- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-62-2799-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 12 d., apie 10.15 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 61, parduotuvėje „Hyper Maxima“, pavogė prekių už 11,97 Lt. V. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimu pripažino V. K. kalta padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 400 litų baudą. Teismas konstatavo, kad V. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, poėmio aktu, tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pavogtų daiktų vertę ir jų faktinį kiekį, į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir neskirti jai administracinės nuobaudos. Ji nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nes sirgo. Pažymi, jog ant prekės buvo užklijuotas kitos prekės kodas, ką prie kasos ji pati parodė kasininkei – pardavėjai. Apeliantės teigimu, ji prekių iš parduotuvės „Hyper Maxima“ nevogė, už visas pirktas prekes sumokėjo ir jokios žalos parduotuvei nepadarė. Pasak apeliantės, ji šiuo metu nedirba, yra našlaitė, tai yra pirmas kartas, kai ji buvo nubausta, dėl to, kas įvyko gailisi ir pažymi, kad ateityje tai nepasikartos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda – už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą.
ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Apeliantė savo kaltę neigia, nurodydama, jog už visas parduotuvėje pirktas prekes ji sumokėjo ir nieko nepavogė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas („Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 259).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo paaiškinime, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. K. nurodė, jog už prekę sumokėjo, todėl nežinanti, už ką buvo sulaikyta. Pati V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nes, kaip pažymi apeliaciniame skunde, sirgo, nors apie jį buvo informuota tinkamai (b. l. 4). Apeliaciniame skunde V. K. taip pat nurodo, kad už visas pirktas prekes sumokėjo, bei pažymi, jog ant prekės buvo užklijuotas kitos prekės kodas, ką prie kasos ji pati parodė kasininkei – pardavėjai. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžio metu parduotuvės apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnas ar kiti liudytojai nebuvo apklausti, o priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš apsaugos darbuotojo paaiškinimo matyti, jog prekybos salėje buvo pastebėta pilietė, kuri paėmė pakuotę gėrimo ir kitų prekių, išėjusi pro kasas už energetinio gėrimo pakuotę nesumokėjo (b. l. 7). Iš šio paaiškinimo neaišku, ar V. K. sumokėjo už kitas prekes, kaip teigia pati, taip pat, ką ji aiškino sulaikyta už kasų. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N62 –507/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės kaltės formos netyrė ir nevertino. Tuo tarpu byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog V. K. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.