Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas jai atsisako gražinti jos asmeninius daiktus motyvuodamas tuo, kad ji jam yra skolinga dėl gaisro kilimo bei už patalpų nuomą. Atsakovas jai negražina sekančių jos likusių pas atsakovą daiktų: asmeninių nuotraukų: vaikų žaislų, kuriuos įvertina 30,00 Eur, šaldytuvo su šaldikliu kurio vertė 1000,00 Eur, virtuvės indų, puodelių ir kitų virtuvės reikmenų, kurių vertė 200,00 Eur; kompiuterio, kurio vertė 150,00 Eur; sekcijos, kurios vertė 100,00 Eur; lauko baldų, kurių vertė 100,00 Eur; vonios baldų, kurių vertė 200,00 Eur; skalbimo mašinos, kurios vertė 50,00 Eur; elektrinės viryklės, kurios vertė 150,00 Eur; mikrobangų krosnelė kurios vertė 150.00 Eur; avalynė (10 porų batų) kurių vertė 100,00 Eur; dviračio, kurio vertė 150,00 Eur; žoliapjovės, kurios vertė 75,00 Eur; darbo įrankių (elektrinis suktuvas, 3 statybiniai gulsčiukai, klijavimo aparatas, varžtų sukimo galvutės, plaktukas, laužtuvai) kurių visų bendra vertė 300,00 Eur. Viso asmeninių daiktų, kurie liko pas atsakovą ir kuriuos atsakovas neatiduoda už sumą kurią sudaro 2755,00 €. Ieškovė nereikalauja kompensuoti daiktų, kurie nukentėjo gaisro metu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2024-11-08 atsakovas bendravo su ieškovės drauge D. S. ir derino laiką, kuomet ji, kartu su ieškove, pasiims savo daiktus, tačiau iš susirašinėjimo matyti, kad sutartu laiku nebuvo atvykstama pasiimti savo daiktų.

Atsakovas nuo 2024-10-31 bendravo ir su pačia ieškove, kuri savo daiktus ketino pradėti rinktis dar 2024-11-07, tačiau kiek vėliau, galimai siekiant išvengti susitikimo su atsakovu, ieškovė nurodė, kad savo daiktus vežtis pradės tik sekančią savaitę, tačiau to taip ir nepadarė. Be to, susirašinėjime fiksuojama, kad būtent raktai nuo boilerinės, antro aukšto ir garažo yra pas pačią ieškovę. Taip pat fiksuojama, jog būtent pati ieškovė ne kartą nepasirodė gaisro name sutartu laiku, nurodydama tokias priežastis, kaip neturėjimą laisvo laiko, nenorą susitikti, taip pat nurodydama, kad viską aiškinsis policija ir teismas. Visi pokalbiai iš ieškovės pusės nutrūkdavo, kuomet atsakovas paklausdavo apie tai kada bus padengiamos skolos dėl komunalinių paslaugų ir dėl gaisro.

Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškinio motyvus, 2025-05-18 atliko fotofiksaciją, kurioje matyti, kad visi ieškovės daiktai yra, jie niekur nedingo, ieškovė savo daiktus yra užrakinusi ūkiniame pastate (garaže) ir raktus turi tik pati ieškovė, taip pat dalis daiktų vis dar yra namo pirmame aukšte, o tai itin apsunkina remonto darbus. Teikiama atsakovo fotofiksacija patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Tokie ieškovės veiksmai, jai žinant, kad ji turi raktus nuo garažo, kuriame ir saugomi jos daiktai, daiktų sąmoningas nepasiėmimas ir kreipiamasis į teismą, tikslu ginti savo teises, kurios nėra pažeidžiamos, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl manytina, kad teismas tokius ieškovės veiksmus turėtų vertinti itin kritiškai ir svarstyti dėl baudos skyrimo ieškovei (LR CPK 95 str.), prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. B. iš atsakovo V. M., 2024 metų pradžioje išsinuomojo gyvenamąjį butą antrame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtame bute įsikūrė, atsivežė savo baldus į butą, asmeninius daiktus ir pradėjo gyventi. Atsakovui nuoma už gyvenamas patalpas buvo mokama grynais pinigais ir piniginių lėšų pervedimu per atsiskaitomąją banko sąskaitą. Be to, atsakovas leido naudotis ir prie namo esančiomis ūkinės paskirties patalpomis, kur ieškovė laikė susidėjusi savo įrankius, kiemo baldus.

2024-10-28 d. apie 22.30 vai., minėtame bute kilo gaisras, kur priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba konstatavo, kad gaisro kilimo priežastis - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.

Atsakovas nuo 2024-10-31 bendravo ir su pačia ieškove, kuri savo daiktus ketino pradėti rinktis dar 2024-11-07, tačiau kiek vėliau, galimai siekiant išvengti susitikimo su atsakovu, ieškovė nurodė, kad savo daiktus vežtis pradės tik sekančią savaitę, tačiau to taip ir nepadarė. Be to, susirašinėjime fiksuojama, kad būtent raktai nuo boilerinės, antro aukšto ir garažo yra pas pačią ieškovę. Taip pat fiksuojama, jog būtent pati ieškovė ne kartą nepasirodė gaisro name sutartu laiku, nurodydama tokias priežastis, kaip neturėjimą laisvo laiko, nenorą susitikti, taip pat nurodydama, kad viską aiškinsis policija ir teismas. Tai ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu. Nurodė, kad šiuo metu yra užsienyje ir artimiausiu laiku negali pasiimti savo daiktų.

Atsakovas, 2025-05-18 atliko fotofiksaciją, kurioje matyti, kad visi ieškovės daiktai yra, jie niekur nedingo, ieškovė savo daiktus yra užrakinusi ūkiniame pastate (garaže) ir raktus turi tik pati ieškovė, taip pat dalis daiktų vis dar yra namo pirmame aukšte, o tai itin apsunkina remonto darbus. Teikiama atsakovo fotofiksacija patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Tokie ieškovės veiksmai, jai žinant, kad ji turi raktus nuo garažo, kuriame ir saugomi jos daiktai, daiktų sąmoningas nepasiėmimas ir kreipiamasis į teismą, tikslu ginti savo teises, kurios nėra pažeidžiamos, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

Ieškovės išvardinti statybos reikmenys – suktuvas, gulsčiukai, klijavimo aparatas, varžtų sukimo galvutės, plaktukas, laužtuvai yra pačios ieškovės žinioje t.y. garažo patalpoje, kuri yra užrakinta ir atsakovas neturi galimybės į ją patekti. Garažo patalpos raktai yra pas ieškovę, todėl ji šiuos daiktus, galėjo pasiimti bet kuriuo metu, tačiau, kaip ir minėta aukščiau, ieškovė, galimai vengdama susitikimo su atsakovu, savo daiktų nepasiėmė ir raktų atsakovui negrąžino.

Kokiu būdų atsakovas pažeidė ieškovės teises nėra žinoma. Ieškinyje nurodoma, kad neva tai atsakovas nesutinka atiduoti ieškovei daiktų, tačiau teismui teikiamas susirašinėjimas patvirtina, kad būtent ieškovė neranda laiko atvykti pasiimti daiktų, arba vengia bet kokio susitikimo su atsakovu, ir negrąžina atsakovui raktų.

Ieškovė neįrodė ir nepagrindė negatorinio ieškinio sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

Šiuo atveju atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų apribojęs ieškovės galimybę naudotis jai priklausančiais daiktais. Priešingai, įvertinus tai, kad būtent ieškovė turi raktus nuo garažo patalpos ir sąmoningai nepasiima jai priklausančių daiktų nei iš garažo, nei iš namo pirmo aukšto, bei negrąžina garažo patalpos raktų, leidžia teigti, jog būtent pati ieškovė yra apribojusi atsakovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu ir tokiais savo veiksmais daro žalą atsakovui, nes pastarasis negali tinkamai naudotis savo turimu turtu ir baigti gaisro padarinių šalinimo darbus.

Iš ieškinio turinio nėra galimybės suprasti kokiu teisiniu pagrindu ieškovė gina savo tariamai pažeistas teises. Nuo ieškinio teisinio pagrindo priklauso ir įrodinėjimo apimtis. Šioje dalyje pažymėtina, kad atsakovas neįgijo ieškovei priklausančių daiktų ir ne kartą ragino ieškovę pasiimti jai priklausančius daiktus bei grąžinti atsakovui raktus nuo jo nuosavybės. Atsakovas neturi raktų nuo garažo patalpos, kurioje laikoma dalis ieškovės daiktų, nes raktus turi pati ieškovė, bet jai priklausančių daiktų nuo gaisro kilimo dienos, nesiteikė pasiimti. Kiti daiktai yra gyvenamojo namo 1 aukšte, ir atsakovas ne kartą rašė ieškovei klausdamas, kada daiktus pasiims, taip pat tikslinosi ar daiktai tikrai nėra reikalingi, nes atsakovas daiktus ketino išmesti. Atsakovas, pasielgdamas atsakingai ir sąžiningai, ieškovės daiktų neišmetė, tačiau jų grąžinti negalėjo, nes ieškovė nenurodo kur gyvena, gyvenamosios vietos adreso nepateikia net teismui.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra neteisėtai, be jokio pagrindo užvaldęs ieškovės turtą, atsakovas gera valia negrąžina ieškovei daiktų, todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas grąžinti ieškovei jai priklausančius daiktus. Tokie ieškovės motyvai yra visiškai nesuprantami. Atsakovas negali būti laikomas asmeniu, kuris neteisėtai užvaldė ieškovės turtą, kai pati ieškovė turi raktus nuo atsakovui priklausančių patalpų, raktų negrąžina ir sąmoningai nepasiima jai priklausančių daiktų, nors atsakovas to reikalavo ne kartą. Atsakovas nežinodamas ieškovės gyvenamosios vietos adreso, negali imtis priemonių ir savarankiškai ieškovei priklausančių daiktų jai nuvežti, nes kaip ir minėta, ieškovė savo gyvenamosios vietos adresą slepia ir jo nenurodo net teismui.

Teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, pareikštas nesant jos teisių pažeidimo, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus dokumentus atsakovui V. M. 500,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur ( penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.