Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-10189-819/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2-10189-819/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04992-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
sodininkų bendrijos „Vilnelė“
Atsakovas
O. B.
Advokatai
Marius Rumšas, Eimantas Šiurpša
Civilinė byla Nr. e2-10189-819/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04992-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“ atstovui advokatui Mariui Rumšui,atsakovei O. B.,atsakovės O. B. atstovui advokatui Eimantui Šiurpšai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 443,35 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje 47,44 Eur padidinta iš atsakovės prašoma priteisti skola, nes atsakovė nesumokėjo tikslinio mokesčio už 2019 metus, skirto ieškovės ūkinei-finansinei veiklai vykdyti. Šis mokestis privalėjo būti sumokėtas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 0,0593 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuo 2004 m. gruodžio 15 d. Atsakovės žemės sklypas yra sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, t. y. ieškovės teritorijoje. Atsakovė yra skolinga ieškovei 443,35 Eur įmokų ieškovės ūkinei-finansinei veiklai vykdyti. Atsakovės skola ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2009 iki 2019 metų. Ieškovė keletą kartų 2017 ir 2018 metais tiek žodžiu, tiek raštu prašė atsakovės sumokėti skolą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovė skolos išieškojimui pasitelkė UAB „Julianus Inkaso“, tačiau atsakovė skolos taip pat nesumokėjo. Uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ atsakovė nurodė, kad ji atsisako mokėti, nes ji nėra bendrijos narė, mokėti neprivalo.

Ieškovė pažymi, kad sodininkų bendrijos „Vilnelė“ įstatų 89.1 punkte nustatyta, kad bendrijos pajamos yra bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai. Analizuojant visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolus matyti, kad tiksliniai mokesčiai ūkinei-finansinei veiklai vykdyti, skaičiuojami už kiekvieną bendrijos teritorijoje konkrečiam savininkui priklausančio sodo sklypo arą, sutampa su bendrijos nario mokesčiu. Kitaip tariant, ieškovės visuotiniais bendrijos narių susirinkimais nėra nustatyto atskiro bendrijos nario mokesčio, kuris turėtų būti mokamas papildomai prie tikslinio mokesčio bendrijos ūkinei-finansinei veiklai vykdyti. Todėl tiek bendrijos nariai, tiek ir žemės sklypų savininkai, nesantys bendrijos nariais, privalo mokėti vienodą bendrijos nario ir tuo pačiu tikslinį mokestį, skirtą bendrijos ūkinei-finansinei veiklai vykdyti, išskyrus tai, kad bendrijos nariai papildomai turi pareigą sumokėti stojamąjį mokestį į bendriją. 2006 m. birželio 10 d. ieškovės pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu yra nutarta, kad asmenims, įsigijusiems žemės sklypus sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, bet neįstojusiems į sodininkų bendrijos „Vilnelė“ narius ir nesumokėjusiems stojamojo mokesčio, skirti tris kartus didesnius mokesčius, nei sodininkų bendrijos „Vilnelė“ nariams, tačiau ieškovė nereiškia atsakovei, nesančiai bendrijos nare, reikalavimo sumokėti tris kartus didesnį mokestį, nei moka kiti bendrijos nariais esantys asmenys.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo iš esmės nesutinkanti su ieškiniu. Paaiškina, kad ji nėra sodininkų bendrijos „Vilnelė“ narė, todėl ji neturi pareigos mokėti bendrijos nario mokestį, kurį ieškovė prilygina mokesčiui ūkinei-finansinei veiklai vykdyti. Nuo 2011 m. atsakovė nėra gavusi jokių sąskaitų iš ieškovės, o 2010 m. yra atlikusi mokėjimą 180 Lt sumai. Nurodo, kad sodininkų bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Bendrijos valdyba dokumentus ir informaciją viešai skelbia interneto svetainėje. Informacija yra slapta ir nepateikiama, sklypų savininkai ne kartą ragino pirmininką pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokie dokumentai nėra pateikti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė O. B. ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 13-34, t. 1) nustatyta, kad ieškovė yra sodininkų bendrai įsteigta atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, kurios tikslai – įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį, bendrijos teritorijos aplinką, poilsio ir rekreacijos plotus, kelius, vandenvietes bei vandentiekio sistemą ir kitus bendrojo naudojimo objektus, bendrijos narių asmeninę nuosavybę, gerbti bendrijos narių teisę į privatumą, darbą ir poilsį. Atsakovė 2004 m. lapkričio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo ieškovės teritorijoje esantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-57, t. 1). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių yra ginčas ar atsakovė yra ieškovės narė: ieškovė teigia, kad atsakovė yra jos narė, atsakovė su šia aplinkybe nesutinka.

Pagal 2007 m. birželio 27 d. Juridinių asmenų registre registruotus ieškovės įstatus (b.l. 130-141, 150-151, t. 1), galiojusius 2008 m. gegužės 3 d. (su šia data ieškovė sieja atsakovės priėmimą į ieškovės narius), bendrijos nario teises ir pareigas asmuo įgydavo nuo įstojimo bendriją dienos (įstatų 26 punktas). Prašymas įstoti į bendriją buvo paduodamas bendrijos valdybos pirmininkui, kuris buvo svarstomas per artimiausią bendrijos valdybos posėdį ir priimamas paprasta balsų dauguma (įstatų 27 punktas). Įstojantis į bendriją asmuo privalėjo sumokėti bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį, taip pat jis buvo registruojamas sodininkų registravimo knygoje (įstatų 27, 28 punktai). Pagal šiuos ieškovės įstatus asmenys, įsigiję privačios nuosavybės teise bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus ir neįstoję į bendriją, per 15 dienų privalėjo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, o už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais turėjo atsiskaityti pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (33, 34 punktai).

Ieškovė pateikė į bylą atsakovės 2008 m. gegužės 3 d. prašymą priimti ją į ieškovės narius (b.l. 86, t. 1), tačiau atsakovei neigiant tokio prašymo pasirašymo faktą ir prašant skirti ekspertizę jos parašo tikrumui nustatyti (b.l. 154-155, t. 1), ieškovė nurodė šiuo prašymu negrindžianti savo pozicijos, prašė juo nesivadovauti (b.l. 170, t. 1, CPK 184 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė savo pozicijos negrindė šiuo įrodymu, tačiau teigė, jog faktą, kad atsakovė yra ieškovės narė, pakankamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, būtent, ieškovės sudaryta sodininkų bendrijos narių registravimo knyga (b.l. 120-129, t. 1). Teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka, nes šio įrodymo nepakanka pastarajai aplinkybei nustatyti (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, asmens tapimas bendrijos nariu pagal ieškovės įstatus, taip pat teisės aktus siejamas su asmens aiškiai raštu išreikšta valia įstoti į bendriją. Atsakovei neigiant tokią valią išreiškus, o ieškovei nepateikiant jokių įrodymų, liudijančių priešingai, toks faktas laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateikta sodininkų bendrijos narių registravimo knyga, kurioje 405 numeriu įrašyta O. B., yra netiesioginis įrodymas. Toks įrašas registravimo knygoje galėjo būti daromas tik esant atsakovės prašymui ir ieškovės valdybos sprendimui. Nesant į bylą pateikto nei atsakovės prašymo įstoti į bendrijos narius, nei valdybos sprendimo, juo remtis kaip pakankamu tokiai aplinkybei nustatyti teismas neturi pagrindo.

Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovė neįrodė atsakovę buvus ieškovės nare nuo 2008 m., nesudaro pagrindo besąlygiškai ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, apibrėždamas bendrijos narių teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojo objektų naudojimu ir priežiūra, nustato, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taip pat bendrijos narys turi tausoti bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip, bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose (22 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 4 dalies 3, 5, 6 punktai). Taigi, atsakovė, įgijusi žemės sklypą ieškovės teritorijoje, kartu įgijo ir pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį.

Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. vasario 11 d. pažymos dėl O. B. skolos (b.l. 6, t. 1), nustatyta, kad ieškovė atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2019 m. įvardija kaip tikslinio mokesčio ieškovės ūkinei-finansinei veiklai vykdyti ir finansuoti skolą, o ją grindžia trimis sodininkų bendrijos „Vilnelė“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolais – 2006 m. birželio 10 d. (b.l. 48-55, t. 1), 2013 m. spalio 13 d. (b.l. 45-47, t. 1) ir 2016 m. rugsėjo 11 d. (b.l. 36-38, t. 1). Atsakovė, atsikirsdama į šiuos argumentus, neneigia jai kylančių pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tačiau nurodo nesutinkanti, kad ieškovės nustatytas tikslinis mokestis yra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir prižiūra, teigia, kad tai yra ieškovės nario mokestis. Taip pat nurodo, kad tokį tikslinį mokestį už 2009, 2010 m. ji yra ieškovei jau sumokėjusi.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad ji reiškia, jog dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja daline nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodo teritorijoje, o asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai varžo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą (2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014).

Taigi, tam, kad taikyti minėtas teisės aktų nuostatas, būtina nustatyti, kad 2006 m. birželio 10 d., 2013 m. spalio 13 d., 2016 m. rugsėjo 11 d. vykusiuose ieškovės narių susirinkimuose buvo sprendžiamas būtent tokio konkretaus bendro turto remonto, pagerinimo ir/ar plėtros klausimas, nustatytos ieškovės narių ir kitų asmenų, turinčių žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais ieškovės teritorijoje, pareigos, susijusios su tokio bendro turto, esančio ieškovės teritorijoje, valdymu ir priežiūra. Mat Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, apibrėždamas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojo objektų naudojimu ir priežiūra, neįpareigoja sodininkų bendrijoje žemės sklypus turinčių asmenų, nesančių bendrijos nariais, vykdyti bet kokius sodininkų bendrijos sprendimus, tame tarpe ir tuos, kurie nesusiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Tokia pareiga yra nustatyta bendrijos nariams (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kurie turi teisę patys dalyvauti juose ir įtakoti tokių sprendimų priėmimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalys, 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. birželio 10 d. protokolu sodininkų bendrija „Vilnelė“ 8 klausimu svarstė tikslinių mokesčių už vieną arą klausimą ir nutarė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. tikslinis mokestis už vieną arą yra 15 Lt. Iš šiame protokole esančių duomenų matyti, kad ieškovės nariai, svarstydami šį, taip pat kitus klausimus, įtrauktus tądien į darbotvarkę (ieškovės buhalterės-iždininkės J. L. ataskaitą už 2005 metus, ieškovės valdybos pirmininko K. J. pranešimą apie sodininkų bendrijos „Vilnelė“ antžeminio vandentiekio techninį stovį, kelių, jų priežiūros ir remonto finansavimo galimybes, samdomų darbuotojų sąrašą, jų atlyginimų perskaičiavimą ir patvirtinimą), tikslinį mokestį siejo su einamąja ieškovės vandentiekio sistemos priežiūra, einamaisiais kelių priežiūros ir remonto darbais, buhalterinės apskaitos ir administracinių darbų vykdymu, jį nustatė tiek ieškovės nariams, tiek ne nariams, turintiems žemės sklypus ieškovės teritorijoje. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vandentiekio sistema, keliai, esantys ieškovės teritorijoje, yra bendrojo naudojimo objektai, kurių tvarkymas ir priežiūra tenka visiems ieškovės teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams. Tą liudija ir ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2010 m. pagrindinių priemonių ir mažaverčio bei greit susidėvinčio inventoriaus sąskaitų analitinė apskaita (b.l. 99-101, t.1). Kitų gi ieškovės nurodytų susirinkimų metu – 2013 m. spalio 13 d., 2016 m. rugsėjo 11 d., priešingai nei nurodo ieškovė, buvo svarstyti ne tikslinių mokesčių didinimo, o ieškovės nario mokesčio didinimo klausimai. Nors sutiktina esant tikėtina, kad 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkimas sutapatino ieškovės nario ir tikslinį mokestį, ieškovės nariams atskiro nario mokesčio nenustatydamas, tai neleidžia 2013 m. spalio 13 d., 2016 m. rugsėjo 11 d. ieškovės narių priimtų sprendimų dėl bendrijos nario mokesčio didinimo aiškinti plečiamai. Ieškovės nurodytų susirinkimų metu tokio sutapatinimo nebuvo. Iš į bylą pateiktų duomenų nematyti nei tai, kad didinamas ir tikslinis mokestis, nei tai, kodėl jis galėtų būti didinamas, su kokiomis papildomomis lėšomis, reikalingomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, tvarkyti, prižiūrėti, remontuoti ir/ar atnaujinti, jis yra siejamas. Todėl teismas konstatuoja, kad 2013 m. spalio 13 d., 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo keistas ne ieškovės narių susirinkime nustatytas tikslinis mokestis visiems asmenims, turintiems žemės sklypus ieškovės teritorijoje, bet ieškovės narių mokestis.

Iš ieškovės pateiktos 2019 m. vasario 11 d. pažymos dėl O. B. skolos nustatyta ir tai, kad 2010 m. ieškovė paskaičiavo atsakovei kaip mokėtiną ne tik tikslinį mokestį, nustatytą 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkimo metu, bet ir 150 Eur įmoką ūkinės veiklos sąnaudoms finansuoti. Šios įmokos nustatymo faktą ieškovė grindė 2010 m. bendrijos narių įmokų ir tikslinių mokesčių žiniaraščiu (b.l. 11-12, t. 1), kuriame buvo numatyti atsakovės nesumokėti mokesčiai kelių kadastriniams mokėjimams – 50 Lt, kelių remontui – 100 Lt. Kada šie atsakovės nustatyti mokesčiai buvo svarstyti ieškovės narių susirinkime, ieškovė nurodyti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad keliai faktiškai tikrai buvo remontuojami. Teismas sutinka, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovė 2013, 2014 m. remontavo kelius (b.l. 39-44, t. 1), tačiau vien šio fakto nepakanka teigti, kad už jų remontą ieškovės teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai sutarė rinkti po 100 Lt iš kiekvieno papildomai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkime svarstytas tikslinis mokestis taip pat apėmė einamuosius kelių remonto, jų tvarkymo darbus. Tuo tarpu duomenų, kad buvo atlikti kelių kadastriniai matavimai, už kurių atlikimą ieškovė skaičiuoja atsakovei mokėtinus 50 Lt, ieškovė į bylą net nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, liudijančių, kad šis tikslinis mokestis buvo teiktas svarstyti ir nustatytas ieškovės narių susirinkime (CPK 178 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, šiuos mokesčius ieškovė atsakovės prašo mokėti nepagrįstai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2019 m. galėjo skaičiuoti tik 15 Lt tikslinį mokestį už vieną arą, kurį nustatė ieškovės narių susirinkimas 2006 m. birželio 10 d. susirinkimo metu. Byloje nėra įrodymų, kad 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkime priimtas sprendimas dėl tikslinio mokesčio nustatymo būtų užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pakeistas ar panaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Kadangi atsakovė nevykdė jai tenkančios prievolės kasmet mokėti 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkime nustatytą tikslinį mokestį, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 257,62 Eur skolą (15 Lt x 5,93 arų x 10 metų/ 3,4528) už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas, kartu atmetant reikalavimą dėl tikslinio mokesčio už 2019 m., nes tikslinį mokestį atsakovė pagal byloje esančius duomenis turi pareigą mokėti iki metų pabaigos (2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkimo 4 punktas). Ieškovės pateiktame 2014 m. balandžio 27 d. ieškovės narių susirinkimo protokole buvo patikslintas ne tikslinio mokesčio, o bendrijos nario mokesčio mokėjimo terminas (b.l. 196-198, t. 1).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 257,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė savo atsikirtimus grindė taip pat tuo, jog ji yra sumokėjusi tikslinį mokestį ieškovei už 2009, 2010 m. Teismas šią aplinkybė pripažįsta neįrodyta. Atsakovės į bylą pateiktas 180 Lt mokėjimas yra atliktas 2010 m. gruodžio 16 d. (b.l. 69, t. 1), tačiau jame yra nurodyta aiški paskirtis „2008 m. nario įmokos ūkinės veiklos mokestis“. Nors ieškovės į bylą pateikta 2009 m. birželio 5 d. sąskaita-faktūra VIL9 Nr. 374 (b.l. 70, t. 1) liudija, kad 2008 m. nario mokestis siekė 89,25 Lt, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2010 m. gruodžio 16 d. atsakovė sumokėjo ir nario mokestį už 2009 m.: 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija VIL11 Nr. 436 (b.l. 69, t. 1) yra nurodyta, kad tikslinis mokestis už 2009 m. yra nesumokėtas; tiek 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje VIL9 Nr. 374, tiek 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje VIL11 Nr. 436 yra nurodyta, kad atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai. Pagal 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkimo protokolą atsakovei tenkantys mokėti delspinigiai už vėlavimą sumokėti tikslinį mokestį už 2008 m. sudarė 92,82 Lt (0,13 Lt x 714 dienos), kurie tikėtina, įvertinus duomenis 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje VIL11 Nr. 436, ir buvo padengti atsakovės 2010 m. gruodžio 16 d. mokėjimu.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė po 2009 m. birželio 5 d., 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo iš esmės daugiau sąskaitų jai neteikė niekaip nešalina atsakovės piniginės prievolės, nes ši prievolė kyla ne iš jai teikiamos PVM sąskaitos-faktūros, o 2006 m. birželio 10 d. ieškovės narių susirinkimo sprendimų, kurie, kaip minėta, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 30 Eur, nors turėjo mokėti 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 5, 191, t. 1, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turėjo 210 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 60-61, 102-102, t. 1). Atsakovė turėjo 282,75 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 110-111, 113, 169, t. 1). Permokėta žyminio mokesčio dalis – 15 Eur, grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 130,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (225 x 58,11/100), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės valstybės naudai priteistini 118,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis), proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“, juridinio asmens kodas 191501367, naudai 257,62 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni Eur 62 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 257,62 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni Eur 62 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,75 Eur (vienas šimtas trisdešimt Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“, juridinio asmens kodas 191501367, valstybės naudai 118,44 Eur (vienas šimtas aštuoniolika Eur 44 ct) atstovavimo išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei sodininkų bendrijai „Vilnelė“, juridinio asmens kodas 191501367, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 395401. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir