- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- N1-809-246/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01327-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- V. B., J. B.
- Civilinis atsakovas
- E. K.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems V. B., jo atstovei pagal įstatymą ir nukentėjusiajai J. B., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei E. K., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Aukštuoliui ir Svetlanai Čumačenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, 7 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2d., padarymu, nustatė: G. B. padarė kišenvagystę: 2010-09-09 apie 18 val. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) pr. namo Nr. 73, Kaune, iš nukentėjusiojo V. B. kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė svetimą turtą, - J. B. priklausantį mobiliojo ryšio 152 litų vertės telefoną „Sony-Ericsson J105i“ su dėklu ir SIM kortele, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d. Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais. Kaltinamasis G. B. parodė: 2010-09-09 apie 18 val. buvau prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) pr. 73 kartu su S. C. ir E. D.. Pro šalį ėjo iš matymo pažįstamas V. B. su savo draugu L.. E. ar S. jų paprašė, kad duotų cigaretę, bet V. pasakė, kad neturi. Tada aš patapšnojau per striukės kišenes ir nieko neradau. Nuėjau namo, po kiek laiko vėl grįžau į kiemą, V., pamatęs mane, priėjo prie manęs paprašė atiduoti telefoną. Pasakiau, kad neturiu. Leidausi patikrinamas. Jis apieškojo S. ir mane. I. aš nepardaviau telefono, kodėl ji taip sako, nežinau. Civilinio ieškinio nepripažįstu. Teismas kaltinamojo parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis G. B. atžvilgiu grindžiamas toliau aptariamų įrodymų pagrindu. Nukentėjusysis V. B. parodė: mes ėjome su L. B. rugsėjo 9 d. nusiskinti obuolių. Einant pro (duomenys neskelbtini) pr. 73 namą, prie mūsų priėjo G. B., S. bei dar vienas vaikinas. Jie paprašė rūkalų. Pasakiau, kad neturiu cigarečių. Tada G. savo delnais tapšnodamas per mano rūbus mane apieškojo bei kišo savo ranką į mano kelnių kairiąją kišenę, kurioje ir buvo telefonas. Aš telefono pasigedau po minutės, kai mane apieškojo G.. Aš nepajutau, kaip ištraukė telefoną. Aš tikrai jį turėjau, nes prieš kelias minutes buvau žiūrėjęs, kiek yra valandų. Policininkas pasakė, kad telefonas buvo parduotas. Teigiu, kad B. buvo įkišęs ranką į kelnių kišenę. Telefonas iš karto po to buvo išjungtas, nes draugas skambino į mano telefoną. Mano draugas gal po 3 min. skambino į mano telefoną, G. jau tuo metu nebebuvo šalia. Kai po kiek laiko G. vėl pasirodė, jis leidosi apieškomas, bet telefono neradau. Telefonas buvo mano treninginių kelnių kišenėje, kurios yra gilios. Pamesti aš jo negalėjau. Kišenė užsitraukia užtrauktuku, bet jis buvo atitrauktas, nes laikiau prieš tai rankas kišenėje, jaučiau telefoną ranka. Sakiau, kad galėjau pamesti telefoną, bet kai taip sakiau, dar nebuvau skambinęs į savo telefoną. Gal 30 metrų buvau nuėjęs į priekį nuo tos vietos, kurioje paskutinį kartą žiūrėjau į telefoną. Laikiau rankas kelnių kišenėje, kur buvo telefonas. Rankas ištraukiau, kai pamačiau G., S.. Gal 10 metrų buvo likę iki telefono ištraukimo iš kišenių momento. Padariau išvadą, kad telefoną pavogė G. dėl to, kad nebuvo galima į mano telefoną prisiskambinti. Aplinkui vaikščiojo pašalinių žmonių. Plytelėmis buvo takas grįstas kur ėjau, bet ėjau ir per žolyną. Kai žiūrėjau, kiek valandų, ėjau per plyteles, bet turbūt ėjau kažkiek ir per žolyną. Nukentėjusioji J. B. parodė: įvykio savo akimis nemačiau, žinau viską iš sūnaus žodžių. Mano ieškinys 152 litų. Prašau teismo jį tenkinti. Nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. K., parodė: pripažįstu civilinį ieškinį. Liudytojas L. L. parodė: 2010-09-09 apie 18 val. buvau su draugu V. B., o G. B. pažįstu iš matymo, ėjome prie obels. Prie mūsų priėjo G., S. ir dar vienas, jie prašė cigarečių, mes jų neturėjome. Prašė cigarečių visi trys. Atsakėme, kad neturime. Tada G. B. delnais tapšnodamas per V. rūbus jį apieškojo. Aš tuo momentu pasitraukiau į šalį per kokius 5 m. Prie manęs priėjęs V. jau po kelių minučių pasigedo telefono. Skambinau į jo telefoną bet jis jau buvo išjungtas. Kelnių kišenėje V. telefoną nešiojosi. Tą dieną mačiau, kad naudojosi telefonu V.. Kažkur prieš 20 min. iki įvykio mačiau. Nežinau, ar galėjo pamesti V. savo telefoną. Liudytojas S. C. parodė: G. B. mano draugas, E. D. taip pat draugas. V. B. žinau iš matymo. 2010-09-09 apie 18 val. aš su G. ir E. buvome prie (duomenys neskelbtini) pr. 73 namo. Pro šalį ėjo V. su draugu. Aš paprašiau V. cigaretės, bet V. atsakė, kad neturi. Tada B. patikrino V. bliuzono kišenes tapšnodamas, ar tikrai neturi, bet rankų į kišenes nekišo. Po to mačiau, kad V. apieškojo G. rūbus. Ir mano apieškojo rūbus. Nieko G. neminėjo apie telefoną. Sakė V., kad gal pametė telefoną. Apklausęs šio liudytojo parodymus teismas nevertina jų kaip įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę ar nekaltumą, nes liudytojo parodymai apie tai, kad kaltinamasis nekišo rankų į nukentėjusiojo kelnių kišenes, paneigiami kitais anksčiau aptartais ir toliau aptariamais įrodymais. Pats kaltinamasis parodė, kad apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes (ne kelnių). S. C. parodė, kad buvo apieškotos nukentėjusiojo bliuzono kišenės. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis į jo kelnių kišenę buvo įkišęs ranką. Liudytoja E. I. parodė: pirkau mobiliojo ryšio telefono aparatą iš G. B.. Tiksliai datos nepamenu, bet buvo rugsėjo mėnuo. G. B. man paskambino ir paklausė, ar nereikia telefono, pasakiau, kad atneštų kitą dieną, kai turėsiu pinigų. G. yra mano sūnaus klasiokas. Kitą dieną atėjo į namus G. ir atnešė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Sony Ericsson“. Apie 100 litų mokėjau. Aš tą telefoną padovanojau sūnui. Po kelių dienų vaikas pasakė, kad skambino iš policijos, nuėjau į policiją su vaiku. Čia man pasakė, kad telefonas yra vogtas. Pasakiau, kad tai netiesa. Norėdama atgauti savo pinigus, nuėjau į turgelį ir pardaviau tą telefoną nepažįstamam vyriškiui. Aš nesigilinau, iš kur G. gavo telefoną. Mano sūnaus pavardė H. B., jis reikalų su policija neturi, tik vieną kartą kartu su sūnumi buvome policijoje. Paskambino iš policijos sūnui, o šis atėjęs man pasakė, kad kviečia į policiją. Aš pažįstu visus vaikų draugus. Todėl, kai pasiūlė G. telefoną, nupirkau jį, nes norėjau padovanoti sūnui. Anksčiau G. nepažinojau asmeniškai. Tik policijoje H. pasakė, kad G. jo klasiokas. Gal sūnus mokykloje davė G. mano telefono numerį. Jei būčiau žinojusi, kad Tai V. B. telefonas, būčiau jam nunešusi. Apklausęs liudytoją E. I. teismas konstatuoja, kad ne kas kitas, o kaltinamasis atnešė jai pagrobtąjį telefono aparatą Sony Ericsson ir jį pardavė. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai sutampa su šios liudytojos parodymais, - telefono aparato nukentėjusysis nepametė; liudytoja nupirko iš kaltinamojo to paties modelio telefono aparatą, kuris buvo pagrobtas: Sony Ericsson”. Kaltinamasis nukentėjusiojo buvo apieškotas tik po to, kai grįžo iš namų, prieš tai patapšnojęs nukentėjusiojo kelnių kišenes, ir po to, kai nukentėjusysis jau buvo pasigedęs telefono aparato. Iš daiktų apėmimo protokolo matyti, kad J. B. pateikė mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson J105i“ įsigijimo dokumentų kopiją. (b.l.16-18 b. l.). Iš Kauno AVPK Operatyvinės veiklos tarnybos rašto matyti, kad į iš V. B. naudotą ir pagrobtą telefoną „Sony-Ericsson J105i“ imei Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-10 12:15:18 buvo įdėta sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi E. I.. (b.l.31, 32). Aprašytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nusikaltimą. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2d., - nustačius svetimo turto pagrobimo faktą (vagystė) ir vagystę kvalifikuojančią aplinkybę (kišenvagystę). Dėl bausmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas. Nusikaltimą padarė, vos sulaukęs keturiolikos metų amžiaus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, į nukentėjusiojo prašymą švelninti kaltinamajam skirtiną bausmę taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skirsnio nuostatos, jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d.) Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiosios J. B. 152 litų dydžio civilinio ieškinio kaltinamasis nepripažįsta, tačiau jį pripažįsta jo atstovė pagal įstatymą E. K., ieškinys įrodytas anksčiau aptartais įrodymais ir tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str., nusprendžia: G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2d., padarymą ir skirti dvi šio Kodekso 82 str. 3p., 5p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą. (Kodekso 87 str.2d.1p., 2p.) ir 40 valandų nemokamus darbus (Baudžiamojo kodekso 85 str.), įpareigojant juos atlikti iki 2011-09-01 Patenkinti civilinį ieškinį: priteisti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint lėšų iš jo atstovės pagal įstatymą E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą penkiasdešimt du (152 Lt) litus. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius