Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1153-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2A-1153-614/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
E. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1153-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01127-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.11.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti su atsakovu sudarytą 2017-04-07 Pirkimo - pardavimo sutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatant pardavėjo nesąžiningumą; taikyti restituciją, grąžinant atsakovui (pardavėjui) automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisiant grąžinti sumokėtąsias lėšas -1600 Eur ieškovei (pirkėjai); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-04-07 pagal skelbimą už 1600 Eur nupirko automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio pardavėjas atsakovas V. B., sudarydamas Pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtino, kad automobilis paslėptų defektų neturi. Po Sutarties sudarymo ieškovei bevykstant į Vilnių iš variklio pusės pasigirdo triukšmai ir bildesiai. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su šiuo pastebėjimu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad automobilis yra tvarkingas. Ieškovė 2017-04-18 kreipėsi į Opel autorizuotą atstovybę UAB „Autodina“, kur buvo diagnozuota, kad būtina keisti arba remontuoti greičių dėžę, keisti turbinos aušintuvą. Numatoma remonto kaina yra didesnė nei automobilio pirkimo kaina. Nurodė, kad atsakovas buvo kviečiamas į automobilio defektavimą SMS žinute, į ką atsakė irgi SMS – „darykite, ką norite, automobilį pardaviau tvarkingą.“. Atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsakovas neįspėjo apie paslėptus automobilio defektus, todėl privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad nepranešė pirkėjui apie parduodamo automobilio defektus.

3. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilis buvo 2003 m. gamybos, t.y. 14 metų senumo. Prieš sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, 2017-03-24 atsakovas atliko eilinę automobilio techninę apžiūrą, kurios išvada buvo ta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, jį leidžiama eksploatuoti. Iki automobilio pardavimo atsakovas juo važinėjo, jokių defektų nebuvo. Sutarties dieną automobilis pirkėjai tiko, automobilis buvo važiuojantis, jam galiojo neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl atsakovas ir ieškovė pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Iki automobilio pardavimo atsakovas pats juo važinėjo ir jokių esminių defektų nebuvo pastebėjęs. Dėl pirkėjai žinomų automobilio gamybos metų, jo būklės (automobilis nenaujas) buvo sulygta kaina, kitu atveju, jo kaina būtų žymiai didesnė. Ieškovė teigia, kad ji tą pačią dieną, važiuodama į Vilnių, girdėjo variklio pusėje „triukšmą ir bildesius“, tačiau į autoservisą tą pačią dieną nesikreipė, avarinės tarnybos neiškvietė, toliau eksploatavo automobilį. Tai rodo, kad nebuvo jokio automobilio gedimo. Byloje nėra įrodymų, kad automobilis jo perdavimo momentu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio ar kitokių trūkumų ir jo nuo pat įsigijimo nebuvo galima eksploatuoti. Ieškovė po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo automobilį eksploatavo 11 dienų, iki kreipėsi į autoservisą. Kaip ji eksploatavo automobilį, atsakovui yra nežinoma, ir galimai ieškovė pati yra kalta dėl vėliau atsiradusių automobilio trūkumų, jeigu tokie iš tikrųjų yra. Atsakovas buvo sąžiningas pardavėjas ir jokių jam žinomų automobilio defektų nuo pirkėjos nenuslėpė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-10-06 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir nutraukė 2017-04-07 tarp ieškovės E. P. ir atsakovo V. B. sudarytą automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo ieškovę E. P. perduoti, o atsakovą V. B., jei šis pageidaus, pasiimti savo lėšomis iš ieškovės namų valdos automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), per 10 dienų nuo ieškovės pranešimo apie galimybę pasiimti automobilį, jeigu ieškovė tokio pranešimo neįteiks per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, automobilį pasiimti be ieškovės pranešimo per 10 dienų nuo šio teismo nustatyto 30 dienų termino po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasibaigimo; įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei E. P. 1 600 Eur, gautus iš ieškovės už jai parduotą automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus sprendimui; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad šalys daikto priėmimo – perdavimo momentu, nekonstatavo, kad pirkėjas dėl lengvojo automobilio techninės būklės pretenzijų pardavėjui neturi, todėl laikytina, kad pardavėjas pardavė, o pirkėja įsigijo netinkamos kokybės prekę. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartyje šalys nesusitarė, jog ieškovė turėjo visas galimybes įsitikinti perkamo daikto kokybe ar pasikviesti atitinkamus srities specialistus, kurie duotų išvadas dėl daikto kokybės, tačiau tuo nepasinaudojo. Dėl to ir pardavėjo oferta dėl naudoto automobilio pardavimo laikytina klaidinančia.

Atsiliepimas

6. Atsakovas tiek pasiūlyme, tiek ir sudarant su ieškovę rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, žodžiu nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, tačiau sudarant pirkimo - pardavimo sutartį nurodė, kad yra sugedusi automobilio granata (automobilio pusašio guolis). Vėliau atliekant automobilio ekspertizę, šis gedimas nebuvo nustatytas.

7. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad automobilis buvo tvarkingas ir nurodė, kad 2017-03-24 Automobilis praėjo valstybinę techninę apžiūrą ir jokie gedimai nebuvo nustatyti. Tačiau teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valstybinės techninės patikros tvarką reglamentuoja 2008-07-29 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymas Nr. 2B-290 (toliau Įsakymas). Įsakyme nėra išskiriamas transporto priemonės pavarų dėžės ar automobilio variklio turbinos patikrinimas, todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 2017-03-24 atliekant valstybinę automobilio techninę apžiūrą automobilio pavarų dėžė ir turbina buvo tvarkinga ir galėjo sklandžiai veikti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas kritiškai vertino atsakovo teismo posėdžio metu pateiktą V. K. individualios prekybos įmonės pažymą, kurioje nurodyta, kad 2017-03-02 automobiliui buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu buvo nustatyta automobilio oro srauto matuoklės gedimo klaida, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad V. K. individuali įmonė yra oficialus automobilių gamintojo Opel atstovas Lietuvoje. Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė 2017-04-18 UAB „Autodina“ defektavimo aktą, iš kurio matyti, kad automobiliui buvo nustatytas pavarų dėžės ir turbinos tarpinio aušintuvo gedimai.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į oficialų transporto priemonės gamintojo atstovą Lietuvoje, priešingai nei atsakovas, todėl teismas šios bylos atveju konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas elgdamasis nesąžiningai pardavė automobilį su paslėptais defektais, o atsakovas neįrodė teismui, kad automobilis pirkimo - pardavimo sutarties dieną buvo tvarkingas.

10. Teismas taip pat atmetė atsakovo motyvą, jog ieškovė netinkamai naudojosi automobilio automatine greičių dėže, važiuojant po automobilio nupirkimo, kadangi atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šį teiginį.

11. Teismas laikė, kad pardavėjas tinkamai nepaaiškino pirkėjai, jog parduoda ne tik naudotą, bet ir galimai trūkumų turinti lengvąjį automobilį. Teismas laikė, jog dar iki sutarties sudarymo ieškovė turėjo gauti iš atsakovo pakankamai informacijos, kad suprastų, jog įsigyjamo automobilio eksploatacija yra susijusi ir su didesne jo sugedimo rizika, o pardavėjas dėl to nelaikytinas atsakingu prieš pirkėją. Todėl teismas atmetė atsakovo atsikirtimą, kad ieškovė pirkdama iš atsakovo naudotą automobilį, turėjo žinoti, kad perka nenaują automobilį ir šis gali turėti gedimų. Kadangi atsakovas viešai nepateikė sutarčiai sudaryti reikalingos esminės informacijos, tai pripažintina, jog jis pažeidė ir ikisutartiniams santykiams taikytiną sąžiningumo principą.

12. Iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną į atsakovą telefoniniu skambučiu pranešdama apie automobilio gedimą, taip pat informavo atsakovą apie tai, kad automobiliui bus atliekama ekspertizė ir kvietė joje dalyvauti atsakovą, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir nesistengė šios situacijos išspręsti taikiai.

13. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį jau pirkimo pardavimo dieną, nes jis tapo netinkamas naudoti pagal automobilio paskirtį be jo esminio remonto, o tos aplinkybės, jog pirkėja po automobilio įsigijimo, galėjo pati sugadinti automobilį, atsakovas neįrodė jokiomis leistinomis priemonėmis.

14. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad analogiško ir tinkamo eksploatacijai lengvojo automobilio kainą ieškovei būtų buvusi didesnė, kas leidžia teismui daryti priešingą išvadą, jog pardavėjas žinojo apie esamą automobilio gedimą, tačiau pirkėjui šios aplinkybės nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius kaip vartojimo pirkimą-pardavimą, ir nepagrįstai taikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatančias padidintą vartotojo teisių ir interesų apsaugą ar kitokias įrodinėjimo pareigas, nei įprastiniuose pirkimo-pardavimo santykiuose. Abi ginčo šalys fiziniai asmenys, nesiverčiantys automobilių prekyba.

15.2. Priešingai nei nurodė teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis jo pardavimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ar buvo tokie defektai, kurie neleistų eksploatuoti automobilio. Bylos duomenimis nustatyta, to neneigia ir ginčo šalys, kad sutarties sudarymo dieną automobilis tiko naudoti pagal įprastinę paskirtį, t. y. užsivedė ir važiavo.

15.3. Transporto priemonės pardavimo dieną pirkėjai važinėjo šiuo automobiliu, jį išbandė, o nusipirkę juo parvažiavo iš Rūdiškių į Vilnių, nuvyko į Akropolį, kuriame tuo metu buvo ieškovė. Šiai nurodžius, kad automobiliui reikia pakeisti tepalus, jį į Šalčininkus nusivežė liudytojas R. P.. Šalčininkuose automobilis buvo nuvarytas į servisą. Šie faktai, kad automobilis neturėjo trūkumų, nes ieškovė liudytojo R. P. prašė pakeisti tik automobilio tepalus. Po to automobilis toliau ieškovės buvo eksploatuojamas ir į UAB „Autodina“ diagnostikai buvo pristatytas tik praėjus 11 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nusipirktu automobiliu nuvažiavo 600 km. Visos šios aplinkybės rodo, kad parduoto automobilio kokybė buvo tokia, kad jį galima buvo naudoti pagal tikslinę paskirtį ir savo funkciją jis atliko.

15.4. Teismas neįvertino fakto, kad jeigu atsakovas būtų pardavęs ieškovei automobilį su sugedusia automobilio pavarų dėže, automobiliu nebūtų įmanoma naudoti pagal tikslinę paskirtį ir juo nuvažiuoti tokio didelio atstumo. Be to, teismas visiškai neįvertino atsakovo nurodyto fakto, kad esant pavarų dėžės gedimui, automobilio prietaisų skydelyje būtų degusi įspėjimo lemputė.

15.5. Teismo nurodoma aplinkybė, kad automobilis tapo netinkamas naudoti be esminio remonto dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. ir pati ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad nusipirkus automobilį ir važiuojant į Vilnių, automobilis toliau važiuoti nebegalėjo, kad buvo kviečiama techninė pagalba ir transporto priemonė nugabenta į servisą, kuriame konstatuoti konkretūs, toliau eksploatuoti automobilį pagal paskirtį trukdantys gedimai.

15.6. Po automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė išsiuntė atsakovui SMS žinutę, apie tai, kad 2017 m. balandžio 14 d. autoservise UAB „Deacar“ bus atliekama automobilio diagnostika, tačiau koks šios atliktos diagnostikos rezultatas, ieškovė įrodymų į bylą nepateikė. Be to, ieškovė išsiuntė atsakovui dar vieną SMS pranešimą, kad 2017 m. balandžio 18 d. vyks pakartotinė automobilio diagnostiką UAB „Autodina“ servise. Taigi, iš to seka, kad automobiliui buvo padaryta ne viena diagnostika, tačiau ieškovė nepateikė visų atliktų diagnostikų rezultatų, kas leidžia daryti išvadą, kad automobilis pardavimo metu neturėjo paslėptų defektų.

15.7. Automobilio ieškovei pirkti atvykę asmenys elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio automobilio būkle - neatliko transporto priemonės patikrinimo servise, nors yra įprasta perkant tokio senumo automobilius juos nuodugniai tikrinti pasirinktame servise ir įsitikinti koks realus yra automobilio techninis stovis. Juo labiau, kad liudytojas R. P. nurodė, kad turi draugą, dirbantį autoservise, kuriam ir buvo vėliau nuvežęs patikrinimui automobilį. Tačiau prieš sudarant sutartį jis nepaskambino šiam savo draugui ir su juo nepasitarė dėl perkamo automobilio techninės būklės.

15.8. Tuo tarpu pati ieškovė (pirkėja) daikto perdavime apskritai nedalyvavo, asmeniškai automobilio net neapžiūrėjo ir jo neišbandė. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo ieškovės iš anksto pasirašyta, o faktiškai pirkti automobilio atvyko ieškovės draugai. Visos šios aplinkybės rodo, kad automobilio kokybė ginčo šalių buvo aptarta ir ji tenkino pirkėjus, todėl sutartis ir buvo sudaryta.

15.9. Pagal 2008-07-09 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. 2B-290, kuriuo reglamentuojamas techninės apžiūros atlikimas, 2 priedo 6.1.7. punktą, atliekant techninę apžiūrą, transmisija, kurios viena iš sudėtinių dalių ir yra pavarų dėžė, yra tikrinama. Be to, kiekvienos apžiūros metu techninę apžiūrą vykdantis darbuotojas asmeniškai tam tikrą atkarpą važiuoja tikrinamu automobiliu. Tai reiškia, kad jeigu apžiūros metu jau būtų buvęs pavarų dėžės gedimas, tai jis būtų užfiksuotas. Šis faktai patvirtina, kad atsakovas visiškai įrodė, kad automobilį pardavė ieškovei be paslėptų defektų ir tinkamą eksploatuoti.

15.10. Automobilio ridos duomenys patvirtina, atsakovas po techninės apžiūros automobilio išvis neeksploatavo ir pardavė jį ieškovei su ką tik atlikta technine apžiūra, kas tik patvirtina atsakovo poziciją, jog automobilį pardavė be paslėptų defektų.

15.11. Atlikus diagnostiką UAB „Autodina“, buvo nustatytos klaidos P0711, P0700, P0105, PI 105, tačiau nėra nurodyta, ką šios klaidos reiškia ir kokius gedimus žymi. Be to, nei šiame UAB „Autodina“ dokumente, nei jokiame kitame bylos dokumente nėra nurodyta kokia būtų šių gedimų šalinimo sąmata. Nenustačius šių faktų, teismas negalėjo įvertinti ar tai yra esminis gedimas, trukdantis naudotis automobiliu pagal jo tikslinę paskirtį, ar ne. Taip pat, nėra aiški ir remonto apimtis, nes akte yra nurodyta keisti arba remontuoti pavarų dėžę.

15.12. Ieškovė į bylą pateikė tik UAB „Autodina“ sutartį, kurioje nurodyta, jog automobiliui buvo daryta diagnostika, tačiau nepateikė pačio diagnostikos išrašo, iš kurio būtų matyti, kad šiam automobiliui tikrai buvo nustatytos nurodytos klaidos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas kreipėsi į UAB „Autodina“, kad būtų pateiktas diagnostikos išrašas, tačiau įmonė 2017-10-18 raštu informavo atsakovą, kad diagnostikos išrašo nėra. Tai kelia abejones, ar iš tiesų automobiliui apskritai buvo atlikta diagnostika, o jei buvo, tai ar tikrai tokios gedimų klaidos buvo užfiksuotos.

15.13. Neatlikus nuodugnaus ištyrimo, vien iš klaidų kodo nėra galimybės nustatyti gedimo rimtumą ir įvertinti, ar gedimai yra esminiai, dėl ko negalima būtų eksploatuoti automobilio pagal tiesioginę paskirtį.

15.14. Atsakovas kreipėsi į automobilių Opel dalimis prekiaujančią UAB „Judesta“, kurios sudaryta sąmata, net jeigu reikėtų keisti visą pavarų dėžę ir kitas dalis, sudaro 245 Eur. Tai reiškia, kad net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytiems faktams, kad reikia keisti automobilio pavarų dėžę, temperatūros daviklį ir turbinos aušintuvą, tokie gedimai nebūtų esminiai, nes jų šalinimo kaina nėra didelė, todėl nebūtų ir jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynybos būdą.

16. Ieškovė E. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Ieškovė byloje pateikė autorizuoto autoserviso pažymą, kad automobilis netinkamas naudoti, jo remontas neprotingai brangus. Įrodymai teismo posėdžio metu nebuvo paneigti, todėl laikytina, kad būtent ieškovė įrodė prekės kokybės trūkumą ir pardavėjo nesąžiningumą.

16.2. Nesąžiningas apelianto argumentas, kad automobilio pardavimo metu nebuvo nustatytų trūkumų. Pats apeliantas teisme paaiškino, kad bildesys buvo, tačiau šis bildesys buvo nuo apelianto įvardintosios granatos tačiau autorizuota Opel atstovybė pateikė kitokias išvadas.

16.3. Apeliantas prašo priimti naujus išrodymus, nes apeliantui nėra aišku, ar automobilis parduotas su defektais, turinčiais esmine reikšmę pirkimo pardavimo sutarties nesąžiningumu. Tačiau šiuo prašymu apeliantas prieštarauja patas sau, nes savo apeliaciniame skunde tvirtina pardavęs automobilį be defektų. Toks apelianto nesąžiningumas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

16.4. Apeliacinis skundas yra pateiktas su trūkumais. Už ieškinius dėl sutarčių modifikavimo mokamas 200 eurų žyminis mokestis, todėl apeliantas turėjo būti įpareigotas primokėti žyminį mokestį arba skundas turėjo būti grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliantas pateikė naujus įrodymus – UAB „Judesta“ užsakymo patvirtinimą Nr. 00005115 (el. b. l. 85) ir UAB „Autodina“ 2017-10-18 raštą dėl automobilio diagnostikos (el. b. l. 86). Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės atsisakyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, įsigijus netinkamos kokybės daiktą iš atsakovo.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-04-07 atsakovas V. B. pardavė Automobilį ieškovei E. P. už 1600 Eur (el. b. l. 6). Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti minėtą 2017-04-07 automobilio pirkimo pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, jog atsakovas neįspėjo ieškovės apie paslėptus automobilio defektus. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į UAB „Autodina“, kur buvo diagnozuota, kad automobiliui būtina keisti arba remontuoti greičių dėžę, keisti turbinos aušintuvą, numatoma remonto kaina yra didesnė nei automobilio pirkimo kaina.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, t. y. iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo pirkėjui momento. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį jau pirkimo pardavimo dieną, nes jis tapo netinkamas naudoti pagal automobilio paskirtį be jo esminio remonto, o tos aplinkybės, jog pirkėja po automobilio įsigijimo, galėjo pati sugadinti automobilį, atsakovas neįrodė jokiomis leistinomis priemonėmis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

22. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009- 04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

23. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

24. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Teisėjų kolegija vertina tai, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Liudytojas R. P. patvirtino, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilį nuvežė ieškovei, kuri sutarties sudaryme nedalyvavo. Liudytojas R. P. taip pat nurodė, kad po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su juo buvo nuvažiuota 600 km. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį jau pirkimo pardavimo dieną, nes jis tapo netinkamas naudoti pagal automobilio paskirtį be jo esminio remonto. Taigi, byloje nustatyta, kad pagal savo paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko, juo buvo galima važiuoti ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Be to, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl 2003 m. gamybos automobilio pirkimo-pardavimo, t. y. ieškovė įsigijo anksčiau jau keturiolika metų eksploatuotą automobilį, be to automobilio rida buvo 263 000 km, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

26. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

27. Byloje nustatyta, kad pati ieškovė sutarties sudaryme nedalyvavo ir sutartį pasirašė iš anksto. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko apžiūrėti automobilio kartu su trimis draugais, atliko bandomąjį važiavimą, tačiau mašinos į specializuotą autoservisą patikrinti nevežė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesutiko, jog automobilis būtų apžiūrėtas kompetentingų asmenų. Šiuo atveju ieškovė, kuri sutartį sudaryti pavedė savo draugui R. P., neturinčiam specialių žinių automobilių srityje, įsigijo 14 metų naudotą automobilį, nenuvažiavus apžiūrėti jo į servisą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys, negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, įsigydama naudotą automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio būklė būtų įvertina kompetentingų asmenų, todėl prisiėmė su tuo susijusios rizikos dalį.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl greičių dėžės gedimo negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad automobilio remonto išlaidos viršija automobilio kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ieškovė nurodė, kad remontas neprotingai brangus, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad iš ieškovės pateikto UAB „Autodina“ akto nėra galimybės nustatyti kokia yra remonto apimtis, nes akte yra nurodyta keisti arba remontuoti pavarų dėžę, o kokias pavarų dėžės dalis reikia remontuoti, nėra nurodyta, kaip ir nėra nurodyta kokiai situacijai esant būtų būtinas visos pavarų dėžės keitimas. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad automobilio remonto kaina sudaro 245 Eur (el. b. l. 85). Todėl darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis. Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė.

29. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip kylančią iš vartojimo teisinių santykių. Sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, byloje nėra duomenų, kad atsakovas verčiasi automobilių prekyba, automobilio pardavimas pripažintinas vienkartiniu veiksmu. Todėl darytina išvada, kad tarp šalių nesusiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad pateiktas apeliacinis skundas yra su trūkumais, kadangi nesumokėtas visas žyminis mokestis. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties modifikavimo, o pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtus 1600 Eur. Taigi, ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą, už kurį sumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą žyminį mokestį. Už apeliacinius mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundą ginčiją visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis už apeliacinį skundą sumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą žyminį mokestį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pateiktas apeliacinis skundas yra su trūkumais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinus ir ieškovės ieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (el. b. l. 26), 36 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (el. b. l. 83) ir 356 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (el. b. l. 87-89) (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 356 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėVytautas Zelianka