Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-685-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
1S-685-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
N. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-685-317/2016
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo N. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas N. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 306 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos; Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodyta – 6 veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos; Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodyta – 2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 289 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir N. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 1 mėnuo 7 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą nepadarė ir vėl nusikalto, be to, bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas Komisijos nuomone rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, 2016 m. kovo 16 d. posėdyje penkiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ ir vienam, – „už“, priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam N. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė N. M. skundą dėl Komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, konstatuodamas, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis N. M., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, N. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas nurodo, kad turi šeimą, su kuria palaiko ryšius bausmės atlikimo metu, išėjęs į laisvę turės kur gyventi. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Ateityje ketina laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas teigdamas, kad jis turi atlikti visą jam paskirtą bausmę, nesivadovavo Europos Tarybos ministrų kabineto rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo. Be to, anot N. M., teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nusikaltimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Pažymi, kad tokią teismo išvadą paneigia apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nurodyta, jog bausmė paskirta ne lygtinio paleidimo metu. Kita vertus, sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo remiantis ankstesniais teistumais aiškiai prieštarauja baudžiamajai politikai ir lygtinio paleidimo tikslams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. M. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. kovo 14 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 74 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad be teistumų skaičiaus, N. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra lėšų tvarkymas, pajamos, gyvenimo stilius, draugai, su mąstymu ir elgesiu susijusios problemos. Tačiau aukštesniajam teismui nepateikta objektyvių duomenų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais siekia pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Juolab, kad jis, būdamas ne kartą teistas ir neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, net tris kartus ryžosi pažeisti vidaus tvarkos taisykles. Ir nors nuobaudos nebegalioja, tai, vis tik, pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši aplinkybė patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados rengėjų argumentus, kad nuteistasis nevertina ankstesnio patyrimo, atpažįsta ne visas problemines sritis, todėl pataisos procesas jam dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo N. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys