Lt (1 332,25 Eur) iš atsakovės nupirko garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Sutartis sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure. Atsakovė S. J. patvirtino, kad pinigus už parduodamą garažą gavo prieš pasirašant sutartį. Sutartyje nurodyta pastaba, kad sutartis turi būti per tris mėnesius įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Panevėžio m. filiale. Neįregistruota sutartis negalioja. Sandorio prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos. Sutartis nekilnojamojo turto registre per nustatytą terminą, o ir vėliau, įregistruota nebuvo (el. b. l. 22-23). Šiuo metu ginčo garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

16. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. atsakovė S. J. ir atsakovas V. Š. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (ginčo garažą), pardavė atsakovui V. Š. už 1 000 Eur (el. b. l. 17-20). Pirkėjas sumokėjo pinigus prieš pasirašant sutartį (sutarties 4.1. punktas). Turtą atsakovas V. Š. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine I. Š.. Sutartis sudaryta ir patvirtinta Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure. Ji taip pat laikoma ir daikto perdavimo – priėmimo aktu (sutarties 6.6. punktas). Sutartis ir turto savininkų pasikeitimo faktas 2021 m. spalio 8 d. registruoti Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 22-23).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pagal 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove S. J. buvo pilnai atsiskaitęs, po sutarties sudarymo garažas buvo jam perduotas ir jis šį turtą valdė, naudojosi juo, mokėjo mokesčius, buvo garažo bendrijos nariu iki 2021 m. spalio mėnesio. Prieš 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu V. Š. sudarymą, S. J. pakeitė garažo spyną, iškraustė ten buvusius daiktus, jį atlaisvino ir perdavė pirkėjui, kuris kartu su sutuoktine šį turtą valdo, jį naudoja ir disponuoja juo iki šiol.

Dėl 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

18. Ieškovas ginčija atsakovų S. J. ir V. Š. 2021 m. spalio 6 d. sudarytą garažo pirkimo-pardavimo sutartį tuo pagrindu, kad S. J. pardavė jai nepriklausantį daiktą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ginčo garažo savininku yra jis.

19. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi vertinant 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto (2000 m. gruodžio 29 d. galiojusios redakcijos) CK normos.

20. 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas gali atstatyti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006).

22. Iki 2001 m. liepos 1 d. pasibaigus galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytam trijų mėnesių terminui nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinei registracijai atlikti, teismui šio termino neatnaujinus, nesant pareikšto sandorio šalies motyvuoto termino praleidimo priežastimis prašymo, jų pasirašyta sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nesudaryta ta privaloma tvarka, kuri nustatyta imperatyviai įstatymo, galiojusio sutarties sudarymo momentu (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytų imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, kai šiame įstatyme nurodyta, kad dėl formos trūkumų sandoris bus laikomas negaliojančiu, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovo E. G. ir atsakovės S. J. 2001 m. vasario 22 d. sudaryta ginčo garažo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Panevėžio m. filiale iki 2001 m. gegužės 22 d. Ši nuostata buvo išaiškinta sutarties šalims jos sudarymo metu, registracijos neatlikimo pasekmės - neįregistruota sutartis negalioja, įrašyta ir sutarties tekste. Sutarties registracijos terminas pasibaigė iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Taigi, 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas nuosavybės teisių į ginčo garažą neįgijo, nes nebuvo užbaigtas šio sandorio sudarymas įstatyme nustatyta forma.

24. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad 2001 m. vasario 22 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis jos sudarymo metu atitiko abiejų šalių valią, prievoles pagal sutartį abi šalys buvo įvykdžiusios – ieškovas pilnai atsiskaitė už perkamą turtą, o atsakovė S. J. perdavė turtą ieškovui, kuris turtu naudojosi, už jį mokėjo mokesčius iki 2021 m. spalio mėnesio. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas per visą šį laikotarpį t. y. daugiau nei 20 metų nesiėmė aktyvių veiksmų savo valdymo įteisinti, t. y. nesikreipė į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ar į atsakovę S. J. dėl šio klausimo išsprendimo. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinių žinių stoka nevertintina kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

25. Atsakovė S. J. nurodė, kad apie tai, jog ginčo garažas vis dar registruotas jos vardu, ji 2018 m. atsitiktinai sužinojo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkydama dokumentus dėl pašalpos gavimo, VĮ „Registrų centras“ pažyma, juristų teisinės konsultacijos ją įtikino, kad ji yra ginčo turto savininkė ir gali juo disponuoti savo nuožiūra. Ieškovo ji nepažinojo ir nežinojo, kur jo ieškoti. Su ieškovu sudarytą 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė rodė naujajam turto pirkėjui – atsakovui V. Š., kuris ją įvertino ir taip pat nematė kliūties ginčo sandorio sudarymui. Prieš sudarydama 2021 m. spalio 6 d. garažo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė S. J. pakeitė garažo spyną, garažą atlaisvino. Garaže buvę daiktai – dalis pusiau sudegusios mašinos, daugybė kitų sudegusių, sudužusių, supelijusių daiktų, kurių ieškovas iki šiol neatsiima, taip pat nesudarė atsakovei pagrindo abejoti, jog garažas yra neprižiūrimas ir nenaudojamas. Atsakovas V. Š. patvirtino, kad garažas buvo purvinas, matėsi, kad jo durys buvo nevarstomos, surūdiję, ant varčios užaugęs medelis. Ieškovas į naująjį pirkėją V. Š. ir atsakovę S. J. kreipėsi tik po 2021 m. spalio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

26. Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį matė, įvertino, jog ieškovas nustatytu terminu neatlikimo veiksmų, kuriuos pagal įstatymą turėjo atlikti, terminas praleistas dvidešimt metų, tarėsi su advokatu. Pasak jo, jokių kliūčių ginčo sandorio sudarymui nebuvo, jų neįžvelgė ir sutartį patvirtinusi notarė.

27. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovus S. J. ir V. Š. veikus nesąžiningai ar siekus tyčia pažeisti ieškovo teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovai neturi teisinio išsilavinimo, tačiau prieš sudarant ginčo sutartį jie elgėsi pakankamai rūpestingai, siekdami įsitikinti ar nepažeidžia ieškovo teisių, jų veiksmai atitiko įstatymų nuostatas. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo garažas nuosavybės teise priklausė atsakovei S. J., todėl ji teisėtai šį turtą pardavė atsakovui V. Š..

28. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos sandorio sudarymo tvarkos laikymasis yra privalomas, nes tokios tvarkos nesilaikymas sukelia tam tikrus įstatyme nurodytus padarinius, vienas iš kurių yra sandorio negaliojimas, ir toks padarinys negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Pripažįstamos ir gerbiamos tos asmenų civilinės teisės ir pareigos, kurios yra įgytos laikantis sandorių sudarymo tvarką ir jų galiojimą reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).

29. Įstatymas numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Be to, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio).

30. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2009).

31. Nagrinėjamu atveju turto įgijėjų V. Š. ir I. Š. sąžiningumo prezumpcija byloje nepaneigta (CK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, abejoti atsakovo V. Š. sąžiningumu tiek prieš sudarant ginčo sutartį, tiek jos sudarymo metu, pagrindo nėra, jo paaiškinimai dėl 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties teisinės reikšmės, itin ilgo registracijos praleidimo termino yra logiški, neprieštarauja įstatymų nuostatoms, be kita ko, atsakovas prieš sudarydamas ginčo sutartį įvertino daikto faktinę būklę, kuri taip pat nesudarė pagrindo spręsti, garažą be Nekilnojamojo turto registre nurodyto savininko – atsakovės S. J., turint kitą valdytoją (CK 6.158, 163, 6.200 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad pagrindo atsakovų S. J. ir V. Š. 2021 m. spalio 6 d. sudarytą garažo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia pagrindo nėra, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas.

Dėl garažo išreikalavimo iš atsakovų I. ir V. Š. valdymo

33. Ieškovas taip pat prašo išreikalauti garažą iš atsakovų V. Š. ir I. Š. tuo pagrindu, kad pastarųjų valdymas yra neteisėtas, garažas nuosavybės teise priklauso jam.

34. CK 4.96 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas.

35. Priešingai nei teigia ieškovas, neatlikęs privalomos sandorio registracijos per įstatyme nustatytą terminą, 2001 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į ginčo garažą jam neperėjo ir jis nėra garažo savininku. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu garažą teisėtai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja juo atsakovai I. ir V. Š.. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis registruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai I. ir V. Š. garažą įgijo sąžiningai, jie yra įvykdę prievoles pagal 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, su pardavėja S. J. pilnai atsiskaitę.

36. Nenustačius pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be kita ko įstatyme nustatytų vindikacinio reikalavimo sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl garažo išreikalavimo iš atsakovų I. ir V. Š. valdymo taip pat atmetamas.

Dėl įstatyme nustatyto termino teisinei registracijai atlikti atnaujinimo

37. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą terminą jo nuosavybės teisėms į ginčo turtą, atsiradusioms 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registruoti. Atsakovai tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl praleisto termino atnaujinimo.

38. Kaip jau minėta, 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

39. Įstatyme nustatytas terminas 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui baigėsi 2001 m. gegužės 22 d. Ieškovas pareiškė ieškinį teisme ir reikalavimą dėl termino atnaujinimo 2022 m. gruodžio 9 d., taigi praleidęs įstatyme nustatytą terminą daugiau kaip 21 metus. Ieškovas termino praleidimo priežastimis įvardijo 2-3 metus trukusius nugaros skausmus, teisinį neišprusimą, užmiršimą, kad sandorio registracija neatlikta.

40. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pateisinti tokį ilgą delsimą. Pats ieškovas nebuvo rūpestingas turto, kurį jis valdė ir laikė savu atžvilgiu, nes laiku nepasirūpino savo nuosavybės teisių įteisinimu, jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, todėl neabejotinai turėjo suvokti tinkamo savo daiktinių teisių įforminimo svarbą. Situaciją, kurioje atsidūrė ieškovas, didžiąja dalimi sukūrė jo paties rūpestingumo stoka. Veikdamas nerūpestingai, ieškovas pats prisiėmė ir tokio savo elgesio riziką. Ieškovo praleistas terminas 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui negali būti atnaujinamas, kadangi ginčo turto nuosavybės teisė yra perėjusi sąžiningai turtą įgijusiems atsakovams I. Š. ir V. Š. 2021 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

41. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

42. Kaip jau minėta, 2001 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties registracijos neatlikimo teisinės pasekmės – neįregistruota sutartis negalioja, ieškovui buvo išaiškintos, be kita ko, jos buvo nurodytos sutarties tekste. Taigi, ieškovo teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo atsirado 2001 m. gegužės 23 d. ir ieškovui tai neabejotinai turėjo būti žinoma. Ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustojusi, tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kurį atnaujinti pakankamai svarbių priežasčių teismas nenustatė, be kita ko, jo atnaujinimas prieštarautų protingumo, teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principams, sudaro savarankišką pagrindą šį ieškovo reikalavimą atmesti (CK 1.131 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė S. J. patyrė 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikta 2023 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas, jos apmokėjimo dokumentas. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovė S. J. savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

44. Byloje susidarė 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė