Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-11-10 · Byla Nr. A2.6.-3701-953/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
A2.6.-3701-953/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Pažeidėjas
Henrikui A
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3701-953/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02868-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.2.; 45.4.4; 45.4.5; 52.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Henrikui A. Č.,nukentėjusiajai J. D.,

išnagrinėjęs H A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Henrikas A. Č. 2014 m. rugpjūčio 18 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį.

Be to, H. A. Č. nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Be to, H. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-18 13.00 val., (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas H. A. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti rugpjūčio 18 d.. Jis tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) g. draudime apie 13.00 val. Jo automobilis iki atvykstant į (duomenys neskelbtini) gatvę nebuvo apgadintas. Kai jis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, jis nieko nejuto, dėl to ir nuvažiavo. Jeigu būtų jutęs, tai būtų nenuvažiavęs. Išvažiuojant buvo daug manevrų, nes daug mašinų buvo pristatyta ir kad jų neužkabinti, nepažeisti, reikėjo daug kartų manevruoti su mašina. Priekyje buvo visokių mašinų, raudonų, pilkų, asfalto spalvos. Kai jis apsisukinėjo, nejuto nieko ir garsų pašalinių nebuvo. Jo vairuotojo pažymėjimas yra pavogtas, nes visi mašinos dokumentai buvo pavogti liepos mėnesį. Jis kreipėsi į policiją dėl pavogtų dokumentų. Po vagystės buvo nuėjęs į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam sakė palaukti mėnesį, gal ras kas nors ir atneš. Jam nebuvo išduotas laikinas pažymėjimas, nes jis dėl jo nesikreipė.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad įvykis įvyko pirmadienį, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Ji atvažiavo į darbą 7.55 val., automobiliu „Volkswagen Beetle“, raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė jį prieš langus. Visą dieną buvo darbe ir pro langą pastebėjo užkištą lapelį už valytuvų. Ten buvo liudininko paliktas raštelis, kad matė, kaip automobilis buvo apibrozdintas, buvo parašytas liudininko telefono numeris. Apie 16.00 val. ji išsikvietė pareigūnus, kad apžiūrėtų įvykio vietą. Apie 15.00 – 16.00 val. ji skambino liudytojui, kuris nurodė, kad galės paliudyti eismo įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad apie įvykį sužinojo tik iš liudytojo palikto lapelio, kuriame nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė Citroen markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad apgadintas automobilio galinis bamperis ir jame įmontuotas atšvaitas. Padarytą žalą vertina 300 Lt (8 b. l.).

Liudytojas M. A. parodė, kad įvykis galėjo būti rugpjūčio 18 d., po 12.00 val. (duomenys neskelbtini) g. Jis matė, kaip „Citroen“ markės automobilis atsirėmė į „Volkswagen Beetle“ automobilį, raudonos spalvos. Ten tiesiog parkavosi žmogus, jam sunkiai sekėsi ir jis atsirėmė į galinį sparną, ar į arką. Jis bandė mojuoti vairuotojui, tačiau žmogus jo nepastebėjo. Kai automobilis atsirėmė į kitą automobilį, garso tikrai nebuvo. Nuo atsirėmimo, tai smūgio stipraus nebūta. Jis paliko savo duomenis kaip galimo liudytojo.

Liudytojas M. A. parodė, kad įvykis įvyko 2014-08-18. Eidamas ties (duomenys neskelbtini) namu, apie 12.30 val. pastebėjo, kaip Citroen markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsisukinėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį VW Beetle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Jis ėmė mojuoti ranka vairuotojui, kad šis sustotų, tačiau vairuotojas išvažiavo. Automobilį Citroen vairavo pagyvenęs vyriškis, kuris vairuodamas galėjo ir nepajusti, kad apgadino kitą automobilį (7 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos patrulio A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-08-18 17.10 val., gavo iš Šiaulių AVPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje yra apgadintas automobilis VW New Beetle, o jį apgadinęs Citroen markės automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykus rado VW New Beetle automobilį, kurio savininkė nurodė, kad apžiūrėjusi savo automobilį rado nežymius apgadinimus ant užpakalinio bamperio, kito automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo (9 b. l.).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (5 b. l.).

Iš 2014-08-19 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: galinis bamperis, priekinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas (10 b. l.).

Iš 2014-08-19 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui VW New Beetle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: užpakalinis bamperis, kairės pusės užpakalinis atšvaitas (11 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilio Citroen C3 sugadinimai padaryti tame pačiame aukštyje, kaip ir automobilio VW New Beetle. (12-14 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad H. A. Č. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. H. A. Č. neneigia, kad įvykio dieną buvo atvykęs į stovėjimo aikštelę ir ten apsisukinėjo, tačiau nejuto jokio smūgio. H. A. Č. automobilio statymo aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. A., kuris nurodė, kad matė, kaip H. A. Č. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį. Nukentėjusioji J. D. parodė, kad prieš įvykį jos automobilis nebuvo apgadintas. Be šių liudytojų parodymų, H. A. Č. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. įrodyta ir rašytiniais įrodymais ištirtais teismo posėdžio metu: iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų bei fotonuotraukų matyti, kad automobiliams nustatyti techniniai defektai atitinka eismo įvykio aplinkybes, ir patvirtina H. A. Č. bei liudytojų parodymus apie automobilių sugadinimus.

Iš administracinėje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad H. A. Č. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė J. D. automobilio VW New Beetle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą, todėl teismas sprendžia, kad H. A. Č. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, H. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-18 13.00 val., (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad H. A. Č. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. H. A. Č. aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, nes nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. A., kuris nurodė, kad vairuotojas galėjo ir nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį. Nukentėjusioji J. D. taip pat nurodė, kad automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai. Šias aplinkybes patvirtina ir automobilių tecninės apžiūros aktai, kuriuose matyti, kad automobiliui VW New Beetle padaryti nežymūs apgadinimai. Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad H. A. Č. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindamas eismo įvykio tyrimo aplinkybių nustatymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad H. A. Č., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas H. A. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Be to, H. A. Č. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, t. y., pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl H. A. Č. kaltė pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai. Nors H. A. Č. nurodo, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra pavogtas, tačiau jis dėl laikino vairuotojo pažymėjimo nesikreipė ir vairavo automobilį neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo ir taip pažeidė KET 16 punktą.

H. A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę – baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Kadangi H. A. Č. padarė du administracinius teisės pažeidimus, galutinė administracinė nuobauda skiriama sunkesnio administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

H. A. Č. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

H. A. Č. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, galutinę nuobaudą H. A. Č. skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

H. A. Č. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius