- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-567-51-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Virginija Švediene, Viktoras Dovidaitis
- Nukentėjusysis
- I. G., Vilniaus
- Kaltinamasis
- V. K., N. K.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios I. G. ir Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal LR BK 182 str. 2 d. neirodžius, jog jis padare nusikalstama veika, turincia nusikaltimo požymiu.
N. K. išteisinta pagal LR BK 182 str. 2 d. neirodžius, jog ji padare nusikalstama veika, turincia nusikaltimo požymiu.
Civilinis ieškinys del 71 000 Lt skolos priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad veikdamas apgaule ir piktnaudžiaudamas I. G. pasitikejimu, 2001-09-24 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutarti iš I. G. pasiskolino 15 000 litu buto salygoms pagerinti 3 menesiu laikotarpiui, skolos gražinima garantuodamas jam nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini) ir perduodamas I. G. buto technines apskaitos byla. 2001-11-01 negražines ankstesnes paskolos, pagal antra paskolos sutarti iš I. G. pasiskolino 30 000 litu neva buto salygu pagerinimo darbams 8 menesiu laikotarpiui ir skolos gražinima garantavo tuo paciu jam nuosavybes teise priklausanciu butu. 2002-01-15 Vilniaus m. 15-ajame notaro biure, esanciame Tuskulenu g. 1C-13, Vilniuje, kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir iš jos pasiskolino 30 000 litu 6 menesiu laikotarpiui, neva buto salygu pagerinimu darbams, isipareigodami skola gražinti iki 2002-07-01. 2002-03-08 jis bute, esanciame (duomenys neskelbtini), kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. neva buto salygoms pagerinti ir pasiskolino iš jos 26 000 litu 4 menesiu laikotarpiui, skolos gražinima garantuodamas jam nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini). Taciau V. K. paskolos sutarties salygu nevykde ir buto salygu pagerinimo darbu neatliko, taip apgaule, piktnaudžiaudamas I. G. pasitikejimu, užvalde jai priklausanti dideles vertes 101 000 litu turta. 2002 m. lapkricio 13 d. valstybes imones Registru centro Vilniaus filiale gavo jam priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenu bylos dublikata ir, žinodamas, kad originala turi kreditore I. G., 2002 m. gruodžio 9 d. ši buta padovanojo nepilnametei dukrai S. K., o 2003 m. gegužes 6 d., veikdamas per nepilnamete dukra S. K., buta pardave tretiesiems asmenims. Taip apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikejimu, noredamas išvengti turtines prievoles gražinti paskola, igijo dideles 101 000 litu vertes svetima turta.
N. K. buvo kaltinama ir atiduota teismui už tai, kad 2002-01-15 Vilniaus m. 15-ajame notaro biure, esanciame Vilniuje, Tuskulenu g. 1C-13, kartu su vyru V. K. sudare paskolos sutarti su I. G., 6 menesiu laikotarpiui pasiskolino iš jos 30 000 litu neva buto salygu pagerinimo darbams, skolos gražinima garantuodami V. K. nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini). 2002-03-08 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), kartu su vyru V. K. sudare su I. G. paskolos sutarti neva buto salygoms pagerinti ir 4 menesiu laikotarpiui pasiskolino iš jos 26 000 litu, skolos gražinima garantuodami V. K. nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini). Taciau ji kartu su vyru V. K. paskolos sutarties salygu nevykde ir buto salygu pagerinimo darbu neatliko, apgaule, piktnaudžiaudama I. G. pasitikejimu, užvalde jai priklausanti dideles 56 000 litu vertes turta. 2002 m. lapkricio 13 d. valstybes imones Registru centro Vilniaus filiale V. K. gavus jam priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenu bylos dublikata ir žinant, kad originala turi kreditore I. G., 2002 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartimi buta perleido nepilnametei dukrai S. K.. Veliau 2003 m. gegužes 6 d., veikdama per nepilnamete dukra S. K., buta pardave tretiesiems asmenims. Taip N. K. apgaule ir piktnaudžiaudama I. G. pasitikejimu ir noredama išvengti turtines prievoles gražinti paskola, igijo 56 000 litu vertes svetima turta ir padare nukentejusiajai didele turtine žala.
Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. K. ir N. K. išteisino, nenustacius, kad jie padare veika, turincia nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymiu. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi nukentejusiosios ir prokuroro apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma panaikinti išteisinamaji nuosprendi ir priimti apkaltinamaji, atmete. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. gegužes 20 d. nutartimi prokuroro kasacini skunda, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka, patenkino.
Nukentejusioji I. G., nesutikdama su Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu prašo V. K. ir N. K. pripažinti kaltais padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir priteisti advokato paslaugu apmokejima. Nukentejusioji mano, jog teismas visiškai neatsižvelge i V. K. ir N. K. parodymus, kad buto dovanojimo ir pardavimo sandoriai buvo atliekami tam, kad nereiktu už skolas atiduoti buto. Nukentejusiosios nuomone kaltinamuju veiksmai turi sukciavimo požymiu. Teigia, kad jokiu irodymu, jog buvo mokamos palukanos nera nei baudžiamojoje, nei civilineje byloje, apie palukanas nera rašoma ir paskolos rašteliuose.
Prokuroras, nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, nurodo, kad teismas nepagristai prieme išteisinamaji nuosprendi V. K. ir N. K. atžvilgiu, nes tirdamas byla padare išvadas ir jas motyvavo tik del turto igijimo apgaule. Taciau V. K. ir N. K. buvo kaltinami dar ir turtines žalos padarymu apgaule, kuris yra vienas iš sukciavimo alternatyviu sudeciu. Nurodo, jog teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo ir nevertino kitu irodymu (liudytojos S. K., A. K., V. N. parodymai, paskolos rašteliai, buto dovanojimo bei buto pardavimo sutartys), ju tarpusavio ryšio, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nenurode jokiu motyvu, del ko vadovavosi išteisinamaisiais irodymais (kaltinamuju gynybos versijomis), o ne apkaltinanciaisiais irodymais. Prokuroras apeliaciniu skundu praše panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. išteisinamaji nuosprendi del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems, esminio baudžiamojo istatymo pažeidimo padarymo ir priimti apkaltinamaji nuosprendi.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji, jos atstove ir prokurore praše skundus tenkinti, kaltinamieji ir ju gynejai praše skundus atmesti.
Nukentejusiosios I. G. ir Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini. Nuosprendis naikintinas del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo istatymo. Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, vertino juos vienpusiškai ir padare nepagristas išvadas, kad byloje esa neirodyta, jog V. K. ir N. K. padare jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Išnagrinetoje baudžiamojoje byloje negincijamai nustatyta, kad V. K. ir N. K., veikdami apgaule ir piktnaudžiaudami I. G. pasitikejimu, pasisavino dideles vertes svetima turta, t.y. V. K. 2001-09-24 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), turedamas tiksla pasisavinti svetima turta, pagal paskolos sutarti buto salygoms pagerinti, 3 menesiu laikotarpiui iš I. G. pasiskolino 15.000 litu, skolos gražinima neva garantuodamas jam nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini). Tariamai irodydamas savo sažininga ketinima sugražinti skola, kaip skolos gražinimo garanta, perdave I. G. buto technines apskaitos byla. 2001-11-01 negražines ankstesnes skolos, sudares antra paskolos sutarti iš I. G. pasiskolino dar 30.000 litu buto salygu pagerinimo darbams 8 menesiams. 2002-01-15 Vilniaus m. 15-ajame notaro biure, esanciame Tuskulenu g. 1C-13, Vilniuje, kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. ir iš jos abu sutuoktiniai pasiskolino dar 30.000 litu 6 menesiu laikotarpiui isipareigodami skola gražinti iki 2002-07-01. Taciau negražine skolos 2002-03-08 jis bute, esanciame (duomenys neskelbtini), kartu su žmona N. K. sudare paskolos sutarti su I. G. vel pasiskolino iš jos 26.000 litu 4 menesiams. Tokiu budu kaltinamieji: V. K. apgaule igijo dideles vertes – 101.000 Lt svetima turta, o N. K. apgaules budu igijo 56.000 litu, kurie taip pat yra dideles vertes svetimas turtas. Tesdami nusikalstamus veiksmus, siekdami išvengti turtines prievoles, abu kaltinamieji susitare tarpusavyje, žinodami, jog buto bylos originalas yra pas kreditore I. G., 2002 m. lapkricio 13d. VI Registru centro Vilniaus filiale išeme jiems nuosavybes teise priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dublikata. Panaudodami ši dokumento dublikata, abu sutuoktiniai 2002m. gruodžio 9d. dovanojimo sutartimi mineta buta padovanojo savo tuo metu nepilnametei dukrai S. K., o veliau, 2003 05 06, veikdami per nepilnamete dukra, buta pardave. Apie sudaromus buto dovanojimo ir pardavimo sandorius kreditores I. G. neinformavo, t.y. nuslepe. Dirbtinai tape nemokiais, kaltinamieji išvenge dideles vertes turtines prievoles.
Šiais veiksmais V. K. ir N. K. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Kaltinamasis V. K. del jam pareikšto kaltinimo kaltas neprisipažino, nes, kaip nurode, nesukciavo. Parode, kad pirma karta nuejo pas I. G. skolintis 15.000 Lt už 3 procentu palukanas per menesi. I. G. jam pasake, kad pinigus skolina jo buto remontui ir liepe tai irašyti i paskolos rašteli. Jokio remonto už I. G. pinigus nedare, nes jam tie pinigai buvo reikalingi firmos, kurioje jis dirbo, interesams. I. G. žinojo, kad jis dirba nekilnojamojo turto agenturos direktoriumi. Pirmos paskolos metu atidave I. G. savo buto kadastro byla kaip garanta, kad gražins skola, o sutarti pasiraše tokia, kokios praše pati I. G.. Po menesio jis jai atneše palukanas – 150 Lt, o po savaites dar jos papraše paskolinti 15.000 Lt iki liepos 1d. Pinigus skolinosi JAV doleriais. I. G. sutiko jam paskolinti pinigus už 5 procentu palukanas per menesi. Palukanos buvo iskaiciuotos i duodamas pinigu sumas. Veliau I. G. jam pasake, kad gali atiduoti jai savo buta ir skolos nereikes gražinti. Žmona sugalvojo padovanoti buta dukrai, kad nereiketu joms eiti i gatve. Jis nuejo i VI Registru centra išimti buto bylos dublikata, nors žinojo, kad buto bylos originalas buvo pas I. G.. Buta dovanojo dukrai anksciau, nei prasidejo teisme civilinis gincas del skolos gražinimo. Jis pasiraše buto dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis, nors žinojo, kad butas buvo pažadetas I. G. kaip garantas už skolas.
Kaltinamoji N. K. del jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, nes, kaip nurode, nesukciavo. Teigia, kad pagal vyro parodymus apgaules budu buvo itraukta i jo veikla. Tik skolinantis trecia karta pas I. G. pinigus V. K. pasake, kad reikia važiuoti pas notare. Vyras nieko nesake, kad kaip garanta už skolas perdave I. G. buto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Jokiu pinigu ji iš I. G. nesiskolino, vyro pasiskolintu pinigu nemate. Susidarius skolai, vyras pasake, kad pas Irena yra buto byla ir jai už skolas reikes atiduoti buta. Ji buvo šoke, todel nusprende buta parduoti. Iš pradžiu ji padovanojo dukrai, kad ji neliktu gatveje.
Nukentejusioji I. G. parode, kad V. K. atejo pas ja i namus ir papraše, kad paskolintu pinigu. V. K. pasiule parašyti paskolos rašteli ir kaip garanta paliko buto dokumentus. Ji jam paskolino pinigu ir jis žadejo, kad gražins už poros menesiu. Skolino jam pinigus buto remontui, be to V. K. sake, kad turi finansiniu problemu. 2002 m. lapkricio men. jis vel atejo skolintis pinigu, ši karta ilgesniam laikotarpiui – 8 menesiams. V. K. pasiskolinus pinigus buvo matyti, kad pakeisti jo buto langai ir istatytos seifines durys, maciusi ji važinejant su nauju automobiliu. Po Naujuju metu, sausio 15 diena, jis vel atejo pas prašyti paskolinti pinigu ir pats pasiule iforminti sutarti pas notara. Sutarta diena V. K. kartu su žmona N. K. atvyko pas notare, kur buvo iforminta paskolos sutartis. Notare išaiškino visa atsakomybe bei pasekmes del skolos. N. K. tai girdejo ir pasiraše. 2003m. kovo 8d. buvo ketvirtas kartas kai V. K. skolinosi pinigus. Su juo buvo ir N. K., kuri žinodama, kad vyras anksciau skolinosi iš jos pinigus, pati paraše, kad neprieštarauja ir prisiima atsakomybe už skolas. V. K. pasake I. G., kad pasiskolintus pinigus tikrai gražins, nes buto dokumentai pas ja. Paskui V. K. pradejo slapstytis, nebekelti mobilaus ryšio telefono ragelio, neileido i namus. Supratusi, kad papuole i beda ji padave pareiškima teismui del skolos priteisimo. Taciau V. K. buta jau buvo padovanojes savo tuo metu nepilnametei dukrai, o paskui greitai suorganizavo skyrybas ir pardave buta. Visa tai ji sužinojo teisme, nes skolininkai jos apie tai neinformavo. Teismo antstolis, areštaves dali K. pinigu, kuriuos šie gavo pardave buta, 30.000 litu gražino jai, todel šiuo metu jie jai skolingi 71.000 litu.
Nors kaltinamieji neige padare nusikaltima, ju kalte irodyta ju paciu, nukentejusiosios, liudytoju parodymais bei šiuos parodymus patvirtinancia baudžiamosios bylos medžiaga.
Liudytoja S. K. pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad kai vyko tevu buto pirkimo ir pardavimo procesas ji buvo nepilnamete. Jai, nepilnametei, buvo padovanotas jos tevu butas, esantis Šaltiniu gatveje, o veliau ir parduotas. Už parduota buta buvo isigytas kitas, kuriame dabar ir gyvena. Kas tiksliai iniciavo buto pardavima ir pirkima nežino. Ji su mama kartu ejo i agentura del buto pardavimo ir pirkimo. Agenturos darbuotojams neaiškino priežasties del ko butas parduodamas.
Liudytoja V. N. teismui parode, kad 2003 m. ji dirbo nekilnojamojo turto agenturoje (duomenys neskelbtini) juriste-konsultante. 2003 m. balandžio men. i firma atejo kliente N. K. kartu su nepilnamete dukra S. K.. N. K. pareiške, kad nori kuo greiciau parduoti buta, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi truksta pinigu remontui, reikia pinigu dukros mokslui. N. K. pateike mineto buto nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dublikata ir dovanojimo sutarti. Kartu N. K. pasake, kad buto bylos originalo neturi, kadangi remonto metu pamete ir negali rasti, todel ir išsieme dublikata. Apie tai, kad N. K. ir V. K. yra skolingi, sužinojo tik policijoje, apklausos metu.
Liudytoja A. K. teismui parode, kad 2003 m. pagal skelbima pirko buta (duomenys neskelbtini) gatveje. V. K. su agenturos darbuotojais aprode jai buta, kuriam reikejo remonto. Pirkimo forminimo metu jai buvo pateikta buto inventorine knyga (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla), kaip jai atrodo su užrašu kamputyje „dublikatas“, bet tai jai jokio itarimo nesukele. Pas notara sudarant buto pirkimo sutarti jai buvo paaiškinta, kad kreditoriniu isiskolinimu nera, kad butas nera kam nors užstatytas ar perleistas.
Kaltinamuju Krupovnicku, nukentejusiosios I. G. bei liudytoju parodymus patvirtina ir byloje esanti medžiaga, t.y. 2001-09-24, 2001-11-01, 2002-01-15, 2002-03-08 paskolos rašteliai (t.1, b.l. 72-75), iš kuriu matyti, jog abu kaltinamieji skolinosi pinigus iš I. G., skolos gražinima garantuodami jiems nuosavybes teise priklausanciu butu, esanciu (duomenys neskelbtini), buto technines apskaitos bylos dublikatas (t. 1, b.l. 78-84), 2002 m. gruodžio 9 d. buto dovanojimo sutartis (t. 1, b.l. 103-104), iš kurios matyti, jog kaltinamieji dovanojo buta, esanti (duomenys neskelbtini), savo nepilnametei dukrai S. K., 2003 m. gegužes 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b.l. 122-123), pagal kuria minetas butas buvo parduotas A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Išteisindamas V. K. ir N. K. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentejusioji pagal paskolos sutartis skolindama pinigus nebuvo suklaidinta, kaltinamieji nesieke užvaldyti jos turto apgaule bei kad tarp K. ir I. G. buvo susikloste civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacines instancijos teismas su tokia apylinkes teismo išvada nesutinka. Turtiniai santykiai yra civilines teises reguliavimo dalykas, taciau esant tam tikroms salygoms, jei viena iš sutarties šaliu samoningais veiksmais užkerta kelia sutarties ivykdymui, jie gali peraugti i baudžiamuosius teisinius santykius. Apgaule pasireiške tuo, kad kaltinamieji, žinodami apie savo kreditorinius isipareigojimus I. G., taip pat tai, kad ju butas yra šiu kreditoriniu isipareigojimu ivykdymo garantas, neatlygintinai perleido turta savo nepilnametei dukrai S. K., kuriuo garantavo nukentejusiajai paskolos gražinima, bei veliau, veikdami per savo nepilnamete dukra, buta pardave tretiesiems asmenims, tokiu budu dirbtinai tapdami nemokiais ir apsunkindami nukentejusiosios padeti ginti savo pažeistas teises iprastinemis priemonemis. Vienas iš sukciavimo požymiu yra turtines prievoles išvengimas, kuris pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandoriu, nevykdymu. Kaltininko tycia padaryti nusikalstama veika gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiu atveju apgaule naudojama ne itraukiant nukentejusiji i jam nenaudinga sandori, o išvengiant butinumo vykdyti savo pareiga. Turtines prievoles išvengimas gali pasireikšti neteisetai atsisakant vykdyti savo pareiga kreditoriui, sudarant situacija, kai kreditorius negali civilinemis teisinemis priemonemis atkurti savo pažeistos teises arba toks pažeistu teisiu gynimo budas yra apsunkinamas, kaip šiuo atveju, tycia tapus beturciu.
Taciau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. jau paskolos emimo metu neturejo tikslo gražinti iš I. G. pasiskolintu pinigu. Jo apgaule pasireiške tuo, kad siekdamas itikinti I. G. suteikti jam paskola, jis jai, neva garantuodamas savo sažiningus ketinimus gražinti skola, perdave savo buto dokumentus. Taciau teisiškai buto nuosavybes dokumentu perdavimas kreditoriui nera joks prievoles ivykdymo garantas ir perduodamas šiuos dokumentus I. G. bei veliau skolindamasis kitas pinigu sumas ir itikinedamas kreditore, kad jam negražinus pinigu, ji igysianti teise i jo buta, ja samoningai apgaudinejo. Šia teismo išvada patvirtina ir tai, kad skolinimosi metu V. K. dirbo nekilnojamojo turto agenturos direktoriumi (t. 3, b.l. 59) ir, budamas nekilnojamojo turto disponavimo (pirkimo, pardavimo, perleidimo, nuomos ir kt.) specialistu, puikiai suprato, kad buto dokumentu perdavimas kreditoriui nera joks prievoles ivykdymo garantas. Tai irodo ir paskesni apgaulingi V. K. veiksmai, kai jis, siekdamas išvengti prievoles ivykdymo, susitares su sutuoktine, išsieme buto nuosavybes teises dokumentu dublikata ir sudare du neteisetus sandorius: dovanojo buta nepilnametei dukrai, o veliau ši buta pardave tretiesiems asmenims. Kaltinamojo nesažininguma irodo ir tai, kad jis kartu su sutuoktine sudarydamas buto pirkimo-pardavimo sandori nuslepe savo skolinius isipareigojimus I. G..
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K., pasiskolines pinigus iš I. G., skola pripažino, mokejo jai palukanas, nepagrista. Byloje nera jokiu irodymu apie palukanu mokejima. Išnagrinejus bylos medžiaga matyti, jog šia išvada teismas padare remdamasis vien kaltinamojo V. K. parodymais, kuriuos kategoriškai neigia nukentejusioji, kuriu nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys: I. G. paaiškino, jog V. K. skolindamasis eiline pinigu suma jokiu procentu jai nemokejo ir apie neva jos skolinamus pinigus už procentus, sužinojo tik teisme. Paskolos rašteliuose apie palukanas taip pat neužsimenama. Apeliaciniame skunde nukentejusioji nurodo, jog tik 2004m. sausio 8d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilineje byloje buvo priteistos palukanos. Netiketi šiais nukentejusiosios I. G. parodymais nera jokio pagrindo, juo labiau, kad byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu V. K. parodymus. O tai, kad kaltinamieji pripažista esa nukentejusiajai I. G. skolingi, taciau del nemokumo skolos negalintys gražinti, del aukšciau paminetu aplinkybiu (apgaules skolinantis pinigus ir apgaulingai vengiant turtines prievoles tycia tampant beturciais), nepašalina ju baudžiamosios atsakomybes.
Nepagrista apylinkes teismo išvada, jog išnagrinetoje byloje nera nustatyta jokiu kaltinamosios N. K. aktyviu veiksmu, irodanciu jos apgaule ir piktnaudžiavima nukentejusiosios pasitikejimu bei duomenu, irodanciu jog ji skolinosi pinigus. Šios teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir nustatytoms bylos aplinkybems. Pirmiausia, kaltininko apgaule gali pasireikšti ne tik aktyviais veiksmais, bet ir jo neveikimu, pvz., nesuteikiant kreditoriui šiam svarbios informacijos apie savo turtine padeti, ketinima dovanoti, parduoti ar kitaip prarasti sandori užtikrinanti turta ir kt. Abiem atvejais kaltinamajai kartu su sutuoktiniu skolinantis pinigus, paskolos sutartyse ji pati yra pasirašiusi, jog su skolinama pinigu suma sutinka ir prisiima atsakomybe už pinigu gražinima. Kieno naudai kaltinamoji skolinosi pinigus – sau ar kitam asmeniui – nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. N. K. subjektyvine puse – tiksla negražinti pasiskolintu pinigu – irodo jos pažiura (pozicija) i paskolinius santykius. Anot jos, ji pinigu iš I. G. nesiskolino. Nors šie kaltinamosios parodymai prieštarauja jos pasirašytoms ir notarine tvarka patvirtintoms paskolos sutartims, anot N. K., šios jos pasirašytos sutartys jai nesukelia jokiu teisiniu padariniu. Iš to seka, kad jau skolindamasi pinigus kaltinamoji neturejo tikslo ju gražinti, nes, kaip pati teigia, ju nesiskolino. Nedori kaltinamosios ketinimai dar labiau išryškejo suvokus, kad už skolas I. G. teks perleisti buta. Siekdama apgaule išvengti realaus prievoles ivykdymo, kaltinamoji su sutuoktiniu gave buto dokumentu dublikata, nepranešdama suinteresuotiems asmenims apie savo turtines prievoles, slapta nuo kreditores, buta dovanojo nepilnametei dukrai, o veliau ji pardave. Liudytoja V. N. teismo posedžio metu parode, kad N. K. kartu su dukra 2003 m. balandžio men. kreipesi i nekilnojamojo turto agentura (duomenys neskelbtini) del buto pardavimo organizavimo ir pateike nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dublikata, pasakydama, jog buto bylos originalo neturi, nes remonto metu byla pamete ir negali rasti. Tai samoningas melas, nes kaltinamoji žinojo, jog buto bylos originalas yra pas nukentejusiaja. Ši aplinkybe irodo, kad tiek N. K., tiek V. K. igydami buto dokumentu dublikata ir dovanodami buta dukrai, o veliau ir ji parduodami, samoningai, apgaules budu sieke išvengti turtines prievoles. Be to, pacios kaltinamosios N. K. teismo posedžio metu duoti parodymai, jog sandoriai buvo atliekami tam, kad nereiktu už skolas atiduoti buto I. G., irodo jos kalte siekiant tycia apgaules budu išvengti turtiniu isipareigojimu.
Buto dovanojimo sandorio su dukra kaltinamieji sudaryti neprivalejo, nes nebuvo jai isipareigoje, o sudarydami sandori, dirbtinai tapo nemokiais. Be to, atkreiptinas demesys, jog kaltinamieji V. K. ir N. K. nepraneše nukentejusiajai I. G. apie buto dovanojimo ir pardavimo sutarciu sudarymus. Šie veiksmai tik dar karta patvirtina kaltinamuju sieki nuslepti svarbia informacija nuo nukentejusiosios tam, kad išvengtu turtines prievoles. Tai kad kaltinamuju butas istatymo nustatyta tvarka nebuvo ikeistas, neturi reikšmes nei kaltinamuju padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei jiems skirtinos bausmes rušiai ir dydžiui.
Atsižvelgdama i išdestytas aplinkybes, kolegija laiko, jog kaltinamieji tycia apgaule užvalde svetima turta ir išvenge turtines prievoles, nes skolindamiesi pinigus ir sudarydami buto dovanojimo ir pardavimo sutartis, žinojo, jog pasiskolintu pinigu nukentejusiajai negražins, nes dirbtinai taps nemokiais. Tokia abieju kaltinamuju apgaules (sukciavimo) chronologija ir padariniai pilnai atitinka BK 182 str. 2 d. dispozicija. Abieju kaltinamuju nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja ju sukciavimo budu užvaldyta pinigu suma, kuri viršija 250 MGL dydi ir sutinkamai su BK 190 str. yra dideles vertes turtas. Todel pirmosios instancijos teismas, išteisines kaltinamuosius iš jiems pareikšto kaltinimo, prieme nepagrista ir neteiseta nuosprendi, kuris turi buti panaikintas.
V. K. ir N. K. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.
Skiriant bausme kaltinamiesiems, atsižvelgiama i tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, pasisavinta pinigu suma labai didele. Kita vertus, V. K. ir N. K. anksciau nebuvo teisti, todel jiems skirtinos laisves atemimo bausmes trukme nustatytina kiek didesne už istatymo sankcijoje numatyta bausmes minimuma. Taikyti kaltinamiesiems BK 54 str. 3d., 62 str., 75 str. normas nera teisinio pagrindo.
Nukentejusioji kaltinamiesiems reiškia 71.000 litu civilini ieškini, kuri sudaro jos kaltinamiesiems paskolinta ir ju pasisavinta pinigu suma bei 3500 Lt jos sumoketa suma už advokato paslaugas. Nukentejusiosios pareikštas civilinis ieškinys visiškai irodytas byloje esanciais dokumentais, ji teismui pateike kvita, iš kurio matyti, jog už advokates paslaugas sumokejo 3500 litu (t. 3, b. l. 4). Todel nukentejusiosios pareikšti ieškininiai reikalavimai pilnai tenkintini.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisves atemimu vieneriems metams bausme atliekant pataisos namuose.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisves atemimu 6 menesiams bausme atliekant pataisos namuose.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Priteisti I. G. iš V. K. ir N. K. solidariai 74.500 (septyniasdešimt keturi tukstanciai penki šimtai) litu.