- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- II-940-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00108-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Donatui Miliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – I. G. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės Deimantės Adomaitienės 2021 m. rugsėjo 3 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7850-2021 pakeitimo bei paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės Deimantės Adomaitienės 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7850-2021, I. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 20 d. 13.46 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,76 prom. neblaivumas, yra paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Šalies argumentai
1.1. I. G. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus Vyriausiojo specialisto 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7850-2021, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti mažesnę baudą nei įstatyme numatyta minimali bauda bei sutrumpinti vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams.
1.2. Skunde nurodo, kad ji nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nutarimu. I. G. pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, tai pripažino ir ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kuriems nurodė, kad alkoholį vartojo 2021 m. rugpjūčio 19 vykusiose vestuvėse, tačiau sekančią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d., pabudusi ryte jautėsi gerai, nesijautė nei kiek apsvaigusi, net neįtarė, kad galėtų į alkotesterį įpūsti neleistiną vairuoti promilių kiekį, todėl pamanė, kad pajėgi vairuoti transporto priemonę, priešingu atveju tikrai nebūtų vairavusi, nes yra atsakinga vairuotoja, suprantanti apsvaigusių nuo alkoholio asmenų grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir mano, kad aplinkybę, jog vairavo tik sekančią dieną po alkoholio vartojimo, galima pripažinti kaip nusižengimo padarymą dėl neatsargumo, nesant tyčinių veiksmų. Kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, vairavo pagal visas taisykles, segėjo saugos diržą, važiavo leistinu greičiu, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Dėl padaryto administracinio nusižengimo ypatingai pergyvena ir graužiasi, gailisi, kad dėl patirties stokos neįvertino savo būsenos sekančią dieną po alkoholio vartojimo, apgailestauja ir garantuoja, kad ateityje tokie atvejai niekada nepasikartos, jai tai buvo pamoka visam gyvenimui. Supranta, kad padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau mano, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę privalėjo būti atsižvelgta ir įvertinta tai, kad niekada nebausta už vairavimą apsvaigusi nuo alkoholio, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o 2021 rugpjūčio 20 d. padarytas teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Mano, kad ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja jos asmenybę, tačiau Institucija skiriant administracinę nuobaudą į tai neatsižvelgė. Nurodė, kad jos gyvenimo kokybės stipriai pasikeitė – atsirado baimės, sveikatos sutrikimai (miego sutrikimai). Mano, kad Institucija sprendžiant klausimą dėl nuobaudos dydžio skyrimo nepakankamai atsižvelgė į jos finansinę padėtį. Šią vasarą baigė studijas, birželio mėnesį buvo įteiktas diplomas, o šiuo metu užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir kol kas jokių pajamų negauna, todėl gyvena tik iš turimų santaupų, iš kurių privalo susimokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, nusipirkti pragyvenimui būtinų prekių. Ji intensyviai ieškosi darbo, tačiau vairuoti transporto priemones teisės atėmimas darbo paieškas itin apsunkino. Jos tėvai senyvo amžiaus, abu pensininkai, gauna minimalias senatvės pensijas, todėl padėti jai finansiškai neturi galimybės. Pareiškėja mano, kad jai skirtos administracinės poveikio priemonės tikslas bus pasiektas net ir skyrus švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, todėl prašo taikyti švelnesnio pobūdžio sankciją.
Atsiliepimas
2. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-7850-2021 yra teisėtas bei teisingas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su I. G. skundu nesutinka. Taip pat jų manymu, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti I. G. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui, taip pat skiriant mažesnę baudą nei LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda. Prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir I. G. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu I. G. skundą palaikė, tačiau patikslinusi nurodė, kad pageidautų, jog baudos sumokėjimas būtų išdėstytas, baudos mokėjimo išdėstymas jai yra palankesnė alternatyva nei baudos pakeitimas viešaisiais darbais, kadangi ketina įsidarbinti pagal specialybę. Nurodė, kad padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, vairavo neblaivi, nes nesijautė apsvaigusi, gailisi dėl padaryti pažeidimo. Šiuo metu jau apie tris mėnesius nedirba, kadangi nori susirasti darbą pagal specialybę, išlaikytinių neturi, anksčiau yra bausta administracine tvarka, tėvai yra pensininkai, gyvena toli, norėtų turėti galimybę su jais susisiekti.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, nesutinka, kad būtų skirta švelnesnė nei numato įstatymas nuobauda, tačiau neprieštarautų administracinio poveikio priemonės alternatyvai ir baudos išdėstymui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
5. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
8. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis).
