Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2014-09-25, 11 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,63 prom.), taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai pažeidėjo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 130² str. Pažymėtina, kad dėl pirmojo pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. nuobauda D. B. buvo paskirta 2013-09-11, todėl atsižvelgiant į ATPK 36 str. nuostatas, laikytina, kad nuobauda galiojo iki 2014-09-11. Pažeidimas, už kurį D. B. yra nubaustas dabar, padarytas 2014-09-25, t.y. jau pasibaigus nuobaudos galiojimo terminui, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d., nes jo veiksmuose nebeliko pakartotinumo. Tokios pozicijos laikosi ir Konstitucinis teismas 2005-11-10 nutarime.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai pripažino D. B. padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir 130² str.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog D. B. sutinka padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., tačiau ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 130² str. D. B. sutinka, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau, jo nuomone, jo veiksmai atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo, o ne ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėtį, kadangi nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. jam buvo paskirta 2013-09-11 nutarimu, t. y. daugiau nei prieš metus laiko iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

ATPK 130² str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str., privalu nustatyti, kad transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo ir jam buvo paskirta bei yra galiojanti nuobauda pagal ATPK 126 str.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad D. B. automobilį vairavo neblaivus. Tai pripažįsta ir pats pažeidėjas, todėl viena iš ATPK 130² str. dispozicijoje numatytų sąlygų yra nustatyta.

Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b. l. 21-22) patvirtina, kad D. B. administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo paskirta 2013-09-11 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2013-10-01. Tuo tarpu byloje esanti pažyma apie paskirtos piniginės nuobaudos – 1000 litų baudos, įvykdymą patvirtina, kad bauda buvo sumokėta tik 2013-10-02.

ATPK 36 str. nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

D. B. nagrinėjamą pažeidimą padarė 2014-09-25, t. y. nepraėjus metams laiko nuo nuobaudos vykdymo pabaigos, todėl apylinkės teismas pagrįstai priopažino, kad 2014-09-25 pažeidimą jis padarė būdamas baustas ir turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ATPK 130² str. dispozicijoje numatyta sąlyga (pakartotinumas) taip pat nustatyta, todėl D. B. veiksmai Prienų rajono apylinkės teismo teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130² str.

Apeliantas skunde taip pat prašo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, kas ATPK 130² straipsnyje numatyta kaip privaloma nuobauda, taigi keliamas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimas.

Apylinkės teismas D. B. skyrė minimalia nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, taip pat konfiskavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, jau įvertino apelianto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis yra bedarbis, dėl pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, kuri yra gyvybiškai svarbi, nes jo sutuoktinė ūkininkauja, o vienas iš dirbamos žemės laukų yra nutolęs 5 km atstumu nuo namų, todėl jį pasiekti būtina transporto priemonė, be to šia transporto priemone yra vežamas neįgalus anūkas į darželį, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. D. B. padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviu – yra itin šiurkštus ir keliantis pavojų ne tik jo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Jis tik atsitiktinumo dėka išvengė skaudžių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad pažeidėjas nedaro reikiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, o paskirta ankstesnė administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviu nepasiekia savo tikslų. Tai, kad teisė vairuoti D. B. reikalinga rūpinantis šeima, jam buvo žinoma ir iki pažeidimo padarymo, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė, todėl tai, kad jis, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo ir savo šeimos, artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad paskirtas transporto priemonės konfiskavimas nepagrįstai pažeidžia jo sutuoktinės, kuri yra automobilio bendrasavininkė, teisėtus interesus. Apygardos teismas pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas padarius minėtą administracinės teisės pažeidimą, yra privaloma skirti administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, pavyzdžiui, kai nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad darant ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, transporto priemonė buvo paimta ir naudota prieš jos savininko valią. Taigi, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ATPK 30¹ str. netaikymo motyvus, kuriems pritaria ir apeliacinės instancijos teismas ir jų nekartoja. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. B. skirta minimali ATPK 130² str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, skirta nuobauda nėra per giežta, todėl keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.