- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-158-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01855-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties G. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2018 m. spalio 18 d. 14.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 14 km. vairuodamas automobilį „Ford Galxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkdamas kitą transporto priemonę automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus kelyje, kuriame lenkti draudžiama, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių III skyriaus kelio ženklo sk. 325 ir 3 priedo I skyriaus 1.1. punkto reikalavimus. Už šio pažeidimo padarymą G. S. paskirta 170 Eur bauda bei specialios teisės atėmimas trims mėnesiams.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, G. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundo netenkinto, konstatavo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai patraukė G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei tinkamai individualizavo jam paskirtą nuobaudą.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį, prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skundą apygardos teismui apeliantas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą dėl Institucijos nutarimo, teigdamas, kad nepagrįstai apkaltintas nusižengimo padarymu, nes lenkimo manevrą pradėjo leistinoje zonoje, kurioje galima lenkti ne didesniu nei 30 km/h važiuojančius automobilis, o prieš jį važiavusio automobilio „Honda Civic", greitis buvo apie 30 km/h, ir byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Kelio ruožuose, kurie yra pažymėti kelio ženklu „Lenkti draudžiama", draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu jei eismo juostos neatskirtos ištisine ženklinimo linija. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriaus 5 punktas numato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo. Kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus ar jų nebuvimą, o šioje byloje nėra jokių duomenų apie ištisinės ir punktyrinės linijų ilgį, pradžią, pabaigą. Šie duomenys nėra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole.
Šalies argumentai
4. Apeliantas teigia, kad, prieš atlikdamas lenkimą, įvertino situaciją , t. y. matė punktyrinę liniją, priešais mašinų nebuvo, todėl pradėjo lenkti, kadangi niekas netrukdė. Lenkimo manevras buvo pradėtas teisingai, nepažeidžiant jokių taisyklių, o numatyti, kad baigsis punktyrinė linija ir prasidės ištisinė linija, jis neturėjo galimybių. Kelias buvo gerai matomas. Lenkimo manevrą atliko tik gerai matomame kelio ruože ir įsitikinęs, kad baigiant lenkimą nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir nebus pažeisti KET reikalavimai. Skunde apeliantas teigia, kad administracinėje byloje esanti filmuota medžiaga nepatvirtina nei lenkimo pradžios nei pabaigos momento, nes jo automobilis užfiksuotas tik užbaigęs lenkimą ir jau grįžęs į savo judėjimo krypties juostą.
5. Skunde pažymėta, kad KET lenkimo manevro metu numato pareigas ne tik lenkiančio automobilio vairuotojui, tačiau ir lenkiamo automobilio vairuotojui. KET 138 punkte lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Pirmos instancijos teismas neiškvietė ir neapklausė automobilio „Honda Civic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kuris galėjo patvirtinti ar paneigti aplinkybes susijusias su jo transporto priemonės greičiu, lenkimo manevru. Vaizdo įraše fiksuoti duomenys taip pat nėra pakankami nustatyti, ar G. S. pradėjus lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis nepadidino važiavimo greičio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodo, kad su pažeidėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai nusprendė, jog G. S. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai. Apelianto kaltės neigimas apylinkės teismo nutartyje pagrįstai buvo vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Visus jo pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo, motyvuotai dėl jų pasisakė. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog G. S. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijimą nutartį.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje (Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 numeriu pažymėtas kelio ženklas „Lenkti draudžiama“), taip pat draudžiama kirsti siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus kelyje, kuriame lenkti draudžiama (Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1.1. punktas).
11. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija to fakto, kad lenkė kitą transporto priemonę kelyje, pažymėtame Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje kelio draudžiamuoju ženklu 325, kuris atskirtas Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1 skyriaus 1.1. ištisine kelio ženklinimo linija, tačiau nurodė, kad pradėjo lenkti kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu‘. Nurodo, jog lenkdamas ne didesniu greičiu važiuojantį automobilį, pažeidimo nepadarė, tačiau lenkimo manevrą užbaigė jau kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, kadangi priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėjo didinti greitį, kas sutrukdė jam laiku, iki ištisinės linijos pradžios, pabaigti lenkimo manevrą, todėl jis negali būti nubaustas. Tokius apelianto argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsamiai išanalizuoti įrodymai, kurių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. G. S. argumentai skundžiamą nutartį priėmusio teismo pagrįstai laikyti kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
12. Apeliantas teigia, kad, prieš atlikdamas lenkimą, jis įvertino situaciją, elgėsi tinkamai ir pagal taisykles, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas jau artėjant prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, kurios kirtimas yra draudžiamas. Tai paneigia ir G. S. teiginį, kad jis neturėjo galimybių numatyti, kad baigsis punktyrinė linija ir prasidės ištisinė linija. Aplinkybės, kad lenkimo manevras buvo baigtas ribose ištisinės kelio ženklinimo linijos, kurią kirsti yra draudžiama, patvirtintos ištirtais duomenimis. Pažymėtina, jog apie tai, kad apelianto lenkiamas automobilis važiavo ne didesniu nei 30 km/h greičiu, o lenkimo momentu padidino greitį, apeliantas nenurodė ne tyrimo metu, o šią aplinkybę nurodė tik skunde. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. lenkimo manevrą pradėjo jau netoli ištisinės kelio ženklinimo linijos ribos t. y. prieš atkarpą, kuri yra paženklinta ištisine kelio ženklinimo linija bei draudžiamuoju kelio ženklu. Tačiau ištirti duomenys patvirtina, jog iki tol jis važiavo artėjimo linija, t. y. siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 sk. 1.6 punktas), įspėjusia jį, jog jis artėja prie ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus.
13. G. S. teigia, kad nei Institucija nei teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar lenkiamas automobilis važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu, taip pat patikrinti jo versijos, kad lenkiamas automobilis padidino važiavimo greitį, dėl ko lenkimo manevro jis nespėjo atlikti dar esant punktyrinei kelio eismo juostai. Kelių eismo taisyklėse numatyta atsakomybė ir lenkiamos transporto priemonės vairuotojui už trukdymą aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog G. S. lenkiamo automobilio vairuotojas judėjo mažesniu nei 30 km greičiu iki lenkimo manevro ir, kad pradėjo didinti greitį bei trukdė jam laiku užbaigti lenkimo manevrą. Kaip jau ir minėta, tokią įvykio versiją nubaustasis pateikė tik skunde Kauno apygardos teismui, nors tokių duomenų nepatvirtina teisme ištirti įrodymai. Iš tyrėjo T. Č. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad jis su kitu pareigūnu patruliuodami kelyje, pamatė lengvąjį automobilį, kuris aplenkė kitą transporto priemonė kelio ženklo Nr. 325 galiojimo zonoje, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją kelyje, kuriame lenkti draudžiama. Dėl tokių pažeidimų transporto priemonę sustabdė, o pažeidimo faktą paliudijo ir lenkiamo automobilio vairuotojas. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų šališki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Šios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad apelianto argumentai vertinti kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija.
14. Pažymėtina, kad apelianto pozicija dėl jo kaltės paneigimo nėra nuosekli. Skunde jis nurodo, kad byloje nėra pakankamai jo kaltės įrodymų, nes nei filmuotoje medžiagoje, nei bylos medžiagoje nėra duomenų apie ištisinės ir punktyrinės eismo linijų ilgį, pradžią ir pabaigą, nors jis pats jau administracinio nusižengimo protokole ir vėliau pažeidimo tyrimo metu neneigė nustatytų faktinių aplinkybių t. y. kad lenkimo manevrą pradėjo dar esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, o baigė jau esant ištisinės kelio ženklinimo linijos zonoje. Skunde nurodyti duomenys patvirtina, jog nubaustasis visiškai nemotyvuotai perkėlė kaltę dėl pažeidimo lenkiamo automobilio vairuotojui, pateikdamas versiją, jog būtent šis pažeidė kelių eismo taisykles, kadangi padidino greitį ir sutrukdė jam sėkmingą lenkimo manevrą leistinoje zonoje. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ženklas „Lenkti draudžiama“ stovi įvykio vietoje, kad šis ženklas apskritai stovi tame kelio ruože, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad G. S. policijos pareigūnams nurodo ir paaiškina, kad toje kelio atkarpoje esamą kelio ženklą Nr.325 jis matė. Be byloje nustatytų aplinkybių, tokie prieštaringi apelianto paaiškinimai duoda pagrindo abejoti jo iškeltos versijos teisingumu.
15. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles. Todėl ir G. S., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, pradėdamas lenkimo manevrą, privalėjo numatyti, jog artėja prie ištisinės kelio ženklinimo linijos ir kelio ženklo ‚Lenkti draudžiama“ (KET 1 pr. 3 sk. 325 325) galiojimo pradžios, kad šio ženklo galiojimas jau prasideda esant punktyrinei (Artėjimo linijai), (KET 3 pr. 1 sk. 1.6), o toliau prasideda ištisinės kelio ženklinimo linijos, įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų pabaigti lenkimo manevrą, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, artėjant šiai kelio atkarpai, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo, kuriame lenkti draudžiama, privalėjo iki šio kelio ruožo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Tačiau akivaizdu, jog nubaustasis to nepadarė, tęsė lenkimo manevrą, padarydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Galimybę išvengti pažeidimų patvirtina ir paties G. S. paaiškinimai apie tai, kad kelias buvo gerai matomas, jis įvertino situaciją, kelio matomumą, jo horizontalų ženklinimą, eismo intensyvumą.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, K. S. padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atitinkančius administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir individualizuota tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.