Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-14 · Administracinė byla Nr. eI-2548-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
eI-2548-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01155-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2548-643/2018Proceso Nr. 3-61-3-01155-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 12.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. Š. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2017-10-25 sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-409 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2018-03-09 sprendimą Nr. S-44(7-8/2018).

Pareiškėja nurodo, kad MGK sprendime iš esmės yra aptarti tik trys faktiniai klausimai: pareiškėjos 2010 – 2011 metais gautos pajamos; jos turėtas pinigų likutis 2003-12-31 ir pareiškėjos mamos dovanotų lėšų nepripažinimas gautomis pajamomis.

Pareiškėja nesutinka su VMI teiginiu, kad 2010 metais už Radviliškio turgaus eksploatavimą ji (pareiškėja) 6 261,67 Lt pajamų. Nurodo, kad minėtais mokestiniais metais už Radviliškio turgaus eksploatavimą fiziniams asmenims išmokėjo 59 658 Lt. Pajamų mokestis, kurį sumokėjo į biudžetą už šiuos fizinius asmenis, buvo 6 261,67 Lt. VMI teigia, kad pareiškėja neteisingai interpretavo 2011-11-02 raštą Nr. (32.41-GPM)RM-1384, t.y. neprivalėjo sumokėti 6 261,67 Lt pajamų mokesčio į biudžetą, tačiau pareiškėjos vertinimu šis VMI raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyta pateikiama informacija. Pareiškėja mano, kad nustačiusi faktą, jog ji klaidingai į biudžetą sumokėjo 6 261,67 Lt, VMI turėjo imtis veiksmų užtikrinti šios permokos nustatymą, tačiau to iki šiol nėra padariusi. Tokiu būdu VMI pelnosi iš pareiškėjos klaidingai į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio – 6 261,67 Lt ir dar įgyja teisę į biudžetą jau sumokėtų pajamų sumą (6 261,67 Lt) pakartotinai apmokestinti pajamų mokesčiu.

Pareiškėja, remdamasi tuo, kad, jos įsitikinimu, biudžetui nepadarė jokios žalos nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais ar bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad dėl klaidos MGK pateikė neteisingo pervedimo kopiją. GPM deklaraciją už 2011metus VMI pateikė 2012-05-02. Pateiktas bankinis pavedimas patvirtina, kad tą pačią dieną sumokėjo ir su minėta deklaracija susijusį GPM. Bankinio pavedimo paskirtis įrodo, kad pats pavedimas buvo suformuotas naudojantis VMI elektroninėmis sistemomis. Todėl VMI elgiasi nesąžiningai nurodydama, kad pareiškėja nesumokėjo GPM už 2011 metus.

Pareiškėja nurodo FR0593 deklaraciją pateikusi Radviliškio VMI skyriui, tačiau patikrinimo akte kategoriškai teigiama, kad jei FR0593 deklaracija nėra išsaugota, tai pareiškėja negalėjo turėti daugiau nei 50 000 Lt ne banke. Vadovaujantis iš VMI saugyklos gautomis pelno deklaracijomis, pareiškėjos individuali įmonė 1996 - 2001 metais deklaravo 1 032 040 Lt apmokestinamųjų pajamų. Už šį laikotarpį buvo priskaičiuota ir sumokėta 142 550 Lt pelno mokesčio. Pati VMI savo patikrinimo aktuose ne kartą nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto pareiškėja neturi, nėra įsigijusi ir jokio kilnojamo turto, kurį būtų privalėjusi registruoti. Todėl VMI išvada, kad 2003-12-31 pareiškėja negalėjo turėti daugiau nei 50 000 Lt yra akivaizdžiai nelogiška ir neteisinga.

Pareiškėja nurodo nuo 1996 metų pastoviai deklaravusi savo gaunamas pajamas, už jas mokėjo mokesčius ir todėl neturėjo absoliučiai jokio pagrindo nepateikti FR0593 deklaracijos. FR0593 deklaracijos neišsaugojimas negali panaikinti visų prieš tai šešis metus teiktų deklaracijų.

Pareiškėja mano, kad VMI neišsaugojo jos FR0593 deklaracijos, nes neišsaugojo ir pateiktų FR0278 pažymų. Vienintelis įrodymas, kad pastarosios egzistavo yra jų apyrašas pačios VMI patikrinimo akte, kuris buvo surašytas tikrinant pareiškėjos individualios įmonės veiklą.

Pareiškėja teigia, kad jos mamos banko sąskaitos išrašas nenuginčijamai patvirtina, kad jos ir jos mamos santykiai buvo labai artimi, kas susiję su jos turėtomis lėšomis, nes mama nuolatos ir pastoviai įvairiomis sumomis pareiškėjai padėdavo finansiškai. Pareiškėja nurodo pastabose ne kartą detaliai išdėsčiusi, kodėl VMI išvada, jog jos (pareiškėjos) mama galėjo turėti tik 10 000 Lt jos mirties dieną yra akivaizdžiai neteisinga.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2011 – 2013 metais gavo 217 181,54 Lt pajamų ir patyrė 278 522,39 Lt išlaidų. Pareiškėjos 2011 – 2013 metais patirtos išlaidos grynais 53 906,25 Lt viršijo disponuojamas pajamas grynais, todėl patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėja turėjo kitų pajamų, gautų iš nenustatytų šaltinių. Pareiškėja gautoms kitoms 53 906,25 Lt pajamoms pagrįsti nepateikė juridinę galią turinčių pajamų šaltinius patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 27 straipsniu (2011 – 2013 m. aktuali redakcija), pareiškėjos 2011 – 2013 metais gautos 53 906,25 Lt kitos pajamos, apmokestintos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

VMI teigia nustačiusi, kad pareiškėja 2010 m. iš viso už Radviliškio turgaus eksploatavimą grynaisiais pinigais gavo 65 919,67 Lt pajamas. Pareiškėja metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje FR0573 (FR0573 deklaracija) deklaravo 59 658 Lt išmokų sumą fiziniams asmenims. Patikrinimo metu konstatuota, kad pati pareiškėja už turgaus eksploatavimą 2010 m. gavo 6 261,67 Lt (65919,67 Lt – 59658 Lt) pajamas. Pareiškėja, nors ir nurodo, kad pajamų už turgaus eksploatavimą 2010 m. negavo, tačiau jokių argumentų dėl pagal jos pateiktus dokumentus nustatytos 6 261,67 Lt pajamų sumos nei VMI, nei MGK nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja MGK nurodė argumentus dėl nuo fiziniams asmenims išmokėtų pajamų išskaičiuoto ir sumokėto į biudžetą pajamų mokesčio (6 768,64 Lt), taip pat pateikė mokėjimo nurodymų keturias kopijas apie VMI pervestas pinigines lėšas (2010-05-31 ? 905,61 Lt, 2010-07-02 ? 1 029,39 Lt, 2010-07-31 ? 1 107,39 Lt ir 2010-12-01 ? 741,39 Lt). MGK sutiko su VMI pozicija, kad pareiškėjos sumokėtas mokestis už kitų fizinių asmenų gautas B klasės pajamas neatleidžia jos pačios nuo savų mokestinių prievolių, todėl pareiškėja, gavusi pajamų už turgaus eksploataciją, privalėjo nuo gautų pajamų teisingai apskaičiuoti mokestį ir laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą.

VMI nurodo 2011-11-02 raštu Nr. (32.41-GPM)RM-1384 išaiškinusi pareiškėjai, jog ji privalo patikslinti FR0573 deklaraciją, t. y. nedeklaruoti joje gyventojams išmokėtų B klasės pajamų (pareiškėja išmokėdama pinigines lėšas už turto nuomą (B klasės pajamos) fiziniams asmenims, jas deklaravo FR0573 deklaracijoje). Taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta, kad klaidingai išskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis gali būti jai grąžintas pateikus Prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (FR0781 forma). Taigi, VMI pareiškėjai pateikė konsultacinio pobūdžio informaciją, jog ji neturi išskaičiuoti pajamų mokesčio bei deklaruoti išmokėtų gyventojams B klasės pajamų (pajamų mokestį sumokėti ir gautas pajamas deklaruoti privalo patys B klasės pajamas gavę gyventojai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VMI teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja 2011-11-02 VMI rašte Nr. (32.41-GPM)-RM-1384 pateiktą informaciją dėl jos pačios išmokėtų lėšų kitiems fiziniams asmenims apmokestinimo, kai šios gyventojų pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Pareiškėjos 2010 metų pajamoms už turgaus nuomą ginčo atveju priskirtos jos pačios gautos pajamos, o ne fiziniams asmenims išmokėtos piniginės lėšos ir nuo šių lėšų išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokestis.

Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. gavo 45 690,59 Lt pajamas bei fiziniams asmenims už turgaus eksploatavimą išmokėjo 37 075,49 Lt ir sau išmokėjo 13 014,67 Lt (13485,67 Lt ? 471 Lt). Pareiškėja 2011 m. metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPM308P (Apmokestinamosios pajamos) deklaravo 13 485,67 Lt nekilnojamojo turto nuomos pajamas (kodas 23) ir savo lėšomis iki deklaracijos pateikimo sumokėtą 471 Lt mokesčio sumą. Patikrinimo metu konstatuota, kad pajamų mokestis nebuvo sumokėtas, o 471 Lt įskaityti 2012-05-02 iš PVM permokos.

Pareiškėja ginčo nagrinėjimo metu, tiek VMI, tiek ir MGK teikė išrašą iš bankinės sistemos, iš kurio matėsi, kad 2011-04-27 VMI pervedama 489 Lt suma (paaiškinimas: GPM nesusijęs su A kl. Už L. Š. (duomenys neskelbtini) paž. Reg. (duomenys neskelbtini)). Dėl šio pareiškėjos pateikto bankinės sistemos išrašo NGK sprendime pritarė VMI pozicijai, kad jis (išrašas) neįrodo, kad šia įmoka (489 Lt) yra sumokėtas išskaičiuotas mokestis (471 Lt) už pajamas, gautas už Radviliškio turgaus eksploatavimą 2011 metais.

VMI pažymi, kad pareiškėja nei VMI, nei MGK nėra pateikusi jokių įrodymų apie vienkartinės minėtos deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui (pavyzdžiui, pateikto dokumento kopijos su mokesčių administratoriaus žyma apie dokumento gavimą). Pareiškėja 2016-06-26 paklausimu prašė pateikti L. Š. įmonės pažymų apie Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams išmokėtas sumas ir iš jų išskaičiuotus mokesčius (forma FR0278) kopijas. Šiaulių AVMI informavo pareiškėją, kad jos paklausime minimų pažymų archyvinėje L. Š. įmonės mokesčių mokėtojo byloje nėra. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja nėra pateikusi Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, kurioje būtų deklaravusi pinigines lėšas, viršijančias 50 000 Lt. Įvertinus tai, kad pareiškėja nėra pateikusi minėtos turėto turto deklaracijos, taip pat, be savo teiginių, nėra pateikusi jokių dokumentų (įrodymų), pagrindžiančių pajamų (šimtus tūkstančių litų) gavimą, VMI pagrįstai vertino (pareiškėjos naudai), jog pareiškėja 2003-12-31 galėjo turėti ne daugiau kaip 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke (banke piniginių lėšų likučio nebuvo). Šią sumą VMI vertino, nustatydama pareiškėjos piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2009-01-01).

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytų jos motinos V. B. 2012 metais dovanotų 185 000 Lt piniginių lėšų VMI nepripažino pareiškėjos turėtomis pajamomis. Atsižvelgus į tai, kad VMI nėra pateikti objektyvūs įrodymai (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą), iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie piniginių lėšų jai (pareiškėjai) dovanojimą 2012 m. Pareiškėja faktinę aplinkybę dėl 185 000 Lt dydžio piniginių lėšų jai dovanojimo grindžia tik savo pačios teiginiais, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kaip ir kokiu būdu pareiškėjos mama perdavė jai pinigines lėšas. Nurodytų pinigų gavimas nebuvo fiksuotas bankiniuose išrašuose (po motinos mirties nurodyto ar panašaus dydžio grynųjų pinigų sumos pareiškėja į savo banko sąskaitą (-as) neįnešė). Pareiškėja dovanojimo sutarčių patikrinimo metu nepateikė. Pirminėje metinėje pajamų deklaracijose už 2012 m. pareiškėja nedeklaravo dovanojimo būdu gautų piniginių lėšų (pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. nuostatas dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų yra neapmokestinamos, tačiau turi būti deklaruojamos, jei jų vertė per kalendorinius metus viršija 10000 Lt) ir tik patikrinimo metu (2015-08-11) pateikė patikslintą metinę pajamų deklaraciją už 2012 metus, kurioje (dovanos) deklaravo 186 900 Lt ir 17 600 Lt. Pareiškėja taip pat nėra pateikusi PRC907 formos apie 2012 m. gautas pinigines lėšas (185 000 Lt) iš V. B. (MAĮ 42 str.; VMI viršininko 2012-10-11 įsakymas Nr. VA-92, reglamentuojantis formos PRC907 apie bet kokio pobūdžio 2012 metais sudarytus sandorius, kurių bendra suma su tuo pačiu asmeniu viršija 50 000 Lt grynaisiais, pateikimą). Vilniaus AVMI mokestinio tyrimo metu atliko išsamią pareiškėjos mamos pajamų ir išlaidų analizę už 2003?2012 metų laikotarpį ir padarė išvadą, kad V. B. 2012 m. galėjo pareiškėjai padovanoti iki 10 000 Lt (grynaisiais) (2016-02-18 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-348). Taigi kompleksiškai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir VMI surinktus įrodymus, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja 2014-10-29 pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2013 m. deklaravo 185 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, negali patvirtinti realaus dovanojimo fakto, t. y. byloje nėra objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad 185 000 Lt lėšos 2012 m. realiai buvo perduotos pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad:

2017-07-11 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-322 (MGK bylos 7-8/2018 b.l. 35-60) patikrinusi pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmokų) mokėjimą per mokestinį laikotarpį nuo 209-01-01 iki 2013-12-31 VMI papildomai apskaičiavo pareiškėjai 3 464,44 Eur GPM, 1 113,62 Eur VSD įmokų ir 556,81 Eur VSD įmokų baudą. Tuo pačiu patikrinimo aktu nustatė 229,38 Eur PSD įmokų permoką.

2017-10-25 sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-409 (MGK bylos 7-8/2018 b.l. 11-17) VMI patvirtino 2017-07-11 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-322 bei apskaičiavo dar 1 623,90 Eur GPM delspinigių ir paskyrė 346,44 Eur GPM baudą.

MGK 2018-03-09 sprendimu Nr. S-44(7-8/2018) (MGK bylos 7-8/2018 b.l. 147-162) patvirtino VMI 2017-10-25 sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-409.

Mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas ir mokesčių bazę nustatė bei mokesčius apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, t.y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamais mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimais grindžia iš esmės trimis argumentų grupėmis – pareiškėja neigia 2010 metais gavusi 6 261,67 Lt pajamų; pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatytu grynųjų pinigų likučiu 2003-12-31 dienai; pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad jos motina negalėjo padovanoti daugiau nei 10 000 Lt.

Dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo

MAĮ 70 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais).

GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas gautų pajamų nedeklaravo metinėse pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio GPMĮ nustatyta tvarka ir terminais, t.y. netinkamai vykdė savo pareigas mokesčių apskaičiavimo srityje ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų mokesčių administratoriui nustatyti mokesčio bazę įprastine GPMĮ įtvirtinta tvarka. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjas gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, pagrįstai apmokestino šias pajamas taikydamas MAĮ 70 straipsnį, t.y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pajamų gavimas iš nenustatytų šaltinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymą sudaro pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį Nr. A-556-602/2018).

Pareiga pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui (MAĮ 67 str. 1 d.). Tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė implikuoja ir mokesčių administratoriaus pareigą objektyviai pagrįsti savo sprendimą konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles. Neabejotina, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (lot. be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (žr., pvz., LVAT 2013-04-15 nutartį Nr. A602?27/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai vykdė pareigą pagrįsti jo pareiškėjui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t.y. sprendimai, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, visiškai atitinka, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus administracinio sprendimo turiniui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Dėl 2010 metais gautų 6 261,67 Lt pajamų

Visų pirma svarbu pastebėti, kad dėl patikrinimo metu nustatytų pareiškėjos pajamų per 2011-2013 metus ginčo tarp proceso šalių nėra.

Pareiškėja skundu teismui neigia 2010 metais gavusi 6 261,67 Lt pajamų iš Radviliškio turgaus eksploatavimo.

Kaip matyti iš patikrinimo akto (7-8 psl.) pakartotinio patikrinimo metu įvertinus surinktą informaciją (pareiškėjos patiektą 2010 metų metinę pajamų deklaraciją GPM 208 (priedas GPM308V Individualios veiklos pajamos) bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad pareiškėja 2010 metais gavo 153 523,40 Lt individualios veiklos pajamų už parduotas prekes (leidžiami atskaitymai sudarė 194 126,03 Lt); 27 239,52 Lt individualios veiklos pajamų už „menedžmento“ paslaugas (leidžiami atskaitymai sudarė 14 230,02 Lt ir 6 261,67 Lt pajamų už turgaus eksploatavimą.

Iš byloje surinktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja per 2010 metus iš Radviliškio turgaus eksploatavimo viso gavo 65 919,67 Lt. Be to, nustatyta ir tai, kad pareiškėja metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje FR0573 deklaravo 59 658 Lt išmokų sumą fiziniams asmenims. Taigi, pačios pareiškėjos mokesčių administratoriui ir MGK pateikti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjos gautų 6 261,67 Lt pajamų sumą (65 919,67 Lt – 59 658 Lt). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja jokių objektyvių šią išvadą paneigiančių duomenų (įrodymų) nepateikė. Teismas pritaria mokesčių administratoriaus ir MGK išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjos 2010 metais už turgaus nuomą gautų pajamų nepriskirti jos pačios gautoms pajamoms. Atitinkamai atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog šiuo atveju jos pajamoms priskirtos fiziniams asmenims išmokėtos piniginės lėšos ir nuo šių sumų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

Dėl grynųjų pinigų likučio 2003-12-31 dienai

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog ji 2003-12-31 galėjo turėti ne daugiau kaip 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Pareiškėja nurodo, kad teikė FR0593 deklaraciją, tačiau mokesčių administratorius jos neišsaugojo. Pastebėtina, kad šis pareiškėjos argumentas nėra pagrįstas jokiais faktiniais objektyviais duomenimis. Pareiškėjos argumentas, kad jos individuali įmonė 1996-2001 metais deklaravo 1 032 040 Lt apmokestinamųjų pajamų ir tai, pareiškėjos vertinimu, turėtų įrodyti, kad ji deklaraciją pateikė („neturėjau jokio pagrindo nepateikti FR0593 deklaracijos“), vertintina kritiškai.

Pagal MAĮ 67 straipsnį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus išvada, jog ji 2003-12-31 negalėjo turėti daugiau nei 50 000 Lt grynaisiais pinigais, į bylą ne tik kad nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie turėtą didesnę grynųjų pinigų sumą, tačiau netgi tokios sumos nenurodo, t.y. neįrodinėja jokios kitos konkrečios turėtų grynųjų pinigų sumos.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, spręsdamas dėl pareiškėjos 2003-12-31 dienai turėtų lėšų, pagrįstai vadovavosi Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuolatinis Lietuvos gyventojo pareiga deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą šį turtą tame tarpe pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. To paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad turto deklaraciją mokesčio administratoriui nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti iki 2005-05-01, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai (NTMĮ 4 str. 1 ir 2 d.). Byloje nesant jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja būtų pateikusi deklaraciją pagal aptariamą įstatymą, darytina pagrįsta išvada, kad mokesčių administratoriaus konstatuota aplinkybė, jog pareiškėja 2003-12-31 dienai galėjo turėti 50 000 Lt vertintina, kaip atitinkanti pareiškėjo interesus, o tuo pačiu ir sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Dėl pareiškėjos motinos (V. B.) padovanotų piniginių lėšų

Pareiškėja nesutinka ir su mokesčių administratoriaus išvada, kad mirties dieną jos motina V. B. galėjo padovanoti tik iki 10 000 Lt. Nors pareiškėja skundu teismui neįrodinėja konkrečios motinos padovanotos pinigų sumos, tačiau pastabose (MGK bylos Nr. 7-8/2018 b.l. 29-32) mokesčių administratoriui nurodė, jog V. B. mirdama galėjo turėti jai padovanotus 185 000 Lt. Pareiškėja nurodo nežinojusi apie pareigą deklaruoti dovanotus pinigus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, kurio 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).

Tokios kategorijos bylose, kai remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t.y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (LVAT 2011-04-14 sprendimas Nr. A-442-1111/2011). Išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų lėšų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. LVAT 2011-04-14 nutartyje Nr. A-442-1111/2011, atsižvelgdamas į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliajai išraiškai, konstatavo, kad vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėti naštos (LVAT 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602-2016).

Vertinant pareiškėjos argumentus apie iš motinos dovanų gautus 185 000 Lt svarbu atkreipti dėmesį, kad šio fakto pareiškėja nepagrindžia iš esmės jokiais įrodymais – nei tiesioginiais, nei netiesioginiais, apsiribodama išskirtinai subjektyviais teiginiais. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys (netgi paprastos rašytinės formos sutartis) apie V. B. pareiškėjai perduotą fiziniam asmeniui ypač didelę pinigų sumą. Tuo tarpu mokesčių administratorius savo išvadą apie tai, jog V. B. negalėjo turėti 185 000 Lt sumos pagrindė išsamia Vilniaus AVMI 2016-02-18 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR00686-348 (MGK bylos 7-26/2017 tomas I, b.l. 35-42), kurioje detaliai atskleista V. B. 2003-12-31 dienai turėtos lėšų likutis, ir pajamos bei išlaidos per laikotarpį nuo 2004 iki 2012 metų. Šioje ataskaitoje nurodytų faktinių duomenų pareiškėja nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad 185 000 Lt vertės dovaną pareiškėja deklaravo tik 2014-10-29 pateikdama Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (MGK bylos 7-26/2017 tomas II, b.l. 109-104). Tačiau Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kompetentinga valstybės institucija yra pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą, šie asmenys netenka galimybės savanoriškai pateikti arba patikslinti atitinkamo laikotarpio turto deklaracijas. Jeigu deklaracija ir būtų pateikta, kompetentinga valstybės institucija į ją neatsižvelgtų ir jos nevertintų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio, 67 straipsnio ir 70 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad tiek mokesčių administratorius, tiek MGK teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos per tikrintą laikotarpį patirtos išlaidos negali būti grindžiamos iš V. B. tariamai gautomis dovanotomis 185 000 Lt lėšomis, todėl naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos L. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė