- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-06
- Bylos Nr.
- 1-396-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02949-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. 2021-01-27, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), P. S. priklausančio gyvenamojo namo prieangyje, konflikto su P. S. metu, tyčia ranka sudavė stovinčiam P. S. ne mažiau du kartus į krūtinės sritį bei rankomis pastūmė pasilenkusį, dėl ko šis nugriuvo ant cementinėmis plytelėmis grįstų grindų ir, kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į veido sritį, P. S. atsistojus ir bandant R. J. išstumti iš prieangio į lauką, tyčia įkando P. S. į dešinės rankos nykštį, tuo padarydamas daugines poodines veido kraujosruvas ir smulkius odos nubrozdinimus, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, paviršinę muštinę kaktos žaizdą, lūpų vidinio paviršiaus gleivinės nubrozdinimus ir kraujosruvas, dešinės rankos nykščio paviršinę kastinę žaizdą, kas nukentėjusiajam P. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad įvyko konfliktas su S., nes nenorėjo išeiti iš jo namo. Nukentėjusysis yra kaltinamojo ir jo tėvo pažįstamas. Nukentėjusysis prašė jo išeiti, o jis nenorėjo. Negali pasakyti, kodėl nenorėjo išeiti. Buvo truputį išgėręs (alaus), todėl alkoholio pavartojimas galbūt ir galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Jeigu būtų buvęs blaivas nežino, ar būtų taip pasielgęs. Nukentėjusįjį stūmė į krūtinės sritį, todėl galėjo būti, kad jis nugriuvo. Taip pat galėjo būti, kad S. sudavė apie 10 smūgių, o vėliau dar ir įkando jam į nykštį, paskui išėjo. Civilinį ieškinį Klaipėdos teritorinei ligonių kasai jau atlygino. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau jo suma yra labai didelė. Ikiteisminio tyrimo metu jį konsultavęs gynėjęs patarė nepripažinti kaltės, tačiau jis pats nuo pat pradžių norėjo prisipažinti. Taigi ikiteisminio tyrimo metu parodymus įtakojo netinkamas teisinis atstovavimas. Neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau labai gailisi dėl savo veiksmų, todėl atsiprašė nukentėjusiojo teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
6. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. pareiškimo priėmimo metu 2021-01-28 parodė, kad 2021-01-27, apie 21.00 val., buvęs savo namo kieme (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie vartų priėjo vyras. Nuėjęs pamatęs, kad tai pažįstamas R. J., kuris pasakė, kad atėjo į svečius, nes nori apžiūrėti nuotraukas, kurias jis esąs pakabinęs ant kambario sienos. J. įsileidęs į namo vidų, kur pamatęs, kad R. J. yra neblaivus, nes šis pradėjo elgtis neadekvačiai, tampyti jį už rankų. Tada jis liepęs J. eiti lauk ir tarp jų kilo konfliktas. J. iš rankos sudavė smūgį į lubas, pradėjo sakyti, kad eis į antrą aukštą ir miegos. Jis neleidęs ir tada J. sudavė jam keletą smūgių iš kumščio į veido sritį. Nuo suduotų smūgių nuvirtęs ant žemės, o tada J. keletą kartų iš kojos įspyrė jam į įvairias kūno vietas. Sukaupęs jėgas atsikėlęs ir J. pradėjęs tempti lauk. Tempiant J. įkandęs jam į dešinės rankos nykštį. R. J. ištempęs lauk ir užsirakinęs duris bei šio nebeįsileidęs. R. J. kieme dar kažką šūkavo, o po to išėjo (1 t., b. l. 1-3).
7. 2021-01-28 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02949-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1).
8. Papildomai apklaustas 2021-02-01 nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2021-01-27, apie 21 val. išvedęs į lauką savo šunį ir buvęs savo namo kieme (duomenys neskelbtini). Tuo metu pamatęs, kad prie vartų priėjo vyras. Nuėjęs atpažino, kad tai pažįstamas R. J., kuris paklausė, ar gali pažiūrėti jo fotosesiją. R. J. tėvas buvo papasakojęs, kad jis turi senų nuotraukų kolekciją. R. J. pro vartelius įsileidęs į savo kiemą ir R. J. kartu su juo nuėjo į namo į antrą aukštą, kur ir yra sukabintos ant sienos nuotraukos. Kai pažiūrėjo nuotraukas, R. J. nulipo atgal į pirmą aukštą ir ten būnant, R. J. pradėjo prie jo lysti, pradėjo jam grabinėti apie kelnes, apie diržą ir pradėjo sakyti, kad liks pas jį miegoti. J. paliepęs eiti nuo jo ir varęs lauk šį iš savo namų. Kai R. J. pradėjo grabaliotis, jis supratęs, kad šis yra netradicinės orientacijos. Tada R. J. bandė vėl patekti į antrą aukštą ir matydamas, kad R. J. elgiasi nenuspėjamai ir agresyviai, dar prieš tai užrakinęs duris palipimui į antrą aukštą. R. J. supratęs, kad užrakinęs duris, pradėjo draskyti durų rankeną, koja spardyti duris. Po to kumščiu trenkė į lubas, kurios buvo iš plastikinių lentelių, ir lubose padarė skylę, t. y. sulaužė. Smūgio į lubas metu, R. J. susižalojo ranką ir iš jos pradėjo bėgti kraujas. Paėmęs vatos tamponą bandęs pavalyti R. J. žaizdą, kad nepritaškytų kraujo namuose ir pasakęs šiam išeiti iš jo namų. J. nesutiko išeiti ir ranka sudavė ne mažiau du kartus jam į krūtinės sritį, bet kadangi buvęs storai, žiemiškai apsirengęs, po šių smūgių sužalojimų nepatyręs, tik jutęs trumpalaikį skausmą. Po šių smūgių R. J. išstūmęs į prieangį, kuriame pasilenkęs norėjęs atidaryti laukines duris. Tuo metu pastumtas R. J. paslydęs ant plytelėm klotų grindų ir griuvęs nugara ant prieangio grindų. Tuo metu ant jo užgriuvo R. J. ir rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti į veido sritį, suduodamas ne mažiau 10 kartų. Dėl suduotų smūgių ant veido atsirado kraujosruvos, mėlynės, muštinės žaizdos kaktoje, lūpoje. Po suduotų smūgių pavyko iš R. J. išsilaisvinti ir atsistojęs bandęs R. J. stumti lauk, šis stūmimui priešinosi rankomis, dėl ko grumtynių metu patyręs išorinius plaštakų nubrozdinimus. Matydamas, kad vis tiek J. išstumsiąs, šis dantimis jam perkando dešinės rankos nykštį. Kai išstūmė į lauką ir užsirakinęs namo duris, girdėjęs kaip R. J. už durų, kieme staugia žvėries balsu. Matėsi akivaizdžiai, kad R. J. buvo apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Dėl galimų R. J. neteisėtų veiksmų patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro, sulaužytos lubos, neturtinę - patirti išgyvenimai dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų. Jo manymu R. J. galėjo žinoti iš savo tėvo, kad jis turįs fizinę negalią, sergąs onkologine liga. Manąs, kad R. J. visą tai žinodamas ir pasinaudodamas jo negalia ir sunkia sveikatos būkle, jį užpuolė kaip lengvai pažeidžiamą (1 t., b. l. 30-33).
9. 2021-04-01 papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2021-01-28 jo apklausa vyko dalyvaujant dviem policijos pareigūnams, moteriai ir vyrui. Minėtos apklausos metu nurodęs analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir 2021-02-01 apklausoje bei patvirtinantis savo parodymus duotus 2021-03-25 akistatos metu. 2021-01-28 protokolo perskaityti negalėjęs dėl patirtų sužalojimų akių srityje. Jo duotus parodymus pagarsino apklausoje dalyvavusi pareigūnė. Susipažinęs su 2021-01-28 dienos protokolu matąs, kad aplinkybės yra aprašytos bendrais bruožais, neišsamiai, neišlaikius įvykių sekos. 2021-02-01 apklausos metu ją atlikusi tyrėja uždavė konkrečius klausimus apie įvykio aplinkybes, jų seką. Į minėtus užduotus klausimus atsakęs tiksliai nurodydamas įvykio seką bei įtariamojo veiksmus, tiek patekus į jo būstą, tiek pačias jo sužalojimo aplinkybes bei tolimesnius, jam žinomus įtariamojo veiksmus po įvykio. Nemanąs, kad tie parodymai kažkuo skiriasi pagal savo esmę, skirtumas yra, kad pirmos apklausos metu buvęs apklaustas paviršutiniškai, nedetalizuojant įvykio aplinkybių, o smulkiai detalizavus antros apklausos metu. Puikiai atsimenantis visas įvykio aplinkybes, esant reikalui įvykių seką galįs patvirtinti ir įvykio vietoje. Kilus klausimams dėl įvykio aplinkybių, galįs duoti papildomus paaiškinimus, tačiau jų esmė nei nuo pirmos, nei nuo antros apklausos ar akistatos metu duotų parodymų nesiskirs, nes kalbąs tiesą. Tiesa, prisiminęs, kad kai įtariamasis susižalojo ranką smūgiuodamas į lubas ir pasileidus kraujui iš rankos, jis bandęs sustabdyti kraujo bėgimą su vatos tamponėliu (1 t., b. l. 34-37).
10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. L. parodė, kad 2021-01-28, apie 07.30 val. paskambino tėvas P. S., kuris pasakė, kad yra sumuštas, yra sulaužytos lubos, veidas yra labai sutinęs ir nieko nemato akimis. Tėvas sakė, kad 2021-01-27 dieną pas jį buvo atėjęs R., kuris jį sumušė ir kumščiu sulaužė lubas. Paskambinusi tėvo kaimynui R. S. ir paprašiusi, kad šis nueitų pažiūrėti, kas yra atsitikę ir ar tėvas yra sumuštas. R. S. paskambino jai atgal ir pasakė, kad tėvas atrodo žiauriai, yra stipriai sumuštas, reikia kviesti medikus. R. S. pasakė, kad 2021-01-27, apie 21 val., girdėjo, kad lauke, kažkur ten kur gyvena P. S., buvo triukšmas. Atvykusi pas tėvą į namus, tėvo nepažinusi, nes veidas buvo stipriai sumuštas ir sutinęs. Bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešusi, kad iš matymo pažįstamas asmuo įsibrovė į tėvo namus ir šį sumušė. Po to tėvas pradėjo detaliau pasakoti apie šį įvykį, pasakojo kad 2021-01-27, apie 21 val., vedė pavedžioti šunis į lauką ir prie vartelių priėjo pažįstamas R., kuris paprašė parodyti senovines nuotraukas, kurios yra pakalbintos antrame namo aukšte ant sienos. Tėvas nieko blogo iš R. nesitikėjo, nes šis buvo pažįstamas ir nemanė, kad gali kažką blogo jam padaryti. Tada nuėjo į antrą aukštą ir apžiūrėję nuotraukas, abu nusileido į pirmą aukštą. Būnant pirmame aukšte, R. pradėjo kišti rankas prie tėvo klyno, kelis kartus tėvas paprašė, kad R. baigtų elgtis nepadoriai. Tada R. tėvui pasakė, kad miegosiąs čia, pasiuto, trenkė kumščiu į lubas. Tėvas nuėjo paimti binto ir peroksido, kad nuvalyti žaizdą, bet R. dar labiau įsiuto, pradėjo daužyti duris, sakė, kad eisiąs į viršų miegoti. Tėvas šį stūmė lauk link durų ir koridoriuje prie durų tėvas pastumtas pargriuvo ant grindų. Tada R. ant tėvo užšoko ir pradėjo tėvą su kumščiais daužyti į veido sritį. Tėvas pasakojo, kad išsilaisvinus iš R. ir bandant R. išstumti iš namų, šis tėvui perkando dešinės rankos nykštį. Kai atvyko greitoji ir tėvą išsivežė, kaimynai O. ir P. K. jai pasakė, kad 2021-11-27, apie 21:30 val., pas juos kieme gulėjo stipriai neblaivus nepažįstamas jaunas vyras, kurio buvo subraižytos, kruvinos rankos ir kuris garsiai rėkė. 2021-11-28 grįždama į tėvo namus su savo vyro tėvu V. L., pamačiusi prie namo ant gatvės stovintį R. J.. Išlipusi iš automobilio ir paklaususi šio, ką darąs. R. J. atsakė, kad ieško savo telefono, nes jam atrodė, kad vakar ten jį pametė. R. J. sakė, ar suprantąs ką pridarė, kaip drįsęs sumušti seną, neįgalų žmogų. Prašiusi, kad R. J. nusimautų pirštines ir parodytų savo rankas. R. J. nusiėmė pirštines ir parodė rankas. Rankų krumpliai buvo sužaloti, sužalojimų žymės buvo šviežios. Po to R. J. su kaimynu P. K. nuėjo ieškoti telefono. 2021-01-29, apie 12:30 val., jai važiuojant su tėvu pas medicinos ekspertą, tėvui paskambino R. J.. Ji paėmusi tėvo telefoną ir atsiliepusi bei tuomet savo mobilaus ryšio telefone įjungusi garso įrašymą ir įrašiusi pokalbį su R. J., kuris pasikartojo, kad nieko neatsimena apie buvusį įvykį. Iš šešių vaikų, esanti vienintelė šiuo metu gyvenanti Lietuvoje ir mirus mamai faktiškai viena prižiūrinti neįgalų tėvą. Dėl patirto išpuolio, tiek ji, tiek tėvas jaučiantys baimę, nesaugumą. Jeigu iki įvykio tėvas galėjo pats pasirūpinti savimi, tai po įvykio jau jai reikia tėvu rūpintis, jį slaugyti. Tėvas jaučiasi nesaugiai, bijo vienas būti namuose, įrengė spyną kiemo vartuose (1 t., b. l. 110-113).
11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2021-01-27, apie 21.00 val. ar 21.30 val., savo kieme išgirdęs keistą garsą, kuris buvo labai panašus į gyvulio klykimą, riaumojimą. Tas baisus garsas sklido nuo kaimynų (duomenys neskelbtini) sodybos, kurie gyvena šalia P. S.. Matęs vaikštantį žmogaus siluetą ir tada supratęs, kad keistus garsus leido tas žmogus, o ne kažkoks gyvulys. Girdėjęs kaip tas vyras šaukė „P. atidaryk“, triukšmas truko apie kelias minutes, bent tiek tegirdėjęs. Po kelių minučių vyras nuėjo link gatvės ir kai nurimo triukšmas, jis parėjęs į savo namus. 2021-01-28, apie 8.10 val., jam į darbą paskambino kaimyno P. S. dukra M., kuri paprašė nueiti pažiūrėti kaip atrodo jos tėvas P. S., nes šis jai skambino ir pasakė, kad yra sumuštas. Apie 8.30 val. grįžęs į namus (duomenys neskelbtini) bei nuėjęs pas kaimyną P. S. pamatęs, kad šis yra stipriai sumuštas, veidas buvo sutinęs, akių nuo sutinimo beveik nėjo matyti. P. S. dar rodė savo ranką ir sukąstą nykštį, ant nykščio matėsi dantų kandimo žymės. Kai P. S. rodė savo sukąstą pirštą, tuo pačiu metu parodė, kad ir lubose yra padaryta skylė. Skylė lubose nebuvo labai didelė, atrodė, kaip būtų trenkta iš kumščio. P. S. nepasakojo kas taip sumušė, o jis ir neklausęs, nes skubėjęs grįžti atgal į darbą. P. S. dukrai M. bei pasakęs, kad atvažiuotų, nes P. S. prastai atrodo (1 t., b. l. 131-34).
12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, kad 2021-01-27 buvusi savo namuose (duomenys neskelbtini) ir kažkur apie 21 val. ar 22 val., išgirdusi lauke triukšmą. Triukšmas sklido nuo kaimyno P. S. namų. Išėjusi į lauką pažiūrėti, bet lauke nieko nebuvo. Paėjus kažkur 15-20 min., per langą pamačiusi kaip kaimynas P. S. iš savo namų išstūmė kažkokį vyrą, o pats atgal įėjo į savo namus. Tada triukšmas nurimo ir kažkur po 5 minučių, lauke vėl išgirdusi keistą triukšmą, garsas buvo lyg gyvulio baubimas. Jos ir kaimyno P. S. namai yra šalia, juos skiria gyvatvorė ir žema tvorelė. Išėjusi į lauką ir pamačiusi, kad prie tvorelės guli nepažįstamas vyriškis, pasikvietusi savo vyrą P. K., kuris gulintį vyrą pakėlė nuo žemės ir nuvedė pasodinti ant suoliuko. Matėsi, kad vyras yra neblaivus, nes vis bandydavo atsistoti nuo suoliuko ir griūdavo ant žemės, rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, kurį pastoviai "braukė". Kiek pamena vyras akinių neturėjo. Mačiusi vyriškio kruvinas rankas, nubraižymus ir nubrozdinimus. Kol laukė Greitosios medicinos pagalbos, vyriškis sakė, kad P. S. "užpjudė" šunis. Kažkur po 20 minučių atvyko greitoji, bet sužalotas vyras jau ėjo (duomenys neskelbtini). Tada greitosios darbuotojai nuvažiavo iki šio ir išsivežė. 2021-01-28 d., gal apie 9.00 val. ar 10 val., kaimyno P. S. dukra M. pasakė, kad sumušė jos tėvą (1 t., b. l. 137-140).
13. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. parodė analogiškai kaip liudytoja O. K. bei papildomai parodė, kad 2021-01-28, tikslaus laiko nepamena, bet buvo iki pietų, pamatęs, kad prie P. S. namų stovi šio dukra M.. Nėjęs pas ją, o tuo metu priėjo kažkoks vyras. Tada supratęs, kad tai tas pats vyras ir kuris paklausė ar 2021-01-27 pas juos kieme buvęs su akiniais. Jis pasakęs, jog buvo be akinių (1 t., b. l. 143-146).
14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2021-01-28, apie 12.00 val., pas jį į namus atvyko mano marti M. L. su savo vyru Ž. L.. M. L. papasakojo, kad jos tėvas P. S. yra smarkiai sumuštas ir tėvą sumušė jaunas vyras, fotografas, kuris veržėsi į tėvo namus, nes buvo girtas ir norėjo eiti miegoti pas tėvą, bet tėvas su šiuo grūmėsi ir išvarė iš savo namų. Kalbantis su M. L., jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra atvykę pas šios tėvą P. S.. Tada jis M. L. nuvežęs iki šios tėvo namų, kur pamatęs ateinantį vyrą, kuris atitiko M. L. pasakojimą. M. L. vyriškio klausė ką šis šios tėvo kieme daro, o pastarasis atsakė, kad ieško savo telefono. M. L. klausė ar žinąs, kad sumušė žmogų, bet šis atsakė, kad nieko nepamena. M. L. paprašė vyriškio, kad šis nusimautų pirštines ir parodytų savo rankas. Kai vyriškis nusimovė pirštines, matėsi, kad krumpliai yra šviežiai nudaužyti. M. L. su pareigūnais nuėjo į namus, o vyras, kuris kaip manąs sumušė P. S., su kaimynu P. K. nuėjo pas šį ieškoti telefono (1 t., b. l. 149-152).
15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kad 2021-01-28, ryte, jo žmonai M. L. paskambino šios tėvas P. S. ir pasakė, kad jį sumušė. Kai atvykę pas P. S., matė, kad šis yra sumuštas, visas veidas buvo sutinęs. Tada mano žmona M. L. paskambino 112 ir pranešė apie įvykį bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji atvyko ir P. S. išsivežė į ligoninę detalesnei apžiūrai. Ligoninėje pasakė, kad P. S. greitai neatiduos ir tada nuvažiavę pas jo tėvą V. L., kur palikęs savo žmoną, o pats išvykęs su reikalais. Kai jo tėvas su jo žmona nuvyko pas P. S. į namus, netrukus prie namų atvykęs ir jis, kur pamatęs nepažįstamą vyrą, kuris kaip vėliau paaiškėjo, sumušė P. S.. Žmona to vyro prašė, kad šis parodytų savo rankų krumplius ir matėsi, kad šie yra nudaužyti. M. L. klausė jo, kodėl šis sumušė jos tėvą, bet vyras sakė, kad nieko neatsimena. Tada jo žmona dar vyriškio paklausė ar taip dažnai būna. Vyriškis atsakė, kad yra buvę, nes yra iš draugų girdėjęs, kad jam negalima gerti ir padauginti, nes po to neatsimena visų aplinkybių. Vyriškis minėjo, kad neranda savo telefono, kurį vakar pametė ir tada šis nuėjo pas kaimyną ieškoti telefono (1 t., b. l. 155-158).
16. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PV veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigose, parodė, kad 2021-01-28, ryte, buvo gautas pranešimas, kad sumuštas asmuo (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, namuose nieko nebuvo, todėl buvo susisiekta su pranešėja - nukentėjusiojo dukra, kuri paaiškino, kad tėtis jau yra (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Nuvykus į gydymo įstaigą buvo pabendrauta su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, kad jį vakarykščiai sumušė pažįstamas asmuo. Siekiant operatyviai atlikti procesinius veiksmus, nukentėjusysis apklausos atlikimui kartu su kartu dirbusiu kolega nuvyko į Šilutės rajono policijos komisariatą, o ji nuvykusi atlikti įvykio vietos apžiūrą nukentėjusiojo namuose, kur įleido nukentėjusiojo dukra. Atliekant įvykio vietos apžiūrą į kiemą buvo atvykęs jaunuolis, kaip nukentėjusiojo dukra nurodė - R. J., kuris su nukentėjusiojo dukra kalbėjosi tarpusavyje. Nukentėjusiojo dukra šį kaltino, kad vakarykščiai sumušė jos tėvą, o šis teigė, kad nieko neprisimena, kad buvo neblaivus. Ar R. J. sakė, kad atėjo ieškoti akinių ir mobiliojo ryšio telefono, negirdėjusi. Atliekant įvykio vietos apžiūrą nei namo viduje nei kieme nemačiusi, kad kur nors būtų mėtęsi akiniai ar mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 161-164).
17. 2021-03-05 akistatos tarp nukentėjusiojo P. S. ir įtariamojo R. J. metu, nukentėjusysis parodė, kad konflikto metu jis įsikibo rankomis R. J. už rūbų ir šį bandė išgrūsti link laukinių durų. R. J. tada pradėjo rankomis jam smūgiuoti į veidą daug kartų. Nuo suduotų smūgių pargriuvęs prieangyje ant grindų. Kai pargriuvo ant grindų R. J. jam dar rankomis sudavė smūgius. Po suduotų smūgių šiaip ne taip atsistojo ir R. J. išstūmė pro laukines duris. Įtariamasis parodė, kad grįžęs į virtuvę pasiimti paliktų akinių, P. S. iš karto jį užpuolė ir pradėjo jam daužyti į galvą. Dabar neatsimena ar P. S. jam rankomis sudavė smūgius ar rankose kažką turėjo. Jis su P. S. susistumdė, jis bėgo lauk, o P. S. gynėsi. Bėgdamas link laukinių durų apvirto ant laiptų, P. S. jam sugriebė už rūbų ir jis tuo metu šiam įkando į rankos nykštį (1 t., b. l. 51-56, CD diskas (voke)).
18. 2021-01-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 2) ir jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 10-13) užfiksuota nusikalstamos veikos apdarymo vieta (duomenys neskelbtini).
19. 2021-01-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 137/2021 (03) nurodyta, kad P. S. nustatyti sužalojimai: dauginės poodinės veido kraujosruvos ir smulkūs odos nubrozdinimai, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, paviršinė muštinė kaktos žaizda, lūpų vidinio paviršiaus gleivinės nubrozdinimai ir kraujosruvos, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus smulkūs odos nubrozdinimai ir dešinės rankos nykščio paviršinės kastinės žaizdos. Sužalojimai padaryti buka jėga, daugiausia - sumušus, sudavus daug smūgių. Dešinės plaštakos nykščio žaizdos atsirado kandant, sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 66-67).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Smurtavimas sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
21. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, jog 2021-01-27, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam sudavė į krūtinės sritį, jis nugriuvo, po to pripažino, kad smūgiavo nukentėjusiajam (sudavė apie 10 smūgių į veido sritį), taip pat patvirtino ir įkando jam į nykštį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo P. S. ir liudytojų (M. L., R. S., O. K., P. K., V. L., Ž. L., A. S.) parodymai Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 137/2021 (03) patvirtinanti, kad P. S. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
22. Sprendžiant kaltinamojo R. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas I. J. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (2 t., b. l. 125-129).
23. I. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo R. J. mama. Jo poelgį vertina neigiamai ir kritiškai. Paaiškino, kad jos sūnus ramus, geranoriškas, mandagus, nėra girdėjusi blogų atsiliepimų. Sutinka laiduoti už savo sūnų, nes yra įsitikinusi, kad gali daryti jam įtaką, kadangi ji savo sūnui yra autoritetas. Nors kartu su sūnumi negyvena (ji gyvena (duomenys neskelbtini) tačiau gyvendami tame pačiame mieste susitinka du tris kartus į savaitę su sūnumi, dažnai bendrauja telefonu. Suvokia, kad, kaip laiduotoja bus atsakinga už sūnaus elgesį ir mano, kad bus pajėgi jį teigiamai įtakoti, daug kalba šia tema su sūnumi ir gali užtikrinti, kad tai nepasikartos. Ji pati neteista ir nebausta administracine tvarka, teigiamai charakterizuojama darbovietėje.
24. Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
25. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
26. Teismas nustatė, kad kaltinamasis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 173), taip pat nei karto nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 171), teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad nors nuo pat pradžių norėjo prisipažinti ir neneigė savo smurtinių veiksmų, tačiau jį konsultavęs gynėjas (t. 2, b. l. 1) patarė neprisipažinti, todėl jis buvo netinkamai atstovaujamas ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismo vertinimu, šios bylos atveju aplinkybė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikėsi kiek kitokios (gynybinės) pozicijos, neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad teisiamojo posėdžio metu išdėstytas kaltinamojo prisipažinimas bei apgailestavimas dėl padarytos nusikalstamos veikos bei atsiprašymas, teisme adresuotas nukentėjusiajam, yra apsimestinis ir (ar) nenuoširdus. Taigi R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Be to, kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos atlygino teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymą, atvirtinantį, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai sumokėjo 57,89 Eur (t. 2, b. l. 131), o nukentėjusiajam – 500 Eur neturinės žalos (t. 2, b. l. 133). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.
27. Jau minėta tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 173), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 171), nuo 2007 metų dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys kaltinamąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai, kaip ramaus būdo ir nekonfliktišką asmenį (1 t., b. l. 170). Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jo mama. Duomenų, kad R. J. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje nėra. Įvertinus kaltinamojo R. J. asmenybę, teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
28. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
29. Bylos duomenys patvirtina, jog I. J. – R. J. mama yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (2 t., b. l. 127), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 126), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, nurodo, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina mamos nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas R. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
30. Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoja paskiriant I. J., o baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į R. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato 1 metų laikotarpiui.
Dėl civilinių ieškinių
31. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.
32. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad vienam iš civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai civiliniu ieškiniu reikalaujamas priteisti 57,89 Eur žalos atlyginimas jau yra atlygintas (t. 2, b. l. 131). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu.
33. Antra, nukentėjusysis P. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 74-77). P. S. civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo sužalotas tyčiniais veiksmais, todėl jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. R. J. sudavė ne mažiau 10 kartų į veido sritį, kando į dešinės rankos nykštį ir taip nežymiai jį sužalojo. Todėl P. S. prarado pasitikėjimą pažįstamais asmenimis ir jaučiasi nesaugus tiek viešoje vietoje tiek savo namuose. Be to, turi judėjimo negalią, serga onkologine liga, todėl jo pastovus nerimas ir baimės jausmas neigiamai veikia jo bendrą sveikatos būklę, kuri pasireiškia atsinaujinančiais ir nugaros skausmais.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalavimo civiliame ieškinyje suformulavimas, o tuo pačiu ir patirtos neturtinės žalos įsivertinimas yra žalą patyrusio asmens išimtinė teisė. Patirtos žalos piniginę išraišką nukentėjusysis įvertina individualiai, pagal savo vidinių išgyvenimų lygį ir trukmę, todėl reikalavimo dydis nėra ribojamas. Kita vertus, užtikrindamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, įvertinęs civilinio ieškinio bei jame nurodomų neigiamų išgyvenimų pagrįstumą, kilusias pasekmes, remdamasis įrodymais ir suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, galutinį sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bet kuriuo atveju priima teismas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. nusikalstama veika nukentėjusiajam P. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis sudavė ne mažiau du kartus į krūtinės sritį, pastūmė nukentėjusįjį dėl ko šis nugriuvo ant cementinėmis plytelėmis grįstų grindų, kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į veido sritį ir galiausiai įkando į rankos nykštį. Smurtinių veiksmų intensyvumu ir pobūdžiu leidžia įsitikinti ir byloje pateiktos nukentėjusiojo foto nuotraukos (t. 1, b. l. 117-123). Pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiajam buvo konstatuotos dauginės poodinės veido kraujosruvos ir smulkūs odos nubrozdinimai, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, paviršinė muštinė kaktos žaizda, lūpų vidinio paviršiaus gleivinės nubrozdinimai ir kraujosruvos, dešinės rankos nykščio paviršinė kastinė žaizda (t. 1, b. l. 66-67). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus neigiamus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
36. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nors sveikata nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta ilgam laikui, tačiau bylos duomenimis, nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir išgąstį bei stresą. Teismo vertinimu, pakankamai intensyvus ir dėl to itin pavojingas nusikalstamų veikų pobūdis sudaro pagrindą nukentėjusiajam priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris vadovaujantis teismų praktika ir teisingumo bei protingumo kriterijais šiuo atveju atitiktų 1 000 Eur sumą (priimant domėn ir tą aplinkybę, kad 500 Eur sumą, skirtą kompensuoti būtent nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus kaltinamasis jau yra atlyginęs savanoriškai(t. 2, b. l. 133)). Būtent tokia bendra suma (1 500 Eur), teismo vertinimu, yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms, o taip pat neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti
37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios ir CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
38. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė 2 200 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 79-78, , t. 2, b. l. 120-123).
39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
40. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę ir kt., konstatuotina, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Advokato parengtas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 74-77), nėra didelės apimties, jame nėra analizuojami ir keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Be to, civilinio ieškinio reikalavimas, susijęs su neturtinės žalos priteisimo patenkintas tik iš dalies. Taigi su nepagrįstais reikalavimais susijusių išlaidų našta negali būti perkeliama kaltinamajam, kadangi tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad advokatas teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje.
41. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pobūdį, baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajam teikiamų paslaugų apimtį ir rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 1 200 Eur.
42. R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikinti (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
43. Kaltinamajam paskirtas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 1, b. l. 85-86) paliktinas iki civilinio ieškinio įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
44. Daiktinius įrodymus – vatos tamponėlį įdėtą į stiklainį kuris šiuo metu saugomas Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pagal 2021-04-29 kvitą Nr. 067082 (1 t., b. l. 68-70), kurie, nelaikytini daiktais turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl sunaikintini (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti I. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. J. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš R. J. P. S. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).
Bylos dalį dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) 57,89 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. J. paskirtą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktinius įrodymus – vatos tamponėlį įdėtą į stiklainį saugomą Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK. pagal 2021-04-29 kvitą Nr. 067082, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, pavedant tai atlikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.