- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-860-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00470-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi Rasos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 2 d. 16 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), R. J. J., vairuodama transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula nepaliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. J. apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo pripažino, tačiau nurodė, jog iš įvykio vietos nepasišalino. Kad apgadino kitą transporto priemonę, nepastebėjo, lijo, buvo tamsu, jokio garso, triukšmo negirdėjo. Lyg ir girdėjo, jog kažkas šūktelėjo, tačiau pagalvojo, kad šūkauja ne jai, prie jos automobilio niekas nebuvo priėjęs. Apgadinimus ant savo automobilio pastebėjo tik tada, kai jai paskambino policija ir ji nuėjo apžiūrėti mašinos. Apžiūrėjusi savo automobilį, ant jo pamatė juodą brūkšniuką, galbūt atsiradusį nuo gumos.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad 2015 m. sausio 2 d. po 17 val. ji buvo Garliavoje, Vytauto g. 105, parduotuvėje Maxima. Išėjusi prie automobilio rado jos belaukiantį vaikinuką vardu Aurimas, kuris pranešė, kad į jos automobilį atsitrenkė raudoną Opel automobilį vairavusi moteris. Jis dar bandė ją sustabdyti, bet ji pasišalino iš įvykio vietos. Jos automobiliui buvo apgadintas bamperis, sulaužyta galinė parkavimo sistema. Draudimas padarytą žalą atlygino.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną jis matė, kaip raudonas automobilis, vairuojamas moters, išvažiuodamas iš aikštelės atsitrenkė į kitą automobilį. Pirmą kartą atsitrenkė nestipriai, labai švelniai, paskui pasitaisė ir dar kartą kabino automobilį, gal moteris smūgio ir nepajuto, nepastebėjusi to išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kai atsitrenkė, mašinos, į kurią atsitrenkė, signalizacija tikrai nesuveikė, garso jokio nebuvo. Jis bandė ją stabdyti, bet ji gal nematė, buvo tamsus paros metas, vėjuota, lijo smulkiai. Jis palaukė nukentėjusiosios, pasakė jai, kas atsitiko, taip pat atsitrenkusio automobilio numerius ir kad automobilį vairavo moteris. Kad būtų sakęs, jog moteris žadėjo sugrįžti, neatsimena.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad jis yra Kauno AVPK KPV vyresnysis patrulis. Įvykio dieną gavo iškvietimą, kad Garliavoje prie Maximos yra įvykęs eismo įvykis. Atvykę į įvykio vietą rado apgadinto automobilio vairuotoją, kuri paaiškino, kad yra liudininkas, matęs tą įvykį. Apgadintas automobilis buvo apžiūrėtas, buvo apgadintas galinis bamperis, ar ženklūs buvo apgadinimai, neprisimena. Mano, kad vairuotoja galėjo ir nepajausti tokio apgadinimo. Kai būna smūgis, pasekmės būna stipresnės.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad jis yra Kauno AVPK KPV vyriausiasis patrulis. Įvykio dieną gavo pranešimą, kad Garliavoje yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus, įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir liudininkas, kurs matė tą įvykį. Buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis, buvo nubrauktas galinis bamperis, likę dažų.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
R. J. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo susisiekta su įvykį mačiusiu liudininku, kuris paaiškino, jog automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kaip Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula du kartus kliudė stovintį automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo moteris, kuri bandė išvažiuoti iš aikštelės, tačiau liudininkas prie jos priėjo ir pasakė, kad ji kliudė kitą automobilį, tačiau moteris vis tiek išvažiavo iš aikštelės (2 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, jog 2015 m. sausio 2 d. apie 16.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu, rastas apgadintas automobilis Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini). Jo vairuotoja R. V. paaiškino, kad buvo atvykusi į prekybos centrą, išėjus iš prekybos centro, prie jos priėjo pilietis vardu Aurimas, kuris pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris tamsiais plaukais (3 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti transporto priemonės Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai: galinis bamperis (4 b.l.), R. V. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog ji 2015 m. sausio 2 d. apie 17.00 val. buvo parduotuvėje Maxima. Išėjusi iš parduotuvės, rado laukiantį žmogų, kuris informavo, jog į jos automobilį įvažiavo moteris, vairavusi raudonos spalvos Opel markės automobilį (6 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (7-9 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) rasti techniniai apgadinimai: apgadintas galinis bamperis (apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo aukštį ir pobūdį). Išvada: dalyvavo eismo įvykyje (10 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. J. 2015 m. sausio 2 d. 16 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula nepaliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. R. J. J. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. J. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. J. buvo surašytas ir už tai, kad ji 2015 m. sausio 2 d. 16 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui ir atsiradus žalai, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė į įvykio vietą policijos ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Vertinant šią situaciją formaliai, Rasos J. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. J. teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog ji nejautė, kad kliudė kitą automobilį, teismui paaiškino, kad įvykio dieną lijo, buvo tamsu, jokio garso, triukšmo negirdėjo. Lyg ir girdėjo, jog kažkas šūktelėjo, tačiau pagalvojo, kad šūkauja ne jai, prie jos automobilio niekas nebuvo priėjęs (17-18 b.l.). Liudytojas A. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis matė, kaip raudonas automobilis, vairuojamas moters, išvažiuodamas iš aikštelės atsitrenkė į kitą automobilį. Pirmą kartą atsitrenkė nestipriai, labai švelniai, paskui pasitaisė ir dar kartą kabino automobilį, gal moteris smūgio ir nepajuto, nepastebėjusi to išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kai atsitrenkė, mašinos, į kurią atsitrenkė, signalizacija tikrai nesuveikė, garso jokio nebuvo. Buvo tamsus paros metas, vėjuota, lijo smulkiai (25 b.l.). Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti R. V., V. G. ir E. V. patvirtino, jog buvo apgadintas automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (24, 33-34 b.l.). Liudytojas V. G. papildomai nurodė, kad vairuotoja galėjo ir nepajausti tokio apgadinimo. Kai būna smūgis, pasekmės būna stipresnės (34 b.l.). Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 punktas numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimo pobūdis (automobilio buferio nubrozdinimas) bei aukščiau aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. J. paaiškinimai ir veiksmai po įvykio, taip pat liudytojo A. P. parodymai apie tai, jog vairuotoja pirmą kartą atsitrenkė nestipriai, labai švelniai, paskui pasitaisė ir dar kartą kabino automobilį, gal moteris smūgio ir nepajuto, nepastebėjusi to išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kai atsitrenkė, mašinos, į kurią atsitrenkė, signalizacija tikrai nesuveikė, garso jokio nebuvo, taip pat atsižvelgiant į kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą (apgadinimai ant automobilio nėra žymūs, automobilio dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik buferis, t.y. transporto priemonės įtaisas, kurio paskirtis yra apsaugoti automobilį nuo sužalojimų, susilpninti susidūrimo metu patiriamus smūgius), neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. J. suprato, jog įvyko eismo įvykis ir ji tai suvokdama tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningai siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. To nepatvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai. R. J. J. pasišalindama iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, be to, pažeidėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nukentėjusiajai taip pat atlygino padarytą žalą), ji nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai. Pažymėtina, jog R. J. J. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. J. neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog R. J. J. pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia sąmoningai siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdama savo veiksmų neteisėtumo.
Aukščiau aptartos aplinkybės paneigia R. J. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl teismas sprendžia, kad Rasos J. J. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. J. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. R. J. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.