Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. birželio 25 d., apie 17.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. J. 2023 m. liepos 22 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl LR BK 68, 72 straipsnių taikymo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Pirmą kartą įpūtė 1,68 promiles, o antrą kartą įpūtė 1,60 promilių. Su alkotesterio parodymais sutiko. Jam tai sukėlė didelę nuostabą, nes jautėsi visiškai blaivus, puikiai orientavosi aplinkoje. Parodė, kad automobilis ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2017 metasi ir užregistruotas jo žmonos vardu, kadangi automobilis buvo pirktas už jo žmonos mamos dovanotus pinigus. Vairavo automobilį, nes buvo įsitikinęs, kad į alkotesterį neįpūstų draudžiamos normos. Vairavo tvarkingai, jautėsi gerai, buvo adekvatus. Prašo jį perduoti sutuoktinės I. J. atsakomybėn pagal laidavimą. Su ja yra pažįstami apie 24 metus. Jis su I. kartu leidžia laisvalaikį, veda sveiką gyvenimo būdą, jis visada klauso I. ir atsižvelgia į jos nuomonę. I. daro ir ateityje gali daryti jam teigiamą įtaką. Po šio nusikaltimo padarymo jų ryšys dar labiau sustiprėjo. Jei teismas jį atleis pagal laidavimą, prašys netaikyti konfiskavimo instituto. Jis turi du vaikus, transporto priemonė yra reikalinga ir jo tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, šiuo metu jų finansinė situacija yra labai sunki. Su sutuoktine turi kreditorinių įsipareigojimų 61 000 Eur. Poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina ir jo mama M. J.. Pilnai supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi ir gailėsis visą likusį gyvenimą. Yra drausmingas vairuotojas. Jis transporto priemones vairuoja virš 27 metų ir šia turima teise naudojasi labai intensyviai. Niekada nėra padaręs jokių nusižengimų, būdams alkoholio poveikyje. Jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Per paskutinius penkerius metus jo atžvilgiu yra užfiksuoti keli smulkūs KET pažeidimai, bet visos baudos sumokėtos. Teismui priimant teisingą sprendimą turėtų būti svarbu ir tai, kad jam buvo nustatytas girtumas, kuris nežymiai viršijo administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančią ribą – 1,60 promilių. Teismo prašo perduoti jį I. J. atsakomybėn, netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų, neatimi teisės vairuoti arba atimti kuo trumpesniam terminui. Teismui manant, kad vis dėlto privalu taikyti baudžiamojo poveikio priemones, skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (10 MGL) ir atidėti mokėjimą 1 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 147-157).

2023 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pirmuoju pūtimu 17.58 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, antruoju pūtimu 18.14 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas (t. 1, . l. 79).

Alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“ parodymų šaknelės, iš kurių matyti, kad A. J. 2023 m. birželio 25 d. 17.58 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, 2023 m. birželio 25 d. 18.14 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas (t. 1, b. l. 80).

VĮ ,,Registra“ duomenys, kuriose nurodyta, kad automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė – I. J. (t. 1, b. l. 32).

VŠĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. vertė birželio mėnesiui su PVM – 5 290 eurų (t. 1, b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. birželio 25 d., apie 17.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymų šaknelėmis, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad ryte išgėrė apie 200 ml degtinės, o diena dar 2 skardines alaus, po 500 ml talpos. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,60 promilių girtumas. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį bei stiprumą A. J. turėjo suvokti, jog sėda už automobilio vairo dar apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 24 d. gautas galimos laiduotojos I. J. 2023 m. liepos 22 d. prašymas atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį žmonos I. J. atsakomybėn (t. 1, b. l. 145-146).

A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žmona jam yra didelis autoritetas ir jis niekada negalės padaryti nieko, kas jai būtų skaudu. Kaltinamasis 2023 m. liepos 22 d. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl LR BK 68, 72 straipsnių taikymo nurodė, kad su ja (I. J.) yra pažįstami apie 24 metus. Jis su I. kartu leidžia laisvalaikį, veda sveiką gyvenimo būdą, jis visada klauso I. ir atsižvelgia į jos nuomonę. I. daro ir ateityje gali daryti jam teigiamą įtaką. Po šio nusikaltimo padarymo jų ryšys dar labiau sustiprėjo (t. 1, b. l. 147-157).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, A. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (t. 1, b. l. 70-71) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje A. J. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 72-73). Ketvirta, kaltinamasis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę – I. J.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad I. J. su sutuoktiniu sieja artimi ryšiai, sutuoktinė jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad I. J. yra dirbanti, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis neteista (t. 1, b. l. 173), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 158-172). Galima laiduotoja nurodė, kad administraciniai nusižengimai yra padaryti jos sutuoktinio brolio, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jos argumentus nepateikė. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. J., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, teismas sprendžia, kad šioje byloje tikslinga skirti 1 000 Eur dydžio užstatą, kuris būtų kaltinamojo atsakomybę, laiduotojos prievolę ir laidavimo institutą sustiprinančiu veiksniu, atsižvelgus ir į pačios I. J., kaip pretendavusios tapti laiduotoja, administracinius nusižengimus ir požiūrio į teisingą kaltininko išaiškinimą ir nubaudimą (minėta, jog I. J. teigė, kad nusižengimus padarė sutuoktinio brolis, vairavęs jos automobilį).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. J. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. J. kraujyje (1,60 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2023 m. birželio 26 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis A. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM - 5 290 eurų (t. 1, b. l. 33). Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė kaltinamojo sutuoktinei – I. J. (t. 1, b. l. 32). Tačiau iš byloje esančių duomenų, taip pat iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės I. J. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo A. J., yra bendras sutuoktinių turtas, įgytas už bendras sutuoktinių lėšas. Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas po santuokos sudarymo, prieš 8-9 metus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad su sutuoktine ikivedybinės sutarties sudaręs nėra, pinigus įsigyti automobilį davė jo sutuoktinės motina, tačiau tai patvirtinančių duomenų pateikti negali, pinigų dovanojimo sutuoktinei fakto neįformino.

Dar daugiau, kaltinamojo ir sