Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, neištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L., būdama darbdave – (duomenys neskelbtini) direktore, esant darbo santykių požymiams bei atlygintinumui, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 2 d. leido darbuotojui G. S. nelegaliai dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, sudariusi su juo rašytinę darbo sutartį, tačiau nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tai nėra klasikinis nelegalaus darbo atvejis, kadangi buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Kaip matyti iš surinktų duomenų, darbo sutartis buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 6 d., kurioje nurodyta, kad ši sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. gruodžio 11 d. Taigi, nors darbuotojas laukė nurodymo dėl išvykimo į reisą, tačiau jis jau buvo dirbantis. Šiuo atveju pagrindinis dokumentas yra darbo sutartis, kurioje aptarta ir darbuotojo darbo pradžia. Darbdavys nebuvo pakankamai apdairus ir nustatytu laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pabrėžė, jog net ir tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo pradžia būtų skaičiuojama nuo išvykimo į pirmąjį reisą, tai vis vien nebuvo nustatytu laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atstovas prašė paskirti D. L. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu kategoriškai nesutiko bei paaiškino, jog nagrinėjamu atveju darbuotojo darbo pradžia turėjo būti nuo išvykimo į pirmą reisą. Tai žinojo ir pats darbuotojas, be to, 2017 m. gruodžio 11 d. dar net nebuvo paruoštas darbui automobilis. Darbo sutarties nepakeitė dėl neapsižiūrėjimo.

Gynėja advokatė O. K. nurodė, jog nelegalus darbas siejamas su kito asmens naudai atliekamomis funkcijomis. Šiuo atveju darbuotojas tokias funkcijas (išvyko į reisą) pradėjo atlikti 2018 m. sausio 2 d. ir tą pačią dieną buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą. Administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtis reikalauja asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra D. L. kaltės. Toks nusižengimas padaromas tyčia, kurios šiuo atveju irgi nėra. Nesant tyčios, šis nusižengimas nėra galimas.

Nors D. L. nepripažino bei nesutiko su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri prižįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2).

Iš 2017 m. gruodžio 6 d. darbo sutarties Nr. 01 matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės D. L., ir darbuotojo G. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 7 punkte sulygta, jog ši darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. gruodžio 11 d. Darbo sutartis pasibaigė 2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu (b. l. 5 – 6).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (7.16E) R1E-3050 nurodyta, jog draudėjas (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustojo G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 2 d. pateikė 2018 m. sausio 2 d. 14 val. 25 min. Pranešimas pateiktas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 7).

Iš (duomenys neskelbtini) 2018 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog G. S. darbo laiko apskaita pradėta pildyti nuo 2018 m. sausio 2 d. (b. l. 10).

Pateiktų telefoninių žinučių kopijos patvirtina, jog jau nuo 2017 m. gruodžio 8 d. G. S. buvo siunčiami pranešimai bei nurodymai, susiję su darbo funkcijų vykdymu (b. l. 27 – 28, 29 – 30).

G. S. 2018 m. balandžio 19 d. prašyme dėl darbo užmokesčio, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, nurodė, jog nuo 2017 m. gruodžio 11 d. jis įsidarbino (duomenys neskelbtini) vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartyje buvo suderėtas 500 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas, tačiau žodžiu jam pasakė, kad „mokės už kilometrus“. Už 2017 metų gruodžio mėnesį jis atlyginimo negavo, už 2018 metų sausio mėnesį – gavo iš viso 1 500 Eur, o už 2018 metų vasario ir kovo mėnesius – darbo užmokesčio jis vėl negavo. Atsiskaitymo dieną – 2018 m. balandžio 13 d. jis taip pat negavo darbo užmokesčio, todėl darbo ginčų komisijos prašo išieškoti iš darbdavio darbo užmokestį už 2017 metų gruodžio mėnesį, 2018 metų vasario ir kovo mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei netesybas (b. l. 33).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 6 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo G. S. buvo raštu sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 01, pagal kurią sutarties šalys sulygo, kad ši darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. gruodžio 11 d. Darbo sutartis pasibaigė 2018 m. balandžio 13 d. ir iki tol ji nebuvo pakeista. Esant tokioms aplinkybėms, būtent darbdavys – (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, kuri šiuo atveju buvo 2017 m. gruodžio 11 d., apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šią pareigą (duomenys neskelbtini) įvykdė tik 2018 m. sausio 2 d. ir tokiu būdu darbuotojui G. S. leido nelegaliai dirbti. Verta pažymėti ir tai, jog kaip teisingai nurodė administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, net ir tuo atveju, jeigu darbuotojo G. S. darbo pradžia būtų skaičiuojama nuo jo išvykimo į pirmąjį reisą, tai yra nuo 2018 m. sausio 2 d., tai šiuo atveju vis vien nebūtų tinkamai įstatymo nustatytu laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą, kadangi tai buvo padaryta tą pačią dieną.

D. L. gynėja advokatė O. K. akcentavo, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi ANK 7 straipsnis numato ir kitą kaltės formą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog D. L. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog D. L., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti G. S. ir tuo ji padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. D. L. neteista, tokį administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą ir neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17, 18 – 20). D. L. dirbanti. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta D. L. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

D. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.