Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus įgaliotam atstovui R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 51²⁰ str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-22 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus įgaliotas pareigūnas inspektorius R. D. V. M., kaip UAB „Premipakas“ direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr.116640 už tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-234 buvo nustatyta, kad UAB „Premipakas“ nuo 2014 metų įsigijo ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleido daugiau kaip vieną transporto priemonę, tačiau neužtikrino ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimo ir organizavimo tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimo tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui 2014 metais, tuo UAB „Premipakas“ pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų bei 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 51²⁰ str. 5 d.

V. M. pažeidimo padarymo faktą pripažino visiškai ir paaiškino, kad žinojo, jog eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje dalyvauti yra galimi du būdai – savarankiškai, t.y. savo sąskaita, bei per asociacijas. Susipažinę su atliekų tvarkymo įstatymu nusprendė patys organizuoti šį tvarkymą, sudarė sutartį su viena įmone dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) priėmimo. Pasirodo, šito buvo per mažai. Sutartis buvo sudaryta tik dėl ENTP tvarkymo Utenos apskrityje. Supranta, kad pagal įstatymą turėjo būti sutartys visose Lietuvos apskrityse. Kadangi ENTP tvarkymą organizavo patys, tai ir gavosi, kad atskiro finansavimo tam skirta nebuvo. Dabar pašalino trūkumus, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkyme dalyvaus per asociaciją. Sutartis sudaryta su Gamintojų ir importuotojų asociacija. 2013 m.- 2015 m. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių neturėjo nei vienos. Tačiau supranta, kad visos įmonės importuojamos transporto priemonės potencialiai yra būsimos atliekos, kurių tvarkymas turi būti užtikrintas. Prašo neskirti sankcijoje numatytos baudos, kadangi įmonė dirba nuostolingai, 2013 m. buvo 65 000 Lt nuostolių, 2014 m. – 8 500 Lt nuostolių. Kaip įmonės direktorius gauna minimumą. Kaip fizinis asmuo turi kreditorinių įsipareigojimų – 5000 Eur dydžio paskolą banke. Įmonės pardavimai tebėra nuostolingi, nes dėl pasikeitusių įstatymų transporto priemonių nebeperka Rusija, Kazachstanas, Baltarusija, yra likę tik lietuviai pirkėjai. Prašo griežtai nebausti, atsižvelgti į tai, kad pažeidimą pašalino, žalos nei valstybei, nei gamtai realiai nepadarė. Įstatymas yra sudėtingas, neįsigilinę į jį bandė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuoti individualiai, bet nesuprato, kad sutartis dėl to reikia sudaryti visose Lietuvos apskrityse, kad bet kurioje iš jų pirkėjas galėtų nemokamai atiduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Paskirtos baudos mokėjimą prašo išdėstyti.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas R. D. nurodė, kad UAB „Premipakas“ yra importuotojas. Jis importuoja prekę – transporto priemonę, kuri ateityje taps atlieka. Pagal atliekų tvarkymo įstatymą įmonė gali organizuoti atliekų (šiuo atveju – ENTP) tvarkymą individualiai arba kolektyviai, t.y. stodama į asociacijas. Pirmuoju atveju įmonė organizuoja ENTP tvarkymą, savarankiškai įgyvendindama atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus šioje srityje. Antruoju - steigdami asociaciją arba tapdami tokios asociacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais pavesdami asociacijai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį įstatymo nustatytų pareigų. Be to bendrovė turi tam skirti kažkokį finansavimą. Sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais. Vienas iš reikalavimų, kad Lietuvoje būtų bent 11 vietų, kuriose būtų galima nemokamai atiduoti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę. Neprieštarauja, jog skiriant nuobaudą būtų atsižvelgta į pažeidėjo nurodomas aplinkybes, kadangi reali žala jo veiksmais gamtai nepadaryta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2 punktas numato transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigą organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas numato transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigą apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalis numato, kad vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą, UAB „Premipakas“ neplaninio patikrinimo dėl gamintojams ir importuotojams keliamų reikalavimų laikymosi aktą (b.l. 5-6), UAB „Premipakas“ gamintojų ir importuotojų sąvado gaminių tiekimo rinkai 2014 m. ataskaitą (b.l. 7-8), netinkamų naudoti transporto priemonių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą už 2014 metus (b.l. 12-14), 2014 m. ENTP tvarkymo organizavimo aprašymą (b.l. 15-16), transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras (b.l. 26- 118), V. M. ir R. D. paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog V. M. įvykdė Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 5 d. numatytą pažeidimą: bendrovėje atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Premipakas“ 2014 m. įgijo ir į Lietuvos vidaus rinką išleido daugiau kaip vieną transporto priemonę, UAB „Premipakas“ pateikė paaiškinimą apie 2014 m. sudarytas sutartis su UAB „Euro Impex“ dėl ENTP tvarkymo, su UAB „EMP“ dėl baterijų ir akumuliatorių, metalinės pakuotės tvarkymo, UAB „Egzotika“ dėl padangų tiekimo ir netinkamų eksploatuoti padangų priėmimo, tačiau nepateikė pačių sutarčių su minėtomis bendrovėmis. Įmonė patikrinimo metu nurodė tik vieną atliekų surinkimo vietą – UAB „Premipakas“ nuomojamą automobilių pardavimo aikštelę, adresu Utena, Molėtų gt. 74, nors transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą, organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatacijai netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Be to UAB „Premipakas neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui, minėtoje aikštelėje tik yra įrengtas stendas, informuojantis apie automobiliuose esančias pavojingas medžiagas, perdirbimo galimybes ir kt., atitinkamai ta pati informacija pateikiama ir tinklalapyje www.autoitalija.lt. UAB „Premipakas“ tik 2015-11-20 sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, o iki 2015-11-20 UAB „Premipakas“ individualiai organizavo po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkos verslo tikslais tiektų transporto priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą. Patikrinimo akte padarytos išvados, kad UAB „Premipakas“ 2014 m. įsigijęs ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleidęs daugiau kaip vieną transporto priemonę, neužtikrino ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimo ir organizavimo tokiose vietose priimtų ENTP perdavimo tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, be to neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui 2014 metais. Iš byloje esančių pirkimo pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kitos medžiagos matyti, kad UAB „Premipakas“ importavo iš Italijos transporto priemones ir ne vieną jų išleido į Lietuvos rinką. Bendrovė yra importuotojas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 4 punkto nuostatas, numatančias, kad importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Jam kaip transporto priemonių importuotojui atsirado Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnyje numatytos pareigos. Šių aplinkybių neneigė ir pats V. M., nurodęs, kad tik 2015-11-20 sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo (pastaroji pateikta byloje), tokiu būdu pašalindamas nurodytus patikrinimo akte trūkumus, pripažino, kad iki tol mėginant atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus dėl ENTP tvarkymo organizavimo įgyvendinti savarankiškai, buvo sudaryta sutartis tik dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos Utenos apskrityje, kai pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas reikėjo, kad jų būtų bent po vieną kiekvienai apskričiai. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalies ir atitinkamai 1 dalies 2, 3 punktų ir reikalavimai, kadangi neįgyvendinus 34⁴ straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl ENTP priėmimo vietos užtikrinimo kiekvienoje apskrityje, atitinkamai nebuvo tinkamai įgyvendintos 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos transporto priemonių importuotojo pareigos organizuoti ENTP, susidariusių naudojant jo tiektas vidaus rinkai transporto priemones, surinkimą bei užtikrinti asmenų, turinčių tokias ENTP, galimybę jas nemokamai atiduoti tvarkyti. Iš UAB „Premipakas“ netinkamų naudoti transporto priemonių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos už 2014 metus matyti, kad šiais metais nebuvo skirta lėšų nei atliekų tvarkymui, ką V. M. objektyviai paaiškino tuo, kad jie patys neturėjo jokių eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių ir tokių jiems perduota taip pat nebuvo, tačiau taip pat lėšų nebuvo skirta ir švietimo bei visuomenės informavimo priemonėms (b.l. 12-14). Be to tinkamai įgyvendinant dalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, tokių išlaidų būtų atsiradę.

Teismas konstatuoja, kad UAB „Premipakas“ pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p. ir 3 d. reikalavimus.

Už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje atsako pareigūnai, kuriais LR ATPK 14 str. prasme yra laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. V. M. kaip bendrovės direktorius yra tinkamas šio pažeidimo subjektas.

V. M. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 5 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 5 d. numato piniginę baudą nuo septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.

Parinkdamas V. M. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia tokio pobūdžio administracinis teisės pažeidimas bei kaltininko asmenybę.

Lengvina V. M. atsakomybę tai, kad jis pripažino pažeidimo padarymo faktą, padėjo jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (LR ATPK 31 str. 1d. 1p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš karto po patikrinimo pašalino pažeidimus. Realios žalos aplinkai bendrovė nepadarė. V. M. gauna minimalų atlyginimą, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr.2AT-42-2013).

Remdamasis pirmiau nurodytomis ATPK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuobaudų skyrimą už teisės pažeidimų padarymą, ir atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinių nebuvimą, kaltininko asmenybę, kuris administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimą traukiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalyje numatyta nuobauda šiuo atveju būtų per griežta ir neproporcinga V. M. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė. Yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalies sankcijoje, t.y. baudą sumažinti. Atsižvelgiant į jo prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių terminui, įpareigojant V. M. kas mėnesį nuo šio pažeidimo padarymo dienos mokėti po 30 eurų iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16055560102.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.