- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 1-321-564/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01529-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Civilinis ieškovas
- I. A.
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
2014 m. rugpjūčio 13 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. Ž. vairuodamas automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2013 m spalio mėn. 20 d., apie 00:15 val., kelio Marijampolė-Daukšiai-Šventragis 4.968 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p., 136.1 p. reikalavimus – automobilį vairavo neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jo turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas apie 100 km/h greičiu viršijo leistiną greitį, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto, ir įvykus eismo įvykiui automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviui I. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo namuose kartu su I. A. vartojo alkoholį. Išgėrus po 5 skardines 4,6 laipsnių stiprumo alaus, jis pasiūlė I. A. nuvažiuoti į Padovinio kaimą. Tėvas tuomet miegojo, todėl jis pasiėmė namuose ant komodos buvusius tėvo automobilio raktelius ir apie 24 val. kartu su I. A. tėvo automobiliu, kurį jis vairavo, nuvažiavo į Padovinio kaimą. Ten truputį pabuvę, važiavo atgal. Automobilį vairavo jis, o I. A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant asfaltuota kelio danga apie 100 km/ val. greičiu, staigiame posūkyje jis nesuvaldė automobilio, automobilis pradėjo mėtytis ir nuvažiavęs į griovį virto. Pravažiuojantys žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį patį buvo prispaudęs vairas, bet jį ištraukė, o I. A. buvo pasikabinęs ant diržo. Teisės vairuoti automobilį neturi. Su I. A. buvo draugai, pasiūlius važiuoti jis neatkalbinėjo nuo važiavimo, važiuoti sutiko. I. A. atsiprašė, lankė ligoninėje. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad savo veiksmais padarė neturtinę žalą nukentėjusiajam, tačiau mano, kad prašoma priteisti suma per didelė. Bandė tartis dėl 50000 litų atlyginimo, tačiau nesusitarė. Pats nedirba, turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir pagrįsta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais-nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo I. A. parodymų seka, kad 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, vakare kartu su draugu M. Ž. šio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų. M. Ž. pasiūlius tėvui priklausančiu „VW GOLF“ automobiliu važiuoti pas jo močiutę į (duomenys neskelbtini) , jis sutiko važiuoti, nors suprato, kad M. Ž. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Automobilį vairavo M. Ž. , o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ar jie privažiavo Padovinio kaimą, ir kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nukentėjo, neprisimena. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nevaldo rankų bei kojų (b.l. 33-34). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio draudimo įmonei atsisakė, kadangi draudimas jam išmokėjo 5 tūkstančius eurų atitinkančią pinigų sumą, likusioje dalyje ieškinį prašė tenkinti. Dėl patirtų sužalojimų šiuo metu yra visiškai neįgalus, turi visišką judėjimo negalią, o iki įvykio buvo sveikas. Iki eismo įvykio nedirbo. Ar ateityje galės vaikščioti- neaišku. Su kaltinamuoju buvo draugai, po įvykio jis atsiprašė, jį lankė. Prieš eismo įvykį kartu vartojo alkoholį, buvo stiprokai išgėrę. Kodėl važiavo- negali paaiškinti.
Iš liudytojo A. S. parodymų seka, kad 2013 spalio 20 d., apie 00.15 val., važiuodamas automobiliu iš Padovinio k. link Marijampolės keliu Marijampolė – Daukšiai – Šventragis, pamatė, kad įvykęs eismo įvykis -ant pievos buvo nuvažiavęs bei ant kairio šono apvirtęs „VW GOLF“ automobilis, kurio priekinėje keleivio vietoje buvo I. A.. Netoliese vaikščiojęs jam nepažįstamas vaikinas kalbėjo, kad jis vairavo automobilį „VW GOLF“, kad jis yra neblaivus, prašė jį bausti. Oro sąlygos tą vakarą buvo geros, matomumas geras (b.l. 65).
Iš liudytojo A. G. parodymų seka, kad 2013 m. spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliai nei mėnesio, nei dienos pasakyti negali, apie 23.00 val., važiuojant keliu Marijampolė – Daukšiai – Šventragis, nuo Padovinio k. nutolus maždaug 1-2 km, pamatė nuo kelio nuvažiavusį bei apvirtusį automobilį, apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Automobilis buvo apvirtęs ant kairio šono, labai sulankstytas. Automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, buvo prispaustas žmogus, prie automobilio vaikščiojo jam nepažįstamas vaikinas, kuris sakė, kad tai jis vairavo šį automobilį. Tą vakarą eismo sąlygos buvo geros, kelias neslidus (b.l. 67-68).
Iš liudytojo V. Ž. parodymų seka, kad jis sūnui M. Ž. jam priklausančio automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuoti niekada neduodavo, nes M. Ž. neturi teisės vairuoti. 2013-10-20 M. Ž. automobilį pasiėmė savavališkai. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė, tik M. Ž. pasakojo, kad su draugu vartojo alkoholinius gėrimus jų namų pavėsinėje, tuomet sugalvojo pasiimti jam priklausantį automobilį ir važiuoti pasivažinėti ir, bevažiuojant iš Padovinio kaimo, Marijampolės sav., automobilį sumėtė, jis automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Dėl automobilio sugadinimo jam padaryta nedidelė turtinė žala, sūnui M. Ž. pretenzijų dėl jam priklausančio automobilio VW GOLF sugadinimų neturi (b.l. 66).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vietoje-Marijampolės savivaldybėje, kelio Marijampolė – Daukšiai – Šventaragis 4.8690 kilometre, kelio ruožas tiesus, kelio dangos būklė-sausas asfaltas. Nuo važiuojamosios dalies vidurio link dešiniojo kelkraščio ir už kelkraščio yra automobilio slydimo pėdsakai, kurių ilgis apie 27 m. Dešinėje kelio pusėje, žiūrint Marijampolės kryptimi, yra apvirtęs automobilis „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-9).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei daiktų apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai- visiškai sugadinta automobilio priekinė dalis, nėra priekinio stiklo, nupjautas automobilio stogas, nėra dešinės pusės priekinio žibinto, dešinės ir kairės pusių priekinėse ir galinėse durelėse nėra stiklų, įlenktos durelės, nėra galinio stiklo, bagažinės dangtis sulankstytas( b. l. 12- 17). Atlikus apžiūrą automobilis pakvitavimu grąžintas V. Ž. ( b. l. 19 ).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 241/14(09) seka, kad I. A. klinikiniais duomenimis konstatuota stuburo V,VI,VII kaklo slankstelių lūžimas, kaklinės dalies mielitas ASIA-A, muštinė žaizda kairio momens srityse, kas komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, ūmiu plaučių uždegimu, galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 44).
Iš asmens patikros alkotesteriu duomenų seka, kad 2013-10-20, 00.52 val. M. Ž. nustatytas 1.44 prom. girtumas (b.l. 69).
Iš specialisto išvados seka, kad I. A. kraujyje, paimtame 2013-10-21 1.30 val. rasta 1.81 prom. alkoholio( b.l. 39 ).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis M. Ž., būdamas neblaivus vairavo automobilį ir pažeidė KET dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo I. A. sveikata. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo M. Ž. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais KET pažeidimu, t. y. jis pažeidė KET 9p., 14 p., 133p., 136.1 p. reikalavimus- – automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio bei važiuodamas 100 km/val. viršijo leistiną greitį, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo I. A. sveikata. Kaltinamojo M. Ž. kaltę patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus, jo veika, atsižvelgiant į pasekmes, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 4 d. požymius.
Civilinis ieškovas I. A. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ bei M. Ž. 200 000 tūkstančių litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei teisinės pagalbos išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu ieškinio atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė, kadangi šis atsakovas gera valia išmokėjo draudimo išmoką- maksimalią draudimo sumą, atitinkančią 5000 eurų. Ieškinio atsisakymas šioje dalyje imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir tenkintinas, procesas dėl I. A. ieškinio prieš civilinį atsakovą AB „Lietuvos Draudimas“ nutrauktinas ( LR CPK 42 str. 1d., 2d., 293 str. 5 p., BPK 113 str., 115 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Civilinis ieškovas I. A. prašo priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 180 000 litų neturtinei žalai atlyginti, o gydymosi išlaidos jam buvo kompensuotos. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikimas, padariniai išliks visą gyvenimą, o iki eismo įvykio buvo sveikas. Ilgą laiką buvo gydomas stacionare ir reabilitacijos įstaigoje, nustatyta neišnykstanti traumų pasekmė- visiška negalia, negalėjimas savarankiškai judėti, judinti rankų ir kojų, dubens organų veiklos, apsitarnavimo funkcijų, šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijų sutrikimas, yra pilnai slaugomas kito asmens. Tokia būsena išugdė nepilnavertiškumo jausmą, sukelia mintis apie gyvenimo beprasmybę, ateities nebuvimą. Išgyvenimai, stresas, šokas, gyvenimo kokybės praradimas, bendravimo su draugais, aplinkiniais galimybių sumažėjimas, fiziniai skausmai, negalėjimas visavertiškai gyventi, dirbti, kurti šeimą, susilaukti vaikų, yra tie liekamieji reiškiniai, kurie persekios jį iki gyvenimo pabaigos.
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų ieškiniai tenkintini (LR CK 6.250 str.2d., 6.284 str. 1d., BPK 109 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. Ž. padarė BK 281 str. 4 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, be to neatsargų nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Po eismo įvykio dėl stuburo pažeidimų ir kitų komplikacijų nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi ligoninėje, reabilitacijos įstaigoje, namuose, kentė skausmus. Liekamieji reiškiniai sunkūs- iki eismo įvykio jis buvo sveikas, o šiuo metu jam nustatyta visiška negalia, jis pilnai slaugomas kito asmens, dėl negalios pobūdžio apribota ne tik galimybė dirbti, bet ir jo gyvenimo visavertiškumas, bendravimo galimybės. Taip pat nustatyta, kad po įvykio I. A. patyrė ir šiuo metu patiria dėl liekamųjų reiškinių pobūdžio didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir tai, kad M. Ž. veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles ( neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, viršijo leistiną greitį), taip pat jo turtinę padėtį – nors nedirba, turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas ir yra visos galimybės turtinei padėčiai pagerinti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.269 straipsnio ir 6.282 straipsnio nuostatas turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusiojo kaltės dydį. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis kartu su vairuotoju kaltinamuoju M. Ž. prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus ir žinodamas, kad M. Ž. vartojęs alkoholį, to nepaisė, sėdo su juo kartu į transporto priemonę ir sutiko būti jo vežamas transporto priemonėje, jam pačiam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taip besielgdamas jis turėjo numatyti galimas tokios kelionės su neblaiviu vairuotoju (abu kartu vartojo alkoholį) pasekmes. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-374/2012, 2K-554/2012 ir kt.), mano, kad nukentėjusiojo prašyta ieškiniu neturtinės žalos suma ( 200 000 litų ) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl ji sumažinama iki 70 000 litų.
Nustatyta, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam maksimalią pagal draudimo įstatymą draudimo išmoką -5000 eurų, kas atitinka 17264 Lt, neturinei žalai atlyginti, todėl likusi nustatyta neturtinės žalos dalis 52 736 Lt (70 000 - 17264) priteisiama iš kalto asmens – M. Ž.. Kaltinamojo sumokėta nukentėjusiojo gydymosi laikotarpiu iki ieškinio pateikimo pinigų suma vertinama kaip turtinės žalos dėl išlaidų gydymuisi atlyginimas.
Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo I. A. prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos ( t.1, b. l. 137 –b. l. 36- advokato orderis, pinigų priėmimo kvitas – 2000 Lt ). Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos -2000 litų-priteistinos iš kaltinamojo M. Ž..
Kauno teritorinė ligonių kasa pareikšto civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo I. A. gydymo išlaidų atlyginimo atsisakė, kadangi žala pilnai atlyginta. Ieškinio atsisakymas šioje dalyje imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir tenkintinas, procesas dėl I. A. gydymo išlaidų atlyginimo prieš civilinį atsakovą AB „Lietuvos Draudimas“ nutrauktinas ( LR CPK 42 str. 1d., 2d., 293 str. 5 p., BPK 113 str., 115 str.).
Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, savo noru atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, charakterizuojamas teigiamai. M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės ypatingai sunkios. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, charakterizuojamas gerai, yra jauno amžiaus, nukentėjusiojo atsiprašė, nors nusikalstamos veikos pasekmės sunkios, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.
Be to nustatyta, kad M. Ž. nusikalstama veika susijusi su naudojimusi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, būtina įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010, 2K-593/2011). Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika susijusi su naudojimusi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Jo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, laikytini piktybiškais- jis šiurkščiai, sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, būdamas neblaivus, viršindamas leistiną greitį. Jo veikos pasekmės sunkios. Nors jis šiuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas turės prevencinį pobūdį- užkirs kelią kaltinamajam, kad ir įgijus teisę vairuoti transporto priemones, šia teise naudotis ir kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tokie elgesio apribojimai padės kaltinamajam suvokti savo padarytos veikos pavojingumą ir tai, kad būtina laikytis įstatymų Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. Ž. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas
NUSPRENDĖ:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams. LR BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 4 ( keturiems ) mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4d., 68 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems ) metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejiems ) metams.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 52 736 ( penkiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis) litus nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 2000 ( du tūkstančius ) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. I. A. atsisakymą nuo ieškinio AB „Lietuvos Draudimas“ priimti ir tenkinti, procesą dėl ieškinio prieš civilinį atsakovą AB „Lietuvos Draudimas“ nutraukti.
Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą ieškinio dėl gydymo išlaidų atlyginimo priimti ir tenkinti, procesą dėl ieškinio prieš civilinį atsakovą AB „Lietuvos Draudimas“ nutraukti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.