Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos banko (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla nutraukta, nesant G. Č. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 200 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB Lietuvos bankas 2018 m. vasario 26 d. surašė G. Č. administracinio nusižengimo protokolą Nr. LB-ANR_P-2-2018, kurį grindė šiomis aplinkybėmis:

G. Č. yra AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas, einantis generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovė yra emitentas ir pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau - LBĮ) 42 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Remiantis LBĮ 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės akluose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau — VPĮ) ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. VPĮ 46 straipsnis nustato, kad prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija. Vykdydama pavestas funkcijas priežiūros institucija tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada viešai per (duomenys neskelbtini) informacinę sistemą paskelbė 2017 m. balandžio 26 d. Įvertinęs bendrovės metinę informaciją, Lietuvos bankas nustatė, kad:

1) Bendrovė, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 duotų privalomų vykdyti nurodymų. Tyrimo, atlikto 2016 m. spalio 25 d. - 2016 m. gruodžio 20 d., metu nustatyta, kad Bendrovė pažeidė VPĮ 22 straipsnį, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama 2015 m. metines konsoliduotąsias ir atskiras finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų (toliau TAS) 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio nuostatų ir 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, Priežiūros tarnybos direktorius 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 įspėjo Bendrovę ir įpareigojo ją rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS .Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus. Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti, ar Bendrovė retrospektyviai ištaisė finansines ataskaitas pagal TAS reikalavimus, Bendrovei paskelbus 2016 m. finansines ataskaitas, paprašė pateikti dokumentus, įrodymus, paaiškinimus ir (ar) tikslius skaičiavimus, pagrindžiančius 2015 m. gruodžio 31d. AB „(duomenys neskelbtini)“ iš susijusių įmonių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) gautinų sumų, būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę, taip pat kitą informaciją, būtiną įvertinti, ar Bendrovė tinkamai įvykdė duotus nurodymus. Įvertinęs viešai skelbtą informaciją ir Bendrovės pateiktus papildomus duomenis ir paaiškinimus, Lietuvos bankas nustatė, kad Bendrovė, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu duotų privalomų vykdyti nurodymų - rengiant 2016 m. finansines ataskaitas jas retrospektyviai ištaisyti, kad atitiktų 1 TAS Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių reikalavimus ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus.

2) AB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama 2016 m. finansines ataskaitas, nesilaikė 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų. Bendrovės sukaupti nuostoliai buvo padengti netiesiogiai panaudojant perkainojimo rezervą — nesilaikant 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų nepaskirstytiesiems nuostoliams padengti panaudotos lėšos iš neperleisto ir nenusidėvėjusio turto perkainojimo rezervo, todėl buvo pažeista VPĮ 22 straipsnio 5 dalis.

3) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metiniame pranešime nurodydama, kad valdymo organų nariai laikosi AB „(duomenys neskelbtini)“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų ir standartų, atskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl buvo pažeista VPĮ 22 straipsnio 3 dalis.

Už nustatytus teisės aktų pažeidimus 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ skirta 207 250 eurų bauda, įpareigojimas rengiant 2017 m. metines finansines ataskaitas ištaisyti nustatytus pažeidimus taip, kad 2017 m. metinės finansinės ataskaitos atitiktų 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus ir įpareigojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą.

Atsižvelgiant į protokole nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2-sios knygos nuostatomis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimais, AB „(duomenys neskelbtini)“ listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu, administracinio nusižengimo protokole padaryta išvada, kad G. Č., eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas, neužtikrino, kad:

1) Bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ duotą privalomą vykdyti nurodymą – rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas jas retrospektyviai ištaisyti pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje;

2) Bendrovė laikytųsi finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų – kad 2016 m. finansinės ataskaitos atsitiktų TAS reikalavimus ir 2016 m. metinėje informacijoje būtų tinkamai atskleista informacija apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „(duomenys neskelbtini)“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų ir standartų, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nesant G. Č. veiksmuose ANK 200 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties.

Lietuvos bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – skirti G. Č. administracinę nuobaudą.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nepateikė skundžiamo nutarimo pagrindimo, todėl jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Teismas, nagrinėdamas faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs (taigi, ir neegzistavo) G. Č. galimo administracinio nusižengimo (-ų) faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį galima skųsti 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą Nr. 241-19 teismui. Pažymi, jog, kaip nurodyta protokole, VPĮ pažeidimo faktas nustatytas Lietuvos bankui įvertinus AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinę informaciją, kuri kartu su auditoriaus išvada viešai per „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą buvo paskelbta 2017 m. balandžio 26 d. Lietuvos bankas, įvertinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, nustatė tris VPĮ pažeidimus: 1) Bendrovė neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ duoto privalomo vykdyti nurodymo, 2) AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų ir 3) netinkamai viešai atskleidė informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „(duomenys neskelbtini)“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principų ir standartų. Atsakomybė už nustatytus pažeidimus, vadovaujantis VPĮ 51 straipsnio 5 dalimi, kyla tiek pačiai Bendrovei, tiek jos vadovui.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakomybę už VPĮ pažeidimus emitentams ir jų vadovams nustato skirtingi teisės aktai - atitinkamai VPĮ ir ANK, Lietuvos bankas, remdamasis vykdant pavestas finansų rinkos priežiūros funkcijas nustatyta informacija, inicijavo dvi visiškai atskiras atsakomybės už nustatytus pažeidimus procedūras: Bendrovės atsakomybės klausimas išspręstas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 241-19, o Bendrovės vadovui - generaliniam direktoriui - surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2018 m. vasario 26 d. administracinio nusižengimo protokole konkrečiai ir aiškiai nurodyta tiek tiksli administracinio nusižengimo padarymo data, tiek pažeidimo esmė, išdėstytos visos G. Č. atsakomybės už nustatytus pažeidimus klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės ir įrodymai. Administracinio nusižengimo protokole informacija apie Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 241-19, kuriuo išspręstas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės už nustatyto pažeidimus klausimas, nurodyta kaip faktinė aplinkybė, o ne kaip pagrindas administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Skunde pažymima, jog nei ANK, nei VPĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės už administracinį nusižengimą klausimą būtų privaloma priimti kitą administracinį aktą, kuriuo sprendžiamas paties juridinio asmens atsakomybės už nustatytus pažeidimus klausimas. Remdamasis konkrečiu atveju nustatyta ir turima informacija, Lietuvos bankas galėtų spręsti ir vien tik prižiūrimo finansų rinkos dalyvio atsakomybės klausimą arba, atitinkamai, tik tokio finansų rinkos dalyvio vadovo, ar kito už pažeidimus atsakingo asmens atsakomybės klausimą.

Institucijos nuomone, visas atsakomybės sąlygas pagal 2018 m. vasario 26 d. administracinio nusižengimo protokolą teismas gali ir turi išnagrinėti, nepaisydamas administracinio teismo sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus Bendrovės skundą dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19. Nepaisant to, nei protokole nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir jos formos klausimai teismo nagrinėjami nebuvo.

Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas), nėra įtvirtinto bendro administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto principo. Taigi, priežiūros institucijos sprendimo apskundimas nereiškia, kad jis protokolo surašymo momentu nebuvo galiojantis. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 241-19 galiojo, nebuvo nuginčytas ir sukėlė Bendrovei teisines pasekmes.

Laikantis skundžiamame nutarime išdėstytos pozicijos, finansų rinkos dalyvių vadovų atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas, o administracinio nusižengimo protokolas surašomas iki to momento, kol priimamas ir įsiteisėja administracinio teismo sprendimas dėl paties finansų rinkos dalyvio atsakomybės už pažeidimus. Įvertinus bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose trukmę, matyti, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų atsakomybės klausimo nagrinėjimas gali užtrukti nepagrįstai ilgai, o ANK 1 ir 22 straipsniuose nustatyti tikslai, jei ir būtų pasiekti, abejotina, ar turėtų tinkamą prevencinį poveikį už pažeidimus atsakingiems finansų rinkos dalyvių vadovams ar kitiems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Č. atsiliepime į Lietuvos banko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamame nutarime teismas teisingai nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 241-15 dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pagrindu administracinei atsakomybei kilti, tačiau minėtas sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas yra priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje. Taigi teisme vyksta procesas, kuriame yra tiriamos šioje administracinio nusižengimo byloje aktualios aplinkybės.

Tiek sprendimas, tiek administracinio nusižengimo protokolas grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimas nėra G. Č. administracinės atsakomybės pagrindas, tačiau ir sutinka, kad sprendimas yra grindžiamas tais pačiais tariamais pažeidimais, kuriais yra bandoma administracinėn atsakomybėn patraukti G. Č. ir dėl kurių šiuo metu vyksta ginčas teisme. Apeliantas klaidingai teigia, jog administracinio akto apskundimas neturi suspensyvinio efekto.

Lietuvos banko apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, jog Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutarimu pagrįstai nutraukė administracinę teiseną G. Č., kadangi jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 200 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių. Savo sprendimą išsamiai motyvavo įvertinęs visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl ANK 200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo atkreiptinas dėmesys, kad ANK 200 straipsnis neteko galios 2018 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XIII-1253 (įstatymas įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d.). Nors administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną (2018 m. vasario 26 d.) aptariamo straipsnio galiojimas nebuvo panaikintas, tačiau įvertinus tai, kad nepasibaigus administracinio nusižengimo teisenai jis neteko galios, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šio administracinio nusižengimo G. Č. administracinė atsakomybė kilti nebegali, kadangi ANK 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatymo, švelninančio ar panaikinančio atsakomybę už administracinį nusižengimą, grįžtamoji galia. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas nenagrinės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ANK 200 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo (netekusio galios nuo 2018 m. birželio 15 d.), kvalifikavimu.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, G. Č. surašytas už tai, kad jis neužtikrino, jog bendrovė (AB. „(duomenys neskelbtini)“) įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ duotą privalomą vykdyti nurodymą – rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas jas retrospektyviai ištaisyti pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus.

Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad G. Č. administracinės atsakomybės klausimas nustatytas savarankiškai įvertinus 2017 m. balandžio 26 d. viešai paskelbtą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada per „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą, tačiau akivaizdu, kad visi administracinio nusižengimo sudėtį sudarantys faktai buvo nustatinėjami ir vertinami tik 2018 m. sausio 29 d. sprendime Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo vienintelis apelianto pateiktas duomuo, kaip G. Č. kaltės įrodymas, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. vasario 26 d., t. y. po 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo dienos. Įvertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra kildinama ne iš savarankiškai atlikto administracinio nusižengimo tyrimo bei jame surinktų ir įvertintų duomenų analizės, bet iš Lietuvos banko administracinio akto (2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19), kuriame neva buvo nustatyti ir įvertinti visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Taigi sprendžiant G. Č. administracinės atsakomybės klausimą, atsiriboti nuo Lietuvos banko priimto administracinio akto ir jo nevertinti, apeliacinės instancijos teismas, pagrindo neturi.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nepasibaigus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ apskundimo teismui termino. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2094-1063/2018, kurioje AB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 241-19. Pažymėtina, kad administracinėje byloje yra ginčijami faktai, tiesiogiai susiję su G. Č., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, atsakomybės, už galimai padarytą administracinį nusižengimą, klausimu. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs G. Č. galimo administracinio nusižengimo faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį galima skųsti minėtą sprendimą teismui. Nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau –ABTĮ) nėra numatytas suspensyvinis administracinio akto apskundimo principas, tačiau LBĮ 43⁵ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundo padavimas teismui sustabdo sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, ar veiksmo vykdymą. Neabejotina, kad specialiame įstatyme (šiuo atveju - LBĮ) numatytas Lietuvos banko apskųsto sprendimo sukeliamų pasekmių sustabdymas, reiškia, kad tiek dėl skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, tiek dėl kilsiančios atsakomybės, galutinį sprendimą priims bylą nagrinėjantis administracinis teismas. Taip pat įvertinus tai, kad G. Č. administracinės atsakomybės klausimas yra kildinimas tiesiogiai iš sprendimo Nr. 241-19, darytina išvada, kad kol asmuo turi teisę ginčyti visus jo administracinio nusižengimo sudėtį sudarančius faktus ir galutinai nepasibaigus šiems teisminiams procesams (neskundžiamu teismo sprendimu), konstatuoti, jog apskųstame sprendime ginčijami faktai yra galutinai nustatyti ir jais grįsti asmens kaltę, padarius ANK numatytą nusižengimą, pagrindo nėra.

Sutiktina su apelianto skunde dėstomais argumentais, jog administracinio nusižengimo teisena yra sprendžiamas kito subjekto, šiuo atveju ne AB „(duomenys neskelbtini)“, bet jos generalinio direktoriaus G. Č. administracinės atsakomybės klausimas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog dviejų visiškai skirtingų teisenų dėl tapačių faktų pradėjimas yra pagrįstas ir teisingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai dėl tu pačių faktų ir aplinkybių yra pradedamos skirtingos teisenos, motyvuojant tik tuo, kad atsakomybėn yra traukiami skirtingi subjektai, nėra priimtina ir gali lemti skirtingų sprendimų priėmimą, kas pažeistų teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, ypatingai įvertinus tai, kad G. Č. atsakomybės klausimas galėjo būti išspręstas Lietuvos banko administraciniu aktu (2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“).

Vadovaujantis VPĮ, poveikio priemonė administraciniu aktu gali būti skiriama tiek juridiniams asmeniui, tiek jo vadovui. Apelianto pateiktas paaiškinimas, kuriame teigiama, kad administracinės teisenos pradėjimas yra pagrįstas sąlygojant ženkliai švelnesne atsakomybe, negu numatyta VPĮ, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu galiojančioms teisės normoms bei principams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPĮ 50 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija už nustatytus pažeidimus gali skirti šias poveikio priemones: 1) viešai paskelbti įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį, taip pat apie savo įsipareigojimų nevykdantį emitentą; 2) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą; 3) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinį nusižengimą gali būti skiriama tik administracinė nuobauda. Nors VPĮ numatyta ženkliai didesnė maksimali skirtina bauda įmonės vadovui (iki 2 mln. €), tačiau apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad galimybė skirti net kelias skirtingas poveikio priemones, nesusijusias su pinigine bauda, suponuoja švelnesnę asmens teisinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas pagrįstai VPĮ įtvirtino poveikio priemonių taikymą už VPĮ įstatymo pažeidimus tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui, kadangi akivaizdu, jog asmens veiksmų vertinimas pasitelkiant vieną teiseną (šiuo atveju administracinę), yra protingas ir teisingas, nepagrįstai neapsunkina asmens turimų teisių bei pareigų, dirbtinai neišplečia atsakomybės ribų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimo skunde pateiktais motyvais, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos banko apeliacinio skundo netenkinti.