- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-234-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00588-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Klavdija Kruminienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-14 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš R. S. M. B. 1727,16 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt septyni litai 16 ct), V. G. – 1227,16 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt septyni litai 16 ct).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2010 m rugpjūčio 17 d., 16 val. 35 min., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius nukentėjusiosios M. B. dukterimi G. bei melagingai pranešus, kad ji nustūmė kitą moterį, kuri krisdama sunkiai susižalojo, todėl nukentėjusiosios vyrui reikalinga sumokėti 8000 litų, kuriuos jis atvažiuos paimti, tokiu būdu R. S. tą pačią dieną, apie 18 val., vykdydamas bendrą susitarimą su kitais asmenimis, taksi automobiliu atvažiavęs į nukentėjusiosios M. B. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, prisistatydamas nukentėjusiosios moters vyru, paėmė iš nukentėjusiosios M. B. 2000 litų grynųjų pinigų ir pasišalino, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai M. B. priklausančius 2000 litų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m rugpjūčio 18 d., 13 val. 2 min., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius nukentėjusiosios V. G. pussesere Z. bei melagingai pranešus, kad ji pateko į bėdą, todėl reikalingi pinigai, tuo tikslu davus nurodymą nukentėjusiajai perskambinti į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai V. G. perskambinus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs advokatu, davė nurodymą V. G. atvykusiam į jos namus asmeniui perduoti 6000 litų, tokiu būdu R. S. tą pačią dieną, apie 13. 30 val., taksi automobiliu atvykęs į nukentėjusiosios V. G. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, vykdydamas bendrą susitarimą su kitais asmenimis, paėmė iš nukentėjusiosios V. G. 1500 litų grynųjų pinigų ir pasišalino, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai V. G. priklausančius 1500 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Skunde nurodo, jog iš pateiktos pažymos matyti, kad jis neskambino į nukentėjusiųjų M. B. ir V. G. fiksuoto ryšio telefonus, todėl apelianto teigimu, jis negalėjo nukentėjusiosioms pasakyti tikrovės neatitinkančių duomenų. Taip pat nurodo, kad renkant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, dėl ko, nuteistojo nuomone, nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Nurodo, kad negalima suvokti kaltinimo esmės, kai įtariamajam pranešime apie įtarimą yra aprašomi ne tik jo, bet ir trečiųjų asmenų veiksmai, iš ko negalima suprasti, ką konkrečiai neteisėto atliko pats įtariamasis, taigi teigia, kad nežino už kokius konkrečius veiksmus jis yra nuteistas. Taipogi nurodo, kad teismo metu nebuvo įrodytas susitarimas dėl bendravimo ir vaidmenų paskirstymo. Mano, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl neteisėtai pritaikytas BK, o šias teismo klaidas, apelianto teigimu, sąlygojo esminiai BPK pažeidimai. Taipogi nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus pateikti jam teismo posėdžių protokolų kopijas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad renkant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl, apelianto nuomone, neteisėtai pritaikytas BK, o šias teismo klaidas, apelianto teigimu, sąlygojo esminiai BPK pažeidimai.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo R. S. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius R. S. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė kaltinamojo, liudytojų L. B., G. K. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų M. B., V. G., liudytojų D. M., A. M., J. U. duotais parodymais, rašytine bylos medžiaga – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijų analizei, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad R. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dvi veikos), dėl ko visiškai pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog iš pateiktos pažymos matyti, kad jis neskambino į nukentėjusiųjų M. B. ir V. G. fiksuoto ryšio telefonus, todėl apelianto teigimu, jis negalėjo nukentėjusiosioms pasakyti tikrovės neatitinkančių duomenų bei tai, kad teismo metu nebuvo įrodytas susitarimas dėl bendravimo ir vaidmenų paskirstymo, atmestini, kadangi juos paneigia byloje esantis įrodymų visetas, o būtent - nukentėjusiųjų M. B. (1 t., b. l. 40-41, 43, 4 t., b. l. 28), V. G. (1 t., b. l. 47-48, 52, 4 t., b. l. 28-29) tapatūs ir išsamūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuriuose jos parodė, kad apgaule iš jų išviliotus pinigus jos perdavė R. S., kurį, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų, tiek apylinkės teismo teisiamajame posėdyje atpažino nukentėjusioji V. G., o nukentėjusioji M. B. teismo posėdžio metu nuteistąjį atpažino iš balso (dėl blogo regėjimo) ir parodė, kad tai tas pats asmuo, kuris iš jos paėmė pinigus. Be to, be šių nukentėjusiųjų parodymų, nuteistojo R. S. kaltę patvirtina ir liudytojų A. M. (1 t., b. l. 56-57, 4 t., b. l. 37), D. M. (1 t., b. l. 64-66, 4 t., b. l. 30-31), J. U. (1 t., b. l. 62-63, 4 t., b. l. 29-30) parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojai D. M. ir A. M. atpažino R. S. ir parodė, kad apeliantą vežė į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimą; liudytoja J. U. taipogi atpažino nuteistąjį ir parodė, kad jis teiravosi jos, kur gyvena V. U. (nukentėjusiosios M. B. žentas; rašytinė bylos medžiaga – M. B. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 8), V. G. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 10), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (1 t., b. l. 50-51, 58-59, 62-63, 67-68).
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir atskleidžia neteisėtų R. S. veikų mechanizmus, kurių išdavoje susidaro išsamus nusikalstamų veikų vaizdas, o būtent tai, kad nuteistasis veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų naudai apgaule įgijo nukentėjusiosioms priklausantį turtą. Ir nors pats nuteistasis tiesiogiai neskambino nukentėjusiosios, tačiau, be ikiteisminių tyrimo metu nenustatytų asmenų pagalbos, t. y. neturint su šiais asmenimis susitarimo dėl bendravimo ir vaidmenų paskirstymo, nuteistasis nebūtų apgaule įgijęs nukentėjusiųjų turto, taigi nuteistajam inkriminuotos veikos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad negalima suvokti kaltinimo esmės, kai įtariamajam pranešime apie įtarimą yra aprašomi ne tik jo, bet ir trečiųjų asmenų veiksmai, iš ko negalima suprasti, ką konkrečiai neteisėto atliko pats įtariamasis, taigi teigia, kad nežino už kokius konkrečius veiksmus jis yra nuteistas, atmestinas kaip nepagrįstas. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo nustatytos prokuroro kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, orientavosi į kaltinimų formuluotes ir taip vykdė BPK 255 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Priimtame nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės dėl sukčiavimo, nurodytos veikų padarymo vietos, laikas, būdas, sukčiavimo požymiai – kad nuteistasis veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų naudai apgaule įgijo nukentėjusiosioms priklausantį turtą, ir kitos aplinkybės. Tai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas konstatuoja, kad pareikšti kaltinimai nuteistajam pakankamai konkretūs, juose, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, nurodyta, kokius veiksmus atliko apeliantas R. S..
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus pateikti jam teismo posėdžių protokolų kopijas, atmestinas, kadangi jis nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai padaryti prieš garbaus amžiaus asmenis, jog nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu.
Nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir visiškai teisingai paskyrė R. S. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį, tačiau artimą sankcijose numatytam bausmių vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios R. S. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.