Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-734-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2S-734-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02911-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
G. R.-T.
Ieškovas
G. R.-T.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-734-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02911-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R.-T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. civilinėje byloje pagal ieškovės G. R.-T. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija-Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vaikų teisių ir apsaugos tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. R. – T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad atsakovas A. D. nevykdo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t.y. teikia dukrai išlaikymą tik iš dalies.

Teismo posėdyje pareiškėja prašymą išduoti vykdomąjį raštą palaikė bei paaiškino, jog ginčo dėl indeksacijos periodinėms išmokoms vaiko išlaikymui nėra, tačiau šalys nesutaria dėl indeksacijos nustatymo momento, t.y. pareiškėja mano, jog periodinių išmokų indeksacija turi būti skaičiuojama nuo 2010-02-01, t.y. teisės į išlaikymą atsiradimo momento, o atsakovas teigia, jog nuo 2011-02-01. Su tokia atsakovo pozicija pareiškėja nesutiko ir paaiškino, jog periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą vykdantis antstolis, o vykdomojo rašto išdavimas nereiškia vykdomosios bylos užvedimo, todėl antstoliui nustačius, jog indeksaciją reikia skaičiuoti nuo 2011-02-01, vykdomoji byla užvesta nebūtų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjos prašymą ir paaiškino, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutarties sudarymo atveju, suinteresuota šalis gali kreiptis tik tuomet, kai nevykdoma taikos sutartis. Taip pat paaiškino, jog 2009-08-04 teismo nutartimi priteistą 700 Lt dydžio išlaikymą dukrai teikė laiku, kiekvieną mėnesį, todėl Taikos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl indeksacijos momento. Pagal 2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą, neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos, todėl atsakovas neturėjo pareigos 2010-02-01 dienai indeksuoti priteistos sumos, kadangi išmokos buvo pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki 2010 m. vasario 1 dienos. Atsakovo teigimu, kadangi jis ieškovei susidariusį įsiskolinimą 584 Lt padengė, nėra pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog ginčo dėl periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui indeksavimo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl indeksavimo skaičiavimo momento, o būtent: pareiškėja mano, jog indeksacija turi būti skaičiuojama nuo 2010-02-01, t.y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, o atsakovas teigia, jog nuo 2011-02-01, t.y. pagal 2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą, kuris numato, jog neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Teismas pažymėjo, jog aiškaus teisinio reglamentavimo ir vieningos teismų praktikos, nuo kada turi būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas, nėra, todėl vadovavosi naujausia teismų praktika. Teismas taip pat pažymėjo, jog antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, paprastai vykdomąją bylą užveda netikrindamas vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo jo antstoliui teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiu būdu, pradėjęs vykdyti skolos išieškojimą, antstolis neabejotinai patiria administravimo, kitas išlaidas, kurios vėliau išieškomos iš skolininko. Konstatavo, jog patenkinus pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą tik dėl indeksacijos sumų skaičiavimo, antstolis taipogi patirtų papildomas išlaidas, kurios būtų išieškomos iš atsakovo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas G. R.-T. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3-ias apylinkės teismas 2009-08-04 nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išlaikymą yra paskyręs nuo 2009-08-01. Pasak apeliantės, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra neaišku, nuo kurio momento, t.y. datos, pirmosios instancijos teismas skaičiuoja indeksacijos momentą bei 6 mėnesius, kaip tai numatyta Vyriausybės nutarime. Apeliantė nurodo, kad atsakovas turi pareigą indeksuoti priteistą išlaikymą nuo 2010-02-01, t.y. praėjus lygiai 6 mėnesiams nuo išlaikymo priteisimo momento. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios apeliantės pozicijos nepasisakė. Apeliantės teigimu, teismas atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą, atėmė iš dukros galimybę gauti išimtinai jai skirtas lėšas už vienerių metų indeksaciją, nes atsakovas indeksaciją pradėjo skaičiuoti ne nuo 2010-02-01, o nuo 2011-02-01, todėl atsakovo skaičiuojama indeksacijos suma yra ženkliai mažesnė. Pažymi, kad teismui išdavus vykdomąjį raštą ir apeliantei jį pateikus antstoliui, jis pirmiausia patikrintų jos reikalavimų apimtį, kas nesukeltų atsakovui jokių išlaidų. Apeliantė taip pat nurodo, kad būtent antstolis turi pareigą tinkamai apskaičiuoti susidariusio neindeksuoto išlaikymo įsiskolinimo sumą ir šis klausimas nėra teismų kompetencijoje. Apeliantės teigimu, tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, imperatyviai nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., o ne nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaip kad nepagrįstai teigia atsakovas. Todėl, būtent nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir buvo skaičiuoti Vyriausybės nutarime numatyti 6 mėnesiai ir pagrįstai buvo nustatytas indeksacijos pradžios momentas nuo 2010 m. vasario 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas sutinka, jog periodinės išmokos turi būti indeksuojamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso tvarka. Pažymi, kad išlaikymas nepilnametei dukrai buvo priteistas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Nuo to laiko atsakovas tinkamai vykdė pareigą ir laiku teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį mokėdamas po 700 Lt. Nurodo, kad apie tai, jog periodinės išmokos kasmet turi būti indeksuojamos, nebuvo pažymėta nei šalių sudarytoje taikos sutartyje, nei teismo nutartyje, kuria ši taikos sutartis buvo patvirtinta. Pažymi, kad apeliantė nei karto neinformavo atsakovo apie būtinumą indeksuoti periodines išmokas, nebandė tartis dėl skolos, susidariusios dėl neindeksuotų sumų apmokėjimo, tokiu būdu išvengiant šio klausimo nagrinėjimo teisme, nesielgė geranoriškai atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad sužinojęs apie indeksavimą, pripažino savo pareigą ir geranoriškai iki šiol indeksuoja išmokas, skirtas nepilnametės dukters išlaikymui. Pasak atsakovo, jis kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, teisės aktą dėl indeksavimo iniciavusią instituciją, prašydamas oficialiai išaiškinti nuo kada jis turi taikyti indeksavimą pagal pateiktą 2009-08-04 teismo nutartį ir 2012-12-17 raštu jam buvo atsakyta, jog indeksavimas turi būti taikomas nuo 2011-02-01. Atsakovas pažymi, kad Vyriausybės nutarimo 4 punkte nurodomas, jog periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, taigi atsakovo teigimu, indeksavimas taikomas tik vieną kartą per metus ir tik vasario 1 dieną. Atsakovo teigimu, teismas gali išduoti vykdomąjį raštą tik nustatęs skolos buvimo faktą, o skolos buvimo faktą teismas gali nustatyti tik patikrinęs indeksavimo skaičiavimus ir nustatęs konkretų skolos dydį, kuri turėtų būti įrašytas į vykdomąjį raštą. Taip pat pažymi, kad būtent teismų, o ne antstolių kompetencijai priklauso klausimas dėl teisės aktų išaiškinimo, todėl pasak atsakovo, apeliantės pozicija, kad teismas besąlygiškai turėjo išduoti vykdomąjį raštą, o skolos buvimo ar nebuvimo faktą tikrintų antstolis, yra visiškai nepagrįstą. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais, jog į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi siekdama ginti vaiko interesus ir pažymi, kad vykdomasis raštas išduodamas, jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tačiau šiuo atveju taikos sutartis buvo vykdoma, kadangi atsakovas mokėjo kas mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo po 700 Lt dukros išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 3-ias apylinkės teismas 2009-08-04 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas A. D. dukros A. R. išlaikymui nuo 2009-08-01 mokės periodinėmis išmokomis po 700 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės ( b. l. 150-151). Apeliantė G. R.-T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodant, jog atsakovas A. D. teikia dukrai išlaikymą be indeksacijos ( b. l. 161-163).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl periodinių išmokų indeksavimo pradžios ir vėlesnio išmokų indeksavimo momento.

CK 3.208 str. įtvirtinta norma, jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau- Aprašas).

Indeksavimas tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-56-978/2012, kurioje teismas konstatavo, jog periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas turi būti indeksuotas praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir padarė išvadą, kad atsakovas teisingai apskaičiavo bei sumokėjo ieškovei 584 Lt indeksavimo skolą, ją apskaičiavęs nuo 2011-02-01. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksuojamos vadovaujantis Aprašu. Aprašo 7 punktas numato, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2009-08-04 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas A. D. dukros A. R. išlaikymui nuo 2009-08-01 mokės periodinėmis išmokomis po 700 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Aprašo 7 punkte nurodyto 6 mėnesių termino pradžia, turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 1 d. (atgal), t.y. 6 mėnesiai yra laikotarpis, apimantis 6 paskutinius mėnesius iki vasario 1 dienos. Šiuo atveju 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodyta data (2009-08-01), nuo kurios atsakovas buvo įpareigotas mokėti periodinį išlaikymą įeina į minėtą 6 mėnesių laikotarpį, todėl atsižvelgiant į Aprašo 4 punktą, kuris numato, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiai dienai neegzistuoja atsakovo įsiskolinimas, kadangi jeigu į šį 6 mėnesių terminą iki vasario 1 dienos ( t.y. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. (imtinai)) patenka data, kuomet teismo sprendimu buvo paskirtos ar pakeistos periodinės išmokos, tai šios išmokos 2010 m. vasario 1 d. neindeksuojamos, o indeksuojamos tik nuo 2011 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo teiginiais, kad periodinė išmoka vaikui pirmą kartą turėjo būti indeksuota nuo 2011 m. vasario 1 dienos.

Aprašo 9 punktas numato, kad skolininkas mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. D. teikė išlaikymą po 700 Lt, tačiau šios sumos neindeksavo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas piktybiškai ar tyčia vengė indeksuoti priteistą išlaikymą, be to pažymėtina ir tai, kad atsakovas sužinojęs apie šią prievolę, sumokėjo susidariusį įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi teisingai išsprendė klausimą dėl periodinių išmokų indeksavimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės G. R.-T. atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė