Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios L. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 9 metų laisvės atsėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 2 mėnesiams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (1 para). Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d.

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 19 d., pusę paskirtos bausmės laiko atlikusi 2025 m. birželio 19 d.

Nuteistoji L. M. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su Komisijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra paviršutiniškas. Nuteistosios nuomone, yra pagrįstas pagrindas jos atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuojamas tuo, kad L. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, būdama garbingo amžiaus ir turėdama sveikatos problemų, visą bausmės atlikimo laiką stengėsi ir laikėsi nustatytų taisyklių, buvo skatinta 3 kartus, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. Taip pat įstatymo numatytas pusės bausmės terminas buvo 2025 m. birželio 19 d., ji pakeitė gyvenamąją vietą laisvėje, trumpalaikių išvykų į namus metu pažeidimų nefiksuota ir tai atsispindi socialinio tyrimo išvadoje, jog tai aplinka, kurioje mažėja rizika nusikalsti. Nuteistoji bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo - operatoriaus profesiją, pagal sveikatos galimybes visada dirbo. Nuteistoji nurodo, kad turi laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasitikėjimą, kadangi kiekvieną savaitę ji be palydos išvyksta savanoriauti į laisvėje veikiantį (duomenys neskelbtini) . Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistajai nustatytos ligos buvo patvirtintos medikų, išėjimo į laisvę atveju, ji tvarkysis dokumentus ir bus nustatomas dalyvumo lygis, tada užsiregistruos į Užimtumo tarnybą ir sieks įsidarbinti pagal gyvenamąją vietą. L. M. taip pat nurodo, kad neturi jokių įsiskolinimų ir tinkamai vykdo individualiame plane numatytas priemones, nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė ir daroma akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pasak nuteistosios ji yra motyvuota ir nori integruotis į visuomenė, jos dedamos didžiulės pastangos keisti savo gyvenimą atsispindi socialinio tyrimo išvadoje. L. M. atkreipia dėmesį, kad visos Komisijos rekomendacijos jau įvykdytos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad juo nesutinkama su Komisijos išvada dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo bei nurodomos aplinkybės, nuteistosios manymu, sąlygojančios kitokį – jai palankų sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji L. M. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad L. M. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką, ji nustatyta vidutinė ir daroma akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, bausmės atlikimo metu nuteistoji mokėsi, įgijo siuvėjo-operatoriaus profesinę kvalifikaciją, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai L. M. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikusi pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į teismo turimus duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu L. M. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji L. M. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Pažymėtina, jog L. M. anksčiau teista 4 kartus, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už du subendrintus nuosprendžius. Paminėtina ir tai, kad jos įvykdytos nusikalstamos veikos yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), nusikaltimai sunkėja. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios šeimos nariams būdingas gyvenimo modelis – nelegali veikla, susijusi su narkotikų platinimu, o pati L. M. santykius su šeima apibūdina kaip palaikančius ir šiltus, tad santykiai su šeimos nariais išėjus iš įkalinimo įstaigos negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos.

Pagal teismui pateiktus duomenis – nuteistosios pajamų šaltinis iki patekimo į kalėjimą būdavo valstybinės pašalpos ir artimųjų materialinė parama, taip pat nusikalstamos veikos, susijusios su finansinės naudos siekimu. Teismui pateikti duomenys rodo, jog būdama laisvėje L. M. nesiekė savęs realizuoti darbinėje veikloje, finansines problemas sprendė darydama nusikalstamas veikas. Izoliacijos sąlygomis nuteistoji išreiškė norą mokytis bei dirbti, dirbo pagal sveikatos galimybes, dėl turimų sveikatos problemų dažnai medikų atleidžiama nuo darbo, nuteistoji atsisakė dirbti valytojos-tvarkytojos pareigose savaitgaliais, nusiskundimų dėl atliekamų darbų kokybės negauta.

Kaip matyti, laisvėje nuteistosios pasirinktas gyvenimo būdas pasižymėjo socialiai atsakingo požiūrio stoka, pasidavimas neigiamai kitų įtakai, ją supanti socialinė aplinka, kuri didino nusikalstamo elgesio riziką (sesuo ir buvęs sugyventinis, jos vaikai teisti). Nuteistosios pasirinktas gyvenimo būdas nebuvo nuolat siejamas su nusikalstamomis, tačiau grįžimas gyventi į tą pačią socialinę aplinką ir netinkamų sprendimų priėmimas prisidėjo prie nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškos. Atvykus į įkalinimo įstaigą stebimas pozityvus nuteistosios elgesys ir siekis save realizuoti darbinėje bei mokymosi veikloje. Nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamo elgesio raiškai dėl nepakankamai kritiško požiūrio į galimas problemas bei pasekmes, problemų sprendimo įgūdžių stokos. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji dėjo pastangas dirbti su probleminiais šios srities aspektais, dirbdama, mokydamasi, dalyvaudama pozityvaus užimtumo priemonėse, konsultavosi su psichologe, lankėsi individualiose socialinio darbuotojo konsultacijose, taip ugdant kritinį mąstymą. Tačiau siekiant efektyviai valdyti pakartotinio nusikaltimo riziką ilgalaikėje perspektyvoje, nuteistajai būtina išlaikyti izoliacijos sąlygomis stebimų pastangų kryptį.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistosios nuostatų ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamo elgesio raiškai dėl atlaidaus požiūrio į nusikalstamų veikų darymą. Vertinamuoju laikotarpiu nuteistoji įsitraukė į resocializacijos procesą ir stiprina prosocialias nuostatas, stebimas atsakingesnis požiūris į priimamus sprendimus, motyvacija keisti savo nusistatymą, kas leidžia manyti, jog jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau šioms tendencijoms išlaikyti būtinos tolimesnės pastangos.

Nors nuteistoji už nepriekaištingą elgesį, daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinta 3 kartus, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymo esmė nėra tik formaliai atlikti numatytas priemones (dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, programose ir kt.), bet ir įgyti bei praktiškai įtvirtinti tam tikrus pozityvius elgesio, mąstymo ir socialinės atsakomybės pokyčius. Tai yra tęstinis, dinamiškas procesas, kurio progresas vertinamas ne vien pagal tai, ar minėtos priemonės buvo vykdomos, bet ir pagal tai, kaip jos paveikė nuteistojo asmens elgesį, vertybines nuostatas, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų ir socialiai priimtinų normų. Vien aplinkybė, jog nuteistoji įvykdė resocializacijos plane numatytas priemones, tai darė palyginus trumpą laiką ir ne pilna apimtimi, nesudaro pagrindo manyti, kad ji yra visapusiškai pasirengusi lygtiniam paleidimui.

Vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi. Šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistajai nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, tačiau jos elgesyje vis dar stebimi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: problemų atpažinimo sunkumai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali lemti nuteistosios elgesį ateityje. Kriminogeninių veiksnių visuma sudaro pagrindą manyti, kad yra pakankamai didelė rizika, jog nuteistoji, jeigu ji būtų paleista lygtinai, nesilaikytų įstatymų ir pakartotinai nusikalstų. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistosios elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Taigi, nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik dar nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistajai L. M..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/2 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, L. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė intervencines programas), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus L. M. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistosios L. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios L. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.