Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei J. E. M. , jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovams P. A. , jo atstovui A. A. , L. K. , A. G. , V. O. , V. M. , jų atstovei advokatei Loretai Laurišienei, atsakovei G. V. , vertėjai Veronikai Rybalčenko, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. A. , L. K. , A. G. , V. O. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1578-521/2007 pagal ieškovės J. E. M. ieškinį atsakovams P. A. , L. K. , A. G. , G. V. , I. S. , V. M. , V. O. , trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.171-173), vadovaudamasi CK 4.81 str. ir CPK 5 str., prašė pagal 2005 m. rugsėjo mėn. UAB „Kauno komprojektas” atliktą „Žemės sklypo padalinimo planą tarpusavio susitarimui” nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tvarką, nustatant, kad:

sklypu, plane pažymėtu indeksu 8, naudojasi V. O. .

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) , Kaune, tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Kauno komprojektas” planą (t.2, b.l.88).

Teismas nustatė, kad šalys yra namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendrasavininkiai, tačiau ieškovė ir atsakovai nėra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismas nustatė, kad pagal 2003-09-08 valstybinės žemės pirkimo-pradavimo sutartį (t.1, b.l.10-13) ieškovei nuosavybės teise priklauso 248/1985 žemės sklypo dalys, atsakovams P. A. - 248/1985 žemės sklypo dalys, L. K. - 248/1985 žemės sklypo dalys, A. G. - 248/1985 žemės sklypo dalys, G. V. – 248/1985 žemės sklypo dalys, pagal 2006-02-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l.69-70) atsakovui V. O. priklauso 249/1985 žemės sklypo dalys, KAVA patikėjimo teise 2003-05-08 Apskrities viršininko įsakymo Nr.20-01-2833 pagrindu valdo 496/1985 žemės sklypo dalis. Pagal 2003-09-08 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.19/2003-1603 (t.2, b.l.5) 0,0248 ha žemės sklypo nuomoja atsakovė V. M. . Teismas nustatė, kad ieškovės užsakymu UAB „Kauno komprojektas” atliko „Žemės sklypo padalinimo planą tarpusavio susitarimui”, kuris, teismo vertinimu, paruoštas atsižvelgiant į šalių naudojamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, valdomas dalis, taip pat į faktiškai šalių naudojamus žemės sklypo plotus, todėl šalių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai savo pasiūlymų dėl žemės sklypo padalinimo teismui nepateikė, nors teismas ne kartą jiems išaiškino jų teisę reikšti savarankiškus reikalavimus (priešieškinius) bei siūlė pateikti savo pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, be to, neesant atsakovų motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio bei duomenų apie tai, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovų teises, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės ieškinį tenkino.

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovai P. A. , L. K. , A. G. , V. M. ir V. O. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl šių motyvų:

1) ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka bendraturčių dalių, yra neracionalus ir faktiškai neįgyvendinamas. Visi namo (duomenys neskelbtini) , Kaune, butų savininkai, tuo pačiu ir 0,1985 ha žemės sklypo savininkai, yra tie patys asmenys jau eilę metų, naujų bendraturčių nėra. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir faktinis žemės naudojimasis yra kitoks nei žemės padalinimo plane nurodė ieškovė. Pagal nusistovėjusią tvarką atsakovai 1995 m. prieš žemės pirkimą notarine sutartimi nustatė perkamos žemės dalis - po 1/8 dalį (t.1, b.l.14). Kol ieškovė nepateikė ieškinio teisme, jokių nesutarimų dėl žemės naudojimosi tvarkos tarp šalių kilę nebuvo. Todėl, pareikšdama ieškinį, ieškovė pažeidė CK 4.75 str., kadangi pagal CK 4.75 str. 1 d. tik tada, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi bei disponavimo tvarka nustatoma teisme, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pasireikšti tokiai iniciatyvai yra leistina, jei toks dalinės nuosavybės pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu, nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Be to, CK 4.75 str. įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių sąskaita;

2) nustatydamas naują naudojimosi žemės sklypu tarp namo bendraturčių tvarką, teismas tinkamai neišsiaiškino iki ginčo buvusios, faktiškai nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Be to, atsižvelgiant Žemės įstatymo 1 str. įtvirtintus bendruosius žemės santykių reguliavimo principus, akivaizdu, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas neatitinka ne tik tarp šalių nusistovėjusios, faktinės žemės naudojimo tvarkos, bet ir principo naudojimosi patogumas, reiškiančio, kad žemės naudotojams turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies į jam priklausančius ar jo naudojamus statinius, ir gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys būtų vienoje pusėje. Naudojimosi žeme faktinis būdas iki ginčo užtikrino galimybę visiems bendraturčiams be kliūčių naudotis jų nuosavybe ar valstybine žeme nuomos pagrindais;

3) teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės paruoštą žemės sklypo planą, pažeidė CK 4.45, 4.81str. 1 d., be to, pats planas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Nekilnojamo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 35.3.3, 35.34 p.p.), todėl teismo sprendime nurodytos sklypų ribos ir jų posūkio taškai neaiškūs. Tvirtindamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas turėjo nurodyti, kuriomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikėjo atriboti, nustatant žemės dalies dydį ir tos dalies lokalizaciją. Kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis turėjo būti nustatyta aiškiai parodant plane jos dydį, išsidėstymą bei bendraturčio dalį atskiriančią ribą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino, kur turi būti nubrėžta riba, kad būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Byloje pateiktame padalijimo projekte yra nubrėžtos atskiriančios sklypo dalis linijos, tačiau nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo dalyje jos eina. Toks ribų nuvedimas, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatitinka įstatymo reikalavimo užtikrinti konkrečios dalies priskyrimą bendraturčiui (pažeisti CK 4.75 str. ir 4.81 str.). Be to, plane parodytas naudojamų žemės sklypų sujungimas (pvz. 1+3, 2+4, 5+7) dar kartą patvirtina, kad teismas pažeidė CK 4.45 str. ir 4.81str. 1 d., kadangi atsakovai, žemės sklypą pirkę atskiromis dalimis, juo naudojasi atskiromis šeimomis, todėl jokie sklypų sujungimai negalimi. Plane taip pat nenurodyti bendri keliai į statinius - garažus, nėra sklypus 1, 3, 2, 4, 5, 7 skiriančių ribų, nenurodytas atskirai namo ir kitų statinių užimamas plotas;

4) teismas pažeidė kelio servitutą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 4.112, 4.113, 4.114-4.117, 4.118 str.str). Ieškovės plane nurodomas 2,8 m. pločio, 8,5 m ilgio, viso 23,80 kv. m. servitutinis kelias, suteikiantis teisę atsakovams naudotis pravažiavimu per ieškovei priteistą naudotis sklypą, atsakovams yra nenaudingas ir nereikalingas, kadangi atsakovai ieškovės žemės dalyje jokių ginamų interesų neturi, išskyrus tai, kad vieną kartą per mėnesį nusirašo elektros skaitiklių rodmenis iš elektros skaitiklių spintos, esančios šalia ieškovės buto įėjimo, tačiau atsakovams tam servituto nereikia (Elektros energijos įstatymo 50 str.). Ieškovė naudojasi įėjimu į namą viena, iš sklypo turi tiesioginį išėjimą į pravažiavimo kelią. Atsakovai naudojasi kitais dviem įėjimais į namą iš abiejų namo galų, pagal detalųjį planą nustatytas 1 m servitutas aplink namą. Kadangi teismas nepasisakė dėl ieškovės plane nurodyto servitutinio kelio, neaišku, ar iš tikrųjų jis gali būti vadinamas servitutu, jei juo nesinaudoja kiti bendraturčiai, išskyrus pačią ieškovę, kuri pasididino savo naudojamos žemės dalies plotą kitų bendraturčių sklypų sąskaita, perstumdama atsakovų sklypų 2, 4, 5, 7 ribas, o vadinamo servituto plotas išdalintas visiems bendraturčiams;

5) teismo sprendimu pažeistos atsakovų teisės bei teisėti interesai (CK4.95 str.):

5.1. Atsakovas V. O. name gyvena daugiau kaip 12 metų, yra pirkęs 75,07 kv.m. butą ir bendro žemės sklypo 249/1985 dalį, gyvena namo 2-me aukšte (butas 8) virš ieškovės (butas 6) toje pačioje namo pusėje. Žemės sklypu po buto langais (pagal ieškovės planą, pažymėtu Nr.6) naudojasi eilę metų (po ½ dalį) su ieškove, tačiau teismo sprendimu atsakovo naudojamo sklypo dalis yra paskirta naudotis vienai ieškovei. Per faktinį naudojimosi sklypu laiką atsakovas V. O. tvarkė ieškovės bei savo sklypą, aptverdamas jį tvora bei nukirsdamas medžius, gresiančius nugriūti, naudojo savo sklypo dalį šeimos poilsiui, jį prižiūrėjo, augino dekoratyvinius augalus, sklype žaidė nepilnamečiai vaikai, kuriuos per langą būdavo lengva stebėti. Teismo sprendimu paskirtas naudotis sklypas 8 yra kitoje namo pusėje nei jo butas, tai neįdirbta, neprižiūrėta žemė, kuria atsakovas niekada nesinaudojo. Sklype 8 šalia namo durų kairėje sklypo dalyje yra 2 kanalizacijos šuliniai, dujų įvadas į namą, todėl atsakovas praktiškai naudotis juo taip pat negali, yra tik 1,1 m pločio siauras žemės rėžis. Be to, naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ir atsakovo A. G. teises, kadangi jo sklypas 7 yra izoliuotas sklypų 5, 8, 2, 4 ir neturi įvažiavimo;

5.2. Atsakovai P. A. ir V. M. ieškovės sklypo plane ir teismo priimtame sprendime nurodomi bendrai naudojantys vieną sujungtą žemės sklypą, pažymėtą indeksu „2+4". Daug metų atsakovai naudojosi atskiromis žemės sklypo dalimis, yra įsirengę poilsio zonas, vejas, pavėsines ir pan. Todėl jų sklypų naudojimosi tvarka turėjo būti nustatyta atskirai, konkrečiai nurodant, kuriuo sklypu naudojasi kiekvienas atsakovas. Nenustačius atskirų sklypų ribų, buvo pažeistas CK 4.45 str.;

5.3. Atsakovai L. K. ir A. G. teismo sprendime nurodomi bendrai naudojantys vieną žemės sklypą, pažymėtą indeksu „5+7". Faktiškai atsakovai naudojasi atskiromis sklypo dalimis jau daug metų: atsakovė L. K. sklypu 5, atsakovas A. G. sklypu 7. Vadinasi, teismo sprendimu nustatyta neteisinga sklypų naudojimosi tvarka, nenustatytos atsakovų L. K. ir A. G. atskiros sklypų ribos (CK 4.45 str.);

5.4. Atsakovai nesutinka su ieškovės plano lentele, kurioje neteisingai nurodytos žemės sklypo dalys po namu, ko pasėkoje žemės sklypo padalinimas pagal buto plotą yra neteisingas. Name gyvenantys savininkai - ieškovė ir kai kurie atsakovai naudojasi didesniu buto bendru plotu bendro naudojimo patalpų sąskaita, pasidalinę pagrindinę laiptinę, tuo pačiu padidindami bendrą naudingą buto plotą, nei yra įteisinta VĮ Registrų centre. Ieškovė plano lentelėje nurodo 60,12 kv.m., tuo tarpu ji naudojasi apie 95 kv.m buto plotu. Todėl atlikti skaičiavimai lentelėje ir tuo pagrindu priimtas teismo sprendimas yra neteisingi;

6) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažeistos proceso kalbos taisyklės (CPK 11 str.) atsakovo A. G. atžvilgiu, todėl teismo sprendimas naikintinas (CPK 11 str., CPK 329 str.). Atsakovas A. G. yra armėnų tautybės, atsakovai L. K. ir I. S. - rusų. Procesą vertė į rusų kalbą. Atsakovas A. G. silpnai moka valstybinę kalbą, vertėjo paaiškinimų rusų kalba ir su tuo vertimu susijusių pasekmių nesuprato, taip pat nesuprato įvairių teisinių terminų bei teismo išaiškinimo proceso klausimais (pvz. dėl priešieškinio pareiškimo ir kt.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. E. M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

1) atsakovams teismo posėdžiuose ne kartą buvo siūloma, nesutinkant su ieškovės pateiktu naudojimosi žemės sklypu planu, pateikti priešieškinį. Pateikti priešieškinį kiekvienam atsakovui buvo siūloma ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, tačiau atsakovai iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teigė, jog priešieškinio neteiks;

2) skundo motyvas, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka bendraturčių dalių, yra neracionalus ir neįgyvendinamas, nepagrįstas. Su mažais nukrypimais (kai kurie gyvenamojo namo bendraturčiai užsiėmę didesnį žemės sklypo plotą, nei jiems priklauso) žemės sklypo dalimis visi bendraturčiai naudojasi taip, kaip nurodyta plane (išskyrus atsakovą V. O. ). Planas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo buvo sudarytas, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nekilnojamojo turto dalį. Ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi dalių kilęs jau seniai, todėl ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą;

3) skundo motyvas, jog ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nauja, nepagrįstas, kadangi naudojimosi tvarka tarp bendraturčių niekuomet nebuvo nustatyta. Naudojimosi žemės sklypu dalys plane išdėstytos, atsižvelgiant į visus atsakovų pareikštus pageidavimus. Todėl plane atsirado naudojimosi tvarka, pagal kurią žemės sklypo dalimi naudojasi du bendraturčiai. Jie minėjo, jog tarp jų jokių nesutarimų nekils;

4) nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, proceso kalbos taisyklės pažeistos nebuvo, buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Be to, skunde minimas atsakovas A. G. jau seniai gyvena Lietuvoje, lietuvių kalbą supranta, puikiai šneka rusiškai. Vertėjo paaiškinimai buvo visiems suprantami, kaip ir teismo išaiškintos pasekmės;

5) atsakovai G. V. ir I. S. su ieškiniu sutiko.

Atsakovai I. S. ir G. V. bei tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje vyksta ginčas tarp šalių dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo šalys (fiziniai asmenys) yra namų valdos neatidalinto žemės sklypo bendraturčiai, turintys po 248/1985 dalis žemės sklypo bendrame 0,1985 ha žemės sklype Vaidoto gt. 121 a, Kaune, o dalies (496/1985) žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija (1 t. b.l. 67-68). Atsakovė V. M. nuomoja iš Kauno apskrities viršininko administracijos jos patikėjimo teise turimą 496/1985 minėto žemės sklypo dalį (1 t. b.l. 67, 68). Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų nusistovėjusiai naudojimosi žeme tvarkai. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( LR CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir skundžiamu teismo sprendimu nustatydamas naudojimosi žemės sklypais tvarką, aukščiau išdėstytų principų nesilaikė, nes ieškovės pateiktas (2 t. b.l. 88) ir teismo patvirtintas žemės sklypais naudojimosi planas nėra tobulas, jame nenumatyta, kokiu žemės sklypu naudosis vienas iš žemės savininkų-Kauno apskrities viršininko administracija, iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra galimybės spręsti, kokio ploto žemės sklypais naudosis žemės sklypo bendraturčiai, sprendime nepagrįstai kai kuriems žemės plotų savininkams priskiriami naudotis bendrai po 2 sklypus, neatribojant įsigytų sklypų ir jų dydžių. Patvirtintame teismo sprendimu plane nenumatyta žemės sklypo savininkui A. G. galimybė įvažiuoti į nuosavybės teise turimą sklypą, teismo sprendime nenurodyta, kokiomis žemės sklypo dalimis bendrasavininkiai naudosis bendrai, nors iš teismui pateikto plano (2 t. b.l. 88) matyti, kad yra numatyti ir bendro naudojimo žemės plotai. Toks teismo priimtas sprendimas todėl nepagrįstas, jis negalėtų būti įgyvendintas praktiškai, todėl yra naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka šalių įgytų nuosavybės teise žemės sklypų dalių, yra neracionalus, nustatydamas naują naudojimosi žemės sklypu tarp namo bendraturčių tvarką, teismas tinkamai neišsiaiškino ar buvo nusistovėjusi iki ginčo naudojimosi žemės sklypu tvarka, siūloma plane kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis turėtų būti nustatyta aiškiai parodant plane jos dydį, išsidėstymą bei bendraturčio dalį atskiriančią ribą, pateikiant ir teismui patvirtinant žemės sklypais naudojimosi tvarką, jokie sklypų sujungimai, priskyrimai dviems asmenims naudotis bendrai dviemis sklypais negalimi. Šie klausimai turėtų būti išspręsti nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės (CPK 11 str.) atsakovo A. G. atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo vertėjas, proceso dalyviai dėl vertėjo pastabų nepareiškė, vertėjo nenušalino, todėl spręstina, kad visiems proceso dalyviams buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis (LR CPK 11 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad namo bendrasavininkiai pagal nusistovėjusią tvarką 1995 m. susitarė dėl žemės sklypo naudojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš žemės pirkimą notarine sutartimi šalys nustatė tik dėl perkamos žemės dalies – susitarė pirkti po 1/8 dalį prie namo esančio sklypo (t.1, b.l.14).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog naudojimosi žemės sklypais planas turi būti parengtas atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nekilnojamojo turto dalį. Toks planas turi būti parengtas pagal nuosavybės teise turimus žemės sklypų plotus.

Patenkinus apeliacinį skundą atsakovams iš ieškovės LR CPK 93 str., 98 str. pagrindu priteistinos jų turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme-115 lt žyminiam mokesčiui sumokėti (2 t. b.l. 137) ir turėtos 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidos (2 t. b.l. 143).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, bylą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti P. A. , L. K. , A. G. , V. M. , V. O. iš J. E. M. kiekvienam po 223 litus (po du šimtus dvidešimt tris litus).