Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 23 d. M. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad M. Š. 2008 m. spalio 23 d., 20.20 val., vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios salelės, atsitrenkė į kelio ženklą, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ant žalios vejos ir krūmų. Įvykio metu sugadintas automobilis, kelio ženklai, išvažinėta veja ir krūmai. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, įvykio vietoje nepasiliko, nepateikė draudimo. Tuo M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16, 133, 231, 232 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Skundžiamu nutarimu M. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų; už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kuriame, be kita ko, numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių; už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, M. Š. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai, kad M. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apeliantas nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jis galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, jog iš byloje esančios informacijos apie asmens duomenis iš Šiaulių informacinės sistemos (b. l. 11-17) matyti, kad M. Š. 2008 m. vasario 28 d. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Jam už tai paskirta administracinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą - vietoj minimalios 3 metų specialiosios teisės atėmimo bausmės paskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 12 mėnesių, taip pat paskyrė mažesnę piniginę baudą – vietoj sankcijoje numatytos minimalios 3000 litų baudos – 2120 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. nuobaudą, vadovavosi ATPK 30¹ straipsniu, įvertindamas visas M. Š. atsakomybę švelninančias aplinkybes. Apeliantas nenurodė papildomų aplinkybių, išskirtinai švelninančių jo atsakomybę, kurios būtų pagrindu visai neskirti M. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas nutarė transporto priemonę grąžinti savininkui tik po to, kai bus sumokėta bauda. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Įvertinus tai, kad pagal šioje byloje M. Š. inkriminuotų teisės pažeidimų (ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis ir 124¹ straipsnio 6 dalis) sankcijas nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą pakeisti:

nutarimo dalį, kuria automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti savininkui tik po to, kai bus sumokėta nutarimu paskirta bauda, panaikinti ir grąžinti automobilį teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.