- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- e1-1586-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16323-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 08.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi bauda pakeista į 7 parų areštą;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms. 2016 m. balandžio 22 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. 2020 m. balandžio 27 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,52 promilės etilo alkoholio koncentracija,
Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtariamasis J. D. atsisakė duoti parodymus dėl savo sveikatos būklės (b. l. 52-55). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., buvo pas savo draugą E. S., su juo vartojo alkoholį. Išgėrė 200-300 ml trauktinės „Žaliosios devynerios“. Po ko išėjo iš draugo ir atsisėdo į jo tėvui V. D. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 23.15 val. jis sustojo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), po kiek laiko, maždaug po 5 minučių prie jo automobilio privažiavo pareigūnai, išlipę priėjo prie jo ir prisistatė, po to paprašė apžiūrėti automobilį. Apžiūrėję automobilį jie, nieko neradę, atsisėdo į savo tarnybinį automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tada jis palaukė apie 10-15 min., pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs važiavo link (duomenys neskelbtini), kur jį ir sustabdė, (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Sustabdę policijos pareigūnai paprašė jį papūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu pripūtė 1,54 promilių, antru pūtimu pripūtė 1,52 promilių. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, daugiau tai nepasikartos. Taip pat nori paminėti, kad vairuotojo pažymėjimą iš jo pavogė 2019 metais lapkričio mėnesį, tačiau teisę vairuoti automobilį jis turi, tik nėra dar pasidaręs vairuotojo pažymėjimo po vagystės. Todėl pačio dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. 2020 m. balandžio 27 d. nuo 18.00 val. iki 2020 m. balandžio 28 d. 3.30 val., patruliavo kartu su būrio vadu E. K. Apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo J. D. Priėję prie automobilio, prisistatė vairuotojui ir apžiūrėjo automobilį, pabendravo su vairuotoju, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat J. D. įspėjo, kad nevairuotų neblaivus. Pastarasis teigė, kad nevairuos. Taip pat vairuotojas buvo be veido apsauginės kaukės, todėl ji jam buvo įteikta. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Po ko, apie (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį gali vairuoti neblaivus J. D., informavo Vilniaus aps. VPK OVS budėtoją. Jiems išvažiavus toliau patruliuoti, apie 23.45 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytą automobilį pasivijo ir sustabdė įjungus raudonos ir mėlynos spalvos garso švyturėlius (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. D. Kiek pamena, pirmu pūtimu J. D. buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas, pakartotinai 1,52 promilių girtumas. Po ko asmuo buvo sulaikytas (b. l. 39-40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir liudytojo Ž. A. apklausoje (b. l. 3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Tačiau dažnai duodavo automobilį vairuoti ir savo sūnui J. D. Automobilį jis įsigijo maždaug prieš pusmetį. 2020 m. balandžio 27 d. jis pats davė vairuoti automobilį, žino, kad jo sūnus turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau kur šiuo metu gali būti jo vairuotojo pažymėjimas, jis nežino. Sūnus mažai vartoja alkoholį, kadangi jam yra nustatytas kasos uždegimas. Jis, kai ėmė iš jo automobilį, buvo blaivus (b. l. 42-44).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d., 00.02 val., J. D. nustatytas 1,54 promilių girtumas, o tą pačią dieną 00.18 val. – 1,52 promilių girtumas (b. l. 13-16).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-29).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. D. vardu (b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog transporto priemonės „BMW 525 TDS“, 1999 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM yra 1141 Eur (b. l. 34).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. D. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad už automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą (5 paras) buvo sumokėta 125 Eur, kopiją (b. l. 73-74, 75).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., jis vartojo alkoholį. Išgėrė 200-300 ml trauktinės „Žaliosios devynerios“. Po ko atsisėdo į jo tėvui V. D. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 23.15 val. sustojo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), po kiek laiko, maždaug po 5 min., prie jo automobilio privažiavo pareigūnai ir paprašė apžiūrėti automobilį. Apžiūrėję automobilį jie, nieko neradę, atsisėdo į savo tarnybinį automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Po 10-15 min. jis pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs važiavo link (duomenys neskelbtini), kur jį ir sustabdė, (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Sustabdę policijos pareigūnai paprašė jį papūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu pripūtė 1,54 promilių, antru pūtimu pripūtė 1,52 promilių. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų Ž. A., V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. D. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. D. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami (b. l. 91).
Dėl J. D. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. D. – administracine tvarka baustas (b. l. 82-84), teistas (b. l. 79-81), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. D. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. balandžio 28 d., 00.25 val. iki 2020 m. balandžio 28 d., 11.40 val. (b. l. 46, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
J. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-61, 62-64), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „BMW 525 TDS“ vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas V. D. vardu (b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, kad jis pats davė vairuoti automobilį J. D., tačiau J. D. buvo blaivus. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 1999 m. transporto priemonės „BMW 525 TDS“ vertė be PVM yra 1141 Eur. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo J. D. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1141 Eur. Teismo nuomone, tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. D. galutinę bausmę 20 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 28 d., 00.25 val. iki 2020 m. balandžio 28 d., 11.40 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. D. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
J. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. D. išieškoti automobilio „BMW 525 TDS“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1141 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) valstybės naudai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.