Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Alkoras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“, ieškinius atsakovams S. K. M., L. M. ir E. T. (buv. M.) dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti 1) iš atsakovo K. M. 42574,22 Lt dydžio skolą; 2) iš atsakovų L. M. ir K. M. solidariai 5234,13 Lt dydžio skolą; 3) iš atsakovų K. M. ir E. M. solidariai 3782 Lt dydžio skolą; 4) penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visų priteistų sumų, skaičiuojant sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodo, kad UAB „Alkoras“ per 2007-2009 metus negalėdama atsiskaityti su kreditoriais apmokėjo atsakovo K. M. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programa) ir E. M. (dabar T.) (toliau – atsakovė E. M.) studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (Statybų inžinerijos studijų programa) bei apmokėjo vairavimo kursus dviem asmenims (K. M. ir E. M.). UAB „Alkoras“ pagrinde vykdė buhalterinių paslaugų teikimo veiklą ir tik labai mažą dalį pelno sudarė veikla susijusi su inžinerija. UAB „Alkoras“ turėjo ir daugiau darbuotojų, tačiau studijas finansavo tik direktoriui ir akcininkui K. M. ir jo seseriai E. M.. Peržiūrėjus BUAB „Alkoras“ pirkimo dokumentus taip pat aptikta įvairių pirkimų, kur galima manyti, kad prekės ir paslaugos buvo naudojamos ne įmonės, bet asmeniniais tikslais:

apgyvendinimo paslaugos 2008-07-27 D. kaimo turizmo sodyboje — 2205 Lt. 2007-09-13 automobilio „Renault“ variklio pirkimas - 650 Lt. Įmonė niekada neturėjo automobilio „Renault";

2008-10-09 betono maišyklės (įmonės pagrindinį veikla buhalterinės paslaugos) pirkimas -699 Lt;

2007-05-14 kompiuterio pirkimas - 2100 Lt (šis turtas bankroto administratoriui neperduotas, nėra duomenų apie šio turto naudojimą įmonės veikloje);

2008-07-28 serverio pirkimas - 2559 Lt (šis turtas bankroto administratoriui neperduotas, nėra duomenų apie jo panaudojimą įmonės veikloje).

Be to, K. M. buvo skolingas bendrovei 30 693,22 Lt, atsakovė L. M. - 5234,13 Lt. 2011.01.01 - 2011.12.31 Didžiosios knygos išraše rodoma „neva“ K. M. skola buvo padengta, tačiau iš tikrųjų ši skola nebuvo grąžinta, o 2011.01.01 buvo nurašyta į sąnaudas kaip abejotina skola. L. M. skola taip pat buvo nurašyta į sąnaudas kaip abejotina skola (dalis skolos 476,30 Lt nurašymo pavadinta „sąskaitos korektūra“; likusi dalis skolos - 4757,83 Lt nurašymo pavadinta „abejotinos skolos perkeliamos į sąnaudas“). Atsakovai nesilaikė skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkoje nustatytų reikalavimų, kadangi kaip nurodė, minėtos skolos susidarė dėl neišsaugotų įvairių dokumentų (sąskaitų faktūrų ir pan.), ką atsakovas, kaip bendrovės vadovas atsakingas už visų dokumentų išsaugojimą, pateikimą bankroto administratoriui, turėjo ir nurodyti, o ne nurašyti šias skolas kaip beviltiškas. Atsakovo ir atsakovės E. M. mokslai jokios pridėtinės vertės bendrovei nesukūrė, jie mokslų nebaigė, be to ir veiklą pradėjo neturėdami nei atitinkamo išsilavinimo bei vairuotojo teisių.

Atsakovas K. M. su ieškiniais sutiko iš dalies. Bendrovė dirbo dviem kryptimis: viena iš jų buvo buhalterinės paslaugos, kita - inžinerinės paslaugos (sąmatų sudarymas, energetinio audito rengimas, vizualizacijos paruošimas ir pan.) Bendrovė bandė plėsti veiklą – vykdyti statybas, todėl buvo nupirkta betono maišyklė. Atsakovo veikla bendrovėje buvo susijusi su projektavimu, bendrovė buvo atestuota projektuoti ypatingų statinių dalis. Mokslo sąnaudos buvo susijusios su inžineriniais dalykais. Inžinerinę veiklą jie vykdė intensyviai, buvo padaryta ne viena dešimtis objektų, tačiau pajamos už šią veiklą nebuvo ženklios. Kur dingo betono maišyklė nežino, dėl jos negrąžinimo nesiginčija. Sodyba buvo išnuomota užsakovams, kadangi jie buvo atvykę iš kito Lietuvos kampelio. Dėl nurašytos skolos – jos negalėjo pagrįsti, nes dalies dokumentų neišsaugojo, nepaimdavo sąskaitų-faktūrų, tačiau už šias lėšas daiktai buvo perkami bendrovės veiklai. Studijų yra nebaigęs, šiuo metu jas yra sustabdęs. Ieškovas neįrodė visų actio Pauliana būtinų sąlygų.

