Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-08-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1161-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-09
Bylos Nr.
2S-1161-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04030-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., AB „Ūkio bankas“

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1161-460/2013

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04030-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 110.1; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Brigitos Tamkevičienės (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5783-618/2013 pagal pareiškėjo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys A. K., AB „Ūkio bankas“ (dabar – AB „Šiaulių bankas“), antstolė Brigita Tamkevičienė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-04-11 buvo gautas pareiškėjo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys A. K., AB „Ūkio bankas“ (dabar – AB „Šiaulių bankas“), antstolė Brigita Tamkevičienė. Pareiškėjas prašė sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00179 iki bus priimtas sprendimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-12 nutartimi prašymą tenkino; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00179, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį Nr. 278-2N/2010 dėl priverstinio M. K. ir A. K. priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių išieškotojos AB „Ūkio bankas“ naudai, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo M. K. 2013-04-08 skundas dėl antstolio veiksmų; nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, jog siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, taip pat siekiant užtikrinti išieškotojo ir skolininko teises ir interesus, pareiškėjo prašymą tenkino.

Šalies argumentai

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismo sprendimas nemotyvuotas. Pažymi, kad pareiškėjas akivaizdžiai vilkina vykdomosios bylos procesą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas išanalizavo skundo motyvus, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutartis nemotyvuota. Mano, kad antstolės nustatyta rinkos kaina neatitinka rinkos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2013-04-12 nutartį, pareiškėjo prašymą išsprendė visiškai formaliai, akivaizdžiai nesigilindamas į pareiškėjo pateiktame skunde nurodytus argumentus bei išdėstytus reikalavimus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevykdė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įsitikinti pareiškėjo skundo tikėtinu pagrįstumu, kadangi teismas net nenustatė, jog pareiškėjas neskundžia jokio antstolio patvarkymo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skunde nurodyta, jog skundžiamas antstolės 2013-04-03 patvarkymas skelbti varžytynes Nr. S–13009061 (b. l. 6–7), tačiau pareiškėjas realiai net neginčija jokio antstolės atlikto procesinio veiksmo ar neveikimo, nes skolininkui įteiktas tik pranešimas apie paskelbtas varžytynes (b. l. 20), dėl kurio pateikiamas skundas.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, jame nustatyta, jog teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas rėmėsi. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo aplinkybes, kadangi nutartis nemotyvuota. Be to, apylinkės teismas 2013-04-12 nutartyje klaidingai nurodė, jog pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą, nors realiai joks patvarkymas priimtas nebuvo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkintinas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės netenkinant pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Atskirai pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės skundžia parduotino varžytynėse turto kainą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę vykdymo bylos eigoje aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis teikiant įrodymus bei objektyvius duomenis apie turto rinkos vertę, tačiau jokių duomenų (pavyzdžiui, paties inicijuoto turto įvertinimo), išskyrus prielaidas dėl žymiai didesnės parduotino turto kainos nepateikė. Akcentuotina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Be to, jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Aušra Maškevičienė