- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-571-286/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00516-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Pareiškėjas
- S. L., A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., VĮ „Turto bankas“, S. L.
- Kategorijos
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Valei Zabulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui S. L., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui, pareiškėjui A. B., suinteresuotam asmeniui R. L., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. L., A. B., VĮ „Turto bankas“, ir A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. L. ir S. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė senelės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyt. Nurodė, kad, turėdamas testamentą, po senelės mirties trijų mėnesių laikotarpyje priėmė jos turtą – senelei priklausantį gyvenamąjį namą, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą – pjovė žolę, rūpinosi sodybos saugumu, paėmė jos asmeninius daiktus (drabužius, nuotraukas, indus, paveikslus). Šienaudavo įrankiais, kuriuos pasiskolindavo iš netoliese gyvenančio liudytojo P. P.. Pilnai naudotis turtu negalėjo, nes A. B. buvo paėmęs raktus nuo visų statinių, kuriuos siūlė atiduoti už pusę sodybos kainos, t. y. už 30000 Lt. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl į namą galėjo patekti tik pro verandą. Praėjus mėnesiui po močiutės mirties, jis pasiėmė paveikslus, išsiuvinėtus močiutės, servizus, albumus su nuotraukomis, senas knygas. Sodyboje lankydavosi keturis-penkis kartus per metus. Jis kaimynui leido išpjauti keletą medžių, augusių sodyboje. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Sutinka, kad A. B. priėmė S. B. palikimą, faktiškai pradėdamas tvarkyti jai priklausiusius žemės sklypus, kuriuos nušienaudavo.
Pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti Nurodė, kad, turėdamas testamentą, po motinos, kuri jam paliko raktus nuo sodybos, mirties trijų mėnesių laikotarpyje priėmė jos turtą – motinai priklausantį gyvenamąjį namą, kurį tvarkė ir prižiūrėjo, žemės sklypus, kuriuose šienavo, baldus bei namų apyvokos daiktus. Prieš keletą metų jis pakeitė elektros saugiklius. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Mano, kad S. L. S. B. palikimo nepriėmė, nes jo niekaip netvarkė. Sodybos teritoriją nušienaudavo jo pasamdytas žmogus. Sutinka, kad S. L. padarė įėjimą į namą per verandą, ir kad lankydavosi sodyboje, bet po jo ir kitų asmenų apsilankymų reikėdavo viską tvarkyti. Pastebėjo, kad paėmė nuotraukas, ir tam neprieštaravo. Žino, kad S. L. pardavė sodyboje augusius uosius, apie 10 kubinių metų medienos. Nežino, kaip atsirado antras testamentas, kuriuo motina sodybą paliko S. L.. Šio testamento teismine tvarka jis neginčijo. Pats jis sodyboje lankydavosi ne kiekvieną dieną.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. L. S. L. prašymą palaikė ir paaiškino, kad po jos motinos S. B. mirties, kuri testamentu sodybą paliko anūkui S. L., pastoviai lankydavosi sodyboje kartu su sūnumi, vyru ir kitais asmenimis, tvarkė aplinką, pjovė žolę. Praėjus maždaug mėnesiui po senelės mirties S. L. iš jos namo paėmė nuotraukas, rūbus, indus bei kitus daiktus, priklausančius senelei. Baldų neėmė, nes jie buvo reikalingi sodyboje. Į namą patekdavo per verandą, nes A. B. nedavė jiems raktų. Jai teko palaidoti motiną ir paminklą pastatyti.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų nepareiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Sandra Rakštelytė prašė patenkinti abu prašymus, kadangi yra du testamentai. Mano, kad S. L. turėtų atitekti palikimo dalis, numatyta 2007 metų testamente, o likusi dalis – pareiškėjui A. B..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkinami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šių veiksmų atlikimui to paties straipsnio 3 dalyje nustatytas
trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas S. L., pateikdamas mirties, santuokos, gimimo liudijimus, S. B. 2007-12-06 testamentą, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios S. B., liudytojo A. K. paaiškinimais, kuriuose jis patvirtino, kad atvažiuodavo su žmona į pareiškėjo senelės sodybą ir padėjo ją tvarkyti, nušienauti žolę, liudytojo P. P. paaiškinimais, kuriuose jis patvirtino, kad pareiškėjas po „keturniedėlio“ išsivežė kažkokius močiutės daiktus ir kad jis ne sykį pareiškėjui skolino trimerį žolei sodyboje nupjauti bei padėjo genėti medžius, liudytojo A. Š. paaiškinimais, kuriuose jis patvirtino, kad pareiškėjas S. L. tvarkydavo S. B. sodybą, nušienaudavo žolę, leido jam nusipjauti ten augusius uosius, liudytojos A. R. paaiškinimais, kuriuose ji patvirtino, kad pareiškėjas S. L. tvarko sodybą, šienauja, genėja medžius, liudytojos A. G. paaiškinimais, kuriuose ji patvirtino, kad S. L. lankydavosi močiutės namuose, į kuriuos patekdavo pro verandą, bei paėmė iš ten nuotraukas, paveikslus, indus, ir suinteresuoto asmens R. L. bei savo paaiškinimais įrodė, kad priėmė senelės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, todėl prašymas tenkinamas.
Pareiškėjas A. B., pateikdamas mirties, gimimo liudijimus, S. B. 1989-07-10 testamentą, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus dėl žemės sklypų, esančių Ignalinos rajono savivaldybėje, Krikonių II kaime, priklausančių S. B., liudytojos A. R. paaiškinimais, kuriuose ji patvirtino, kad pareiškėjas A. B. nušienaudavo motinai priklausiusius žemės sklypus, liudytojo V. S. paaiškinimais, kuriuose jis patvirtino, kad pareiškėjo A. B. prašymu penkis-dešimt kartų per metus šienaudavo ir tvarkydavo medžius sodyboje, liudytojos A. G. paaiškinimais, kuriuose ji patvirtino, kad du-tris kartus per mėnesį padėdavo A. B. tvarkytis motinos sodyboje ir kad A. B. šienaudavo motinai priklausiusias pievas, bei savo paaiškinimais įrodė, kad priėmė motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, todėl prašymas tenkintinas.
Teismas pareiškėjų paaiškinimus apie tai, kad priešinga šalis neatliko jokių veiksmų, kuriais priėmė palikimą, vertina kritiškai, kadangi tiek iš jų pačių, tiek iš liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, paaiškinimų seka, kad visi jie sodyboje lankydavosi tik epizodiškai, todėl akivaizdu, kad visų pareiškėjų veiksmų fiksuoti negalėjo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 268, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymus patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tam, kad pareiškėjai galėtų spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.