9. Tokia pat pozicija atsispindėtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.
11. I. G., vairuodama transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei, todėl toks jos elgesys yra pavojingas. Siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad I. G. paskirta 800,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 12 mėnesių terminui. Ginčo dėl šio nusižengimo iš esmės nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir pačios pareiškėjos, I. G., tačiau ji prašė skirti mažesnę baudą nei įstatyme numatyta minimali bauda ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
13. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. Skirti mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta bauda ir/ar neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. G. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino ir gailėjosi nuo pat pradžių kai ją sustabdė policijos pareigūnai. Teikė paaiškinimą, kad alkoholį vartojo vakarykščiai, jautėsi pajėgi vairuoti, visiškai net neįtarė, kad galėtų būti neblaivi ir įpūsti promilių. I. G. su neblaivumo testo parodymais sutiko, po aktu pasirašė, todėl pagrįstai jai buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus I. G. iki minimo pažeidimo tris kartus buvo bausta administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vieną kartą – vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį (b. l. 7-9).
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. G. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Jaunimo užimtumo skyriuje (b. l. 10). Kaip pati pareiškėja nurodė ji šiuo metu pragyvena iš santaupų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkino jos galimybes ieškotis darbo. I. G. skunde nurodo, kad pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tokios aplinkybės rodo, kad ji suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviai, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jai padarė auklėjamąjį poveikį. Šios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodytos aplinkybės, kodėl jai turėtų būti taikoma švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta atsakomybė – skirta mažesnė nei minimali bauda ir sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas, yra svarbios pareiškėjai, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai mažesnės baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą. Asmuo prieš sėsdamas už automobilio vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t. y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti neigiamos pasekmės – apsunkinta asmeninė ar šeimos situacija, materialinė padėtis. Žinodama, kad jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad tokiu savo elgesiu I. G. ne tik kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas konkrečią neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviems (0,40 promilės), įvertino, jog būtent toks apsvaigimo nuo alkoholio lygis vairuojant automobilį jau yra pavojingas ir keliantis grėsmę. Tuo tarpu pareiškėjai nustatytas 0,76 promilių neblaivumas (su paklaida 0,74 promilės), kas neabejotinai viršija nustatyta ribą nuo kurios taikoma atsakomybė. Vien tai, kad nebuvo nustatyta daugiau pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didesnio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei.
18. Skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę I. G. buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai galėjosi, pažeidimo pobūdį (padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,76 promilių neblaivumo laipsnis, su palaida 0,74 promilės), be to, skiriant nuobaudą vertinta ir pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį galimybė skirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonę vairavo nepažeisdama Kelių eismo taisyklių, segėjo saugos diržą, važiavo leistinu greičiu, nesukėlė kitiems eismo dalyviams pavojaus, rodo, kad nebuvo nustatyta daugiau jokių pažeidimų, tačiau jos atsakomybės ir pažeidimo pavojingumo nemažina. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas I. G. paskyrė teisingą nuobaudą – minimalaus dydžio piniginę baudą ir skirtas minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, kurį skirti privaloma.
19. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios iš esmės pažeistų teisingumo principą ir leistų teismui trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad straipsnio sankcijoje kaip alternatyva yra suformuluotas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. I. G. sutiko su šia priemone.
20. Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog I. G. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti keičiamas į pagal savo sukeliamus padarinius iš esmės analogiško pobūdžio ir analogiškų suvaržymų priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 metams. Tokia administracinio poveikio priemonė teismo vertinimu atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, ją taikant I. G. manytina, pakeis savo elgesį, kartu patirs mažiau nepatogumų.
21. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Skundą pateikusi I. G. tikslindama skundą prašė paskirtą baudą išdėstyti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas su pareikštų prašymu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad skundą pateikusi I. G. nedirba, neseniai baigė mokslus, baudos mokėjimas išdėstytinas dešimties mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi ir 2 dalimis,
nutaria:
Pakeisti 2021 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą Nr. 40-ANR_N-7850-2021 ir vietoj specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 metams.
I. G. paskirtos 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 ct) baudos mokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 0 ct) baudos.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.