Atsakovė L. M. prašė ieškinį atmesti, nes ji nėra tinkama šalis šioje byloje, kadangi bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį. Skola susidarė, nes nebuvo pristatyti dokumentai. Besikraustant pasimetė avanso apyskaita su juodraščiais, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai. Atsakovė pripažino, kad padarė profesinę klaidą nurašydama minėtas skolas kaip abejotinas, o ne užfiksavo, kad dingo dokumentai ir pan.

Atsakovė E. T. nurodė, kad ji nėra tinkama šalis šioje byloje, kadangi bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį. Ji užėmė direktoriaus pavaduotojos pareigas, vykdė energetinius auditus, projektus, rengė sąmatas, ši veikla buvo tiesiogiai susijusi su tuo, ką ji mokėsi. Įgytas žinias ji naudojo bendrovės naudai. Mokslų ji taip pat nebaigė, jas nutraukė, nes teko išvažiuoti į užsienį dėl krizės. Vairuotojo teises gavo 2007 m. rugpjūčio 9 d.

II. Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu priteisė: 1) iš atsakovo K. M. 42574,22 Lt dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2)solidariai iš atsakovų L. M. ir K. M. 5234,13 Lt dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) solidariai iš atsakovų K. M. ir E. M. 3782 Lt dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3782 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas nurodė, kad UAB „Alkoras“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, tačiau vėliau bendrovė pradėjo vykdyti architektūrinę ir inžinerinę veiklą ir su ja susijusias technines konsultacijas: UAB „Alkoras“ 2009-03-12 teikė energijos vartojimo audito ataskaitos paslaugas, bendrovės kompiuteryje buvo įdiegta statybinių sąmatų skaičiavimams sistema. Atsakovas nurodė, kad būtent dėl to, kad buvo vykdoma ne tik buhalterinės apskaitos veikla, UAB „Alkoras“ apmokėjo K. M. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programa) - 2800,20 Lt sumai, taip pat E. M. (dabar T.) studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (Statybų inžinerijos studijų programa) 2008 - 2009 metais (2912 Lt). Kaip matyti iš 2007-09-17 sąskaitos faktūros UAB „Alkoras“ K. M. ir E. M. apmokėjo vairavimo kursus už bendrą 1740 Lt sumą. Įmonės išlaidos darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai galėtų būti pripažintos leidžiamais atsiskaitymais tik tada, jei darbuotojo studijos būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, tačiau kaip pripažino atsakovė E. M. ir atsakovas, jie ir neturėdami atitinkamo išsilavinimo, rengė su inžinerine/statybine veikla projektus ir pan. Be to, atsakovai mokslų nebaigė, t.y. jie realiai nesukūrė bendrovei jokios pridėtinės vertės, kuri butų pasireiškusi, kai bendrovė įgyja du kvalifikuotus, su atitinkamu išsilavinimu, darbuotojus, ir jie bendrovei “atidirba” savo žmogiškuoju indėliu už apmokėtas studijas. Nors atsakovai teigia, kad vairavimo teisės buvo reikalingos bendrovės veiklai vykdyti, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai įvykdė tik vieną su kita nei buhalterinė apskaita susijusį projektą – Vilniuje. Atsakovas pateikė nuomos sutartį su bendrove dėl automobilio Renault nuomos, tačiau tokia sutartis bankroto administratoriui nebuvo perduota, nėra patvirtinta bendrovės antspaudu, todėl abejotina, ar tokia sutartis egzistuoja. Teiginiai, kad buvo važinėjama po visą Lietuvą, buvo atlikta ne viena dešimtis projektų, nepagrįsti. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovai turėtų kompensuoti į jų mokymus investuotas lėšas, kadangi jie toliau įgytas žinias galės naudoti savo asmeniniams poreikiams, t.y. toliau vairuoti automobilį, užbaigti studijas.

UAB „Alkoras“ 2008-07-27 apmokėjo PVM sąskaitą – faktūrą už apgyvendinimo paslaugas sodyboje – 2205 Lt sumai. Atsakovo teiginys, kad sodyba buvo išnuomota užsakovams, kadangi jie buvo atvykę iš kito Lietuvos kampelio, lieka tik deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas. Taip pat bendrovė apmokėjo 2007-09-13 PVM sąskaitą faktūrą 650 Lt sumai už Renault variklį, 2008-10-09 įsigijo maišyklę betonui už 699 Lt bei 2007-05-14 – kompiuterinės technikos už 2100 Lt, 2008-07-28 - už 2559,42 Lt, tačiau kaip nurodė ieškovas, atsakovas šių daiktų bankroto administratoriui negrąžino. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad įsigydamas automobilio detales, kompiuterinę techniką, betono maišyklę, atsakovas veikė ne įmonės interesais, kadangi akivaizdu, jog bet kokiai ūkinei veiklai vykdyti bendrovės vadovui reikalingas automobilis, reikalinga kompiuterinė technika, įmonės veiklai plėsti reikalingi įvairūs prietaisai. Bendrovė nuosekliai siekė vykdyti su statybų sektoriumi susijusią veiklą, įgijo tam reikalingus atestacijas ir pan. Tačiau teismas sutinka, kad atsakovas kaip bendrovės direktorius atsakingai vykdydamas savo pareigas turėjo įmonės turtą perduoti bankroto administratoriui (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.). Tačiau atsakovui šito nepadarius, laikytina, kad jis šiuos daiktus pasisavino, todėl iš jo pagrįstai prašoma priteisti šių daiktų vertę.

UAB „Alkoras“ didžiosios knygos 2011 m. duomenimis, atsakovas buvo skolingas bendrovei 30693,22 Lt, atsakovė L. M. - 5234,13 Lt, kurios buvo nepagrįstai nurašytos į sąnaudas kaip abejotinos skolos.

Atsakovas, kaip bendrovės direktorius, nevykdė įstatymuose numatytų savo pareigų, veikė neteisėtai, dėl ko bendrovei buvo padaryta žala (apmokėjus atsakovų mokslus, nakvynę sodyboje, kt. šios lėšos negalėjo būti panaudotos bendrovės veiklai, atsiskaitymams su kreditoriai ir pan., neperdavus bankroto administratoriui bendrovės turto, iš jo gautos lėšos taip pat negalėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams patenkinti, nurašius asmenines skolas kaip abejotinas bendrovė taip pat negalėjo šių lėšų naudoti). CK 6.279 str. 1 d. nurodo, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista:

2798 Lt už K. M. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete;

870 Lt už K. M. vairavimo kursus;

2205 Lt už apgyvendinimo paslaugos 2008-07-27 Dalios kaimo turizmo sodyboje;

650 Lt už 2007-09-13 automobilio „Renault“ variklio pirkimą;

699 Lt už 2008-10-09 betono maišyklės pirkimą;

2100 Lt už 2007-05-14 kompiuterio pirkimą;

2559 Lt už 2008-07-28 serverio pirkimą;

2912 Lt už E. T. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete;

ir priimti šioje dalyje naują sprendimą ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

E. T. ir K. M. studijos susiję su ieškovo vykdoma inžinerine veikla. Faktas, kad studijos nebuvo baigtos neįrodo, kad jos buvo susiję su asmeniniais interesais.Atsakovai bendrovėje ėjo atsakingas pareigas, todėl K. M. buvo sudaręs savo asmeninio automobilio „Renault“ nuomos sutartį. Sugedus varikliui, buvo įgytas kitas variklis. Atsakovai neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl turėjo baigti vairuotojų kursus, už kuriuos apmokėjo bendrovė.Kompiuterinė technika ir betono maišyklė, įgyti 2007-2008 metais, buvo reikalinga bendrovės veiklai, buvo naudojamas ir nurašyti, todėl bendrovė neprivalėjo jų saugoti ir perduoti bankroto administratoriui.Kaimo turizmo sodybos nuoma buvo būtina reprezentaciniais tikslais, nes reikėjo apgyvendinti iš toliau atvykusius bendrovės klientus.Byloje nėra sąlygų bendrovės vadovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Ieškovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

Įmonės išlaidos darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai yra leidžiami atskaitymai tik tada, kai jie susiję yra būtini įmonės pajamoms uždirbti. Tais atvejais paprastai yra sudaromos sutartys tarp įmonės ir darbuotojo, kuriose aptariama, kaip darbuotojas kompensuos išlaidas. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis nesudaryta. Apeliantas studijų nebaigė ir jo studijos VGTU aplinkos apsaugos inžinieriaus programoje nesusiję su įprasta įmonės veikla – buhalterine apskaita.Apeliantas nepateikė automobilio nuomos sutarties ir kitų įrodymų, kad buvo poreikis įmonės veiklai nuomotis automobilį bei apmokėti vairavimo kursus.Apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl kompiuterinės technikos nusidėvėjimo, todėl negalima remtis šia aplinkybe (CPK 306 str. 2 d.).Nėra įrodymų, kad kaimo turizmo sodyba buvo išnuomota su įmonės veikla susijusiems tikslams.Apeliantas buvo įmonės organo narys, todėl pagal CK 2.87 str. 7 d. apeliantui taikoma visiška materialinė atsakomybė. Sandoriai buvo sudaryti, kai įmonė jau turėjo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, todėl apeliantas pažeidė kreditorių interesus.Pirmosios instancijos teismas iš apelianto ir atsakovės E. T. solidariai priteisė 3782 Lt skolą už studijas ir vairavimo kursus. Atsakovė E. T. neginčijo teismo sprendimo ir ši aplinkybė patvirtina, kad jog abiejų atsakovų mokymosi išlaidos apmokėtos neteisėtai. Apeliantas nėra atsakovės E. T. atstovas, todėl negalėjo skųsti šios sprendimo dalies. Apeliacinis skundas šioje dalyje negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas.

Ieškovas prašo teismo taikyti akcinės bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Dėl mokymo išlaidų

Atsakovai E. T. ir K. M. buvo UAB„Alkoras“ darbuotojai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB„Alkoras“ teikė ne tik buhalterinės apskaitos paslaugas, bet pradėjo teikti su inžinerinių žinių poreikiu susijusią veiklą: 2007-04-02 sudarė su UAB „Sistela“ dėl informacinio programinio komplekso SĄMATA programinės įrangos ir normatyvinės duomenų bazės pirkimo, 2009-03-12 su UAB „Investment and Financial Cosultacions“ sudarė paslaugų sutartį dėl pastato energijos vartojimo audito atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepaneigė atsakovo K. M. argumento, kad buvo siekiama pereiti prie naujos architektūrinės ir inžinerinės konsultacinės veiklos ir atsakovų studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete programos Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programa ir Statybų inžinerijos studijų programa susiję su nauja UAB „Alkoras“ veikla. Taip pat negalima daryti kategoriškos išvados, kad UAB „Alkoras“ inžinerine veikla užsiimantiems darbuotojams darbo tikslais nėra būtina iš bendrovės biuro nuvykti į kitas vietas. Esant tokiai išvadai, negalima pripažinti, kad vairavimo kursai ir vairuotojo pažymėjimų suteikimas įmonės specialistams ir vadovui bet kuriuo atveju neatitinka įmonės interesų. 2008 metais UAB „Alkoras“ finansinė padėtis pradėjo blogėti ir bendrovė vėlavo atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, tačiau negalima kategoriškai teigti, kad bendrovės vadovo siekis pereiti prie naujos veiklos ir su tuo susijusių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir mokymai 2007-2008 metų laikotarpiu buvo nepateisinama verslo rizika ir šie veiksmai padarė žalą bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, išaiškino: „siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais, todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai, sudarant ir vykdant ginčo sutartis, jų teisėtumas (neteisėtumas) pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti kaip nesudarantys pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už rizikingais verslo sprendimais įmonei padarytą žalą.” Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodytas atsakovo K. M. veiksmų apmokant už studijas VGTU ir vairavimo kursus neteisėtumas ir žala, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir ieškinio reikalavimai dėl 2798 Lt už K. M. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, 870 Lt už K. M. vairavimo kursus; 2912 Lt už E. T. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir 870 Lt už E. T. vairavimo kursus priteisimo atmetamas.

Dėl automobilio variklio pirkimo išlaidų

UAB„Alkoras“ apmokėjo pagal 2007-09-13 PVM sąskaitą faktūrą 650 Lt sumą už Renault variklį. CK 6.522 straipsnis “Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties samprata” ir 6.524 straipsnis „Pareiga prižiūrėti transporto priemonę“ nustato, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal byloje pateiktą 2007-03-05 Automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr.1 K. M. buvo sudaręs savo asmeninio automobilio „Renault Espace“ nuomos nuomininkui UAB„Alkoras“ sutartį. Nuomininkas pagal sutarties 6 punktą įsipareigojo techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti tinkamą jo būklę bei atlikti einamąji bei kapitalinį remontą. Ieškovas neginčijo 2007-03-05 Automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr.1, neįrodė, kad tokia sutartis iš viso nebuvo sudaryta, todėl nepaneigta, kad naudoto variklio pirkimas automobiliui “Renault” buvo pagrįstas sutartimi ir atitiko bendrovės veiklos tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje ieškinio dalyje neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, todėl ieškinys dėl 650 Lt sumos priteisimo atmetamas. Dėl apgyvendinimo išlaidų ir neperduoto turto

Atsakovas teigia, kad pagal 2008-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr.026 2205 Lt buvo sumokėta Kaišiadorių raj. savivaldybės ūkininko V. K. “Dalios sodybai” už iš toliau atvykusių UAB „Alkoras“ klientų apgyvendinimų. kitų įrodymų apie paslaugos susiejimą su UAB „Alkoras“ veikla nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsaakovo argumentas yra deklaratyvus, nes kitų įrodymų apie paslaugos susiejimą su UAB „Alkoras“ veikla nėra.

Atsakovas pripažino, kad neišsaugojo betono maišyklės ir neperdavė bankroto administratoriui, todėl atsakovo kaltė dėl 699 Lt žalos patirtos 2008-10-09 apmokant betono maišyklės pirkimą įrodyta.

Atsakovas pripažino, kad bankroto administratoriui neperdavė 2007-05-14 už 2100 Lt pirkto kompiuterio ir 2008-07-28 už 2559 Lt pirkto serverio. Atsakovo argumentas, kad šis turtas buvo sudėvėtas bendrovės veikloje ir neišliko, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįvykdė pareigos išsaugoti bendrovės turtą ir perduoti bankroto administratoriui (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.), todėl atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir žala įrodyti.

Apeliacinis skundas sprendimo dalyje dėl betono maišyklės pirkimo, apgyvendinimo bei kompiuterio ir serverio pirkimo išlaidų atmetamas.

Dėl atsakovų K. M. ir E. T. civilinės atsakomybės solidarumo

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad atsakovė E. T. neginčijo teismo sprendimo ir ši aplinkybė patvirtina, kad jog abiejų atsakovų mokymosi išlaidos apmokėtos neteisėtai, o apeliantas nėra atsakovės E. T. atstovas, todėl negalėjo skųsti šios sprendimo dalies. Apeliacinis skundas šioje dalyje negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

Ieškovo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas motyvuose dėl atsakovų solidarumo nurodė, kad pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, tačiau asmeninės atsakovės E. T. kaltės ir atsakomybės pobūdžio iš viso netyrė, o apsiribojo atsakovo K. M. veiksmų vertinimu. CK 6.7 straipsnyje „Bendraskolių atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams“ nurodyta: „Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai.“ Teismo sprendime atsakovės E. T. civilinė atsakomybė grindžiama tik asmenine atsakovo K. M. kaip bendrovės vadovo atsakomybe. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad atsakovo K. M. neteisėti veiksmai ir žala apmokant už abiejų atsakovų studijas ir vairuotojų kursus neįrodyti ir šioje dalyje ieškinį atmetus, baigiasi ir solidarioji atsakovės E. T. civilinė atsakomybė, nežiūrint to, kad ji teismo sprendimo neskundė.

Apeliantas patyrė 1270 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Apeliantas skundė sprendimą dalyje dėl 15653 Lt priteisimo. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies atmetant ieškinį dėl 7563 Lt priteisimo, kas sudaro 48 procentus apeliacijoje ginčijamos sumos. Taikant CPK 93 str. 1-3 dalių taisyklę apeliantui iš ieškovo priteisiama 610 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kurioje solidariai iš atsakovų K. M. ir E. M. priteista 3782 Lt dydžio žala, iš atsakovo K. M. priteista 2798 Lt žala už K. M. studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir 870 Lt žala už K. M. vairavimo kursus, iš atsakovo K. M. priteista 650 Lt žala už 2007-09-13 automobilio „Renault“ variklio pirkimą bei penkių procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui BUAB „Alkoras“: 1) iš atsakovo K. M. 35011 Lt dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) solidariai iš atsakovų L. M. ir K. M. 5234,13 Lt dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. M. 62 Lt išlaidas, susijusiassu procesinių dokumentų įteikimu”.

Priteisti atsakovui K. M. iš ieškovo UAB „Alkoras“ 610 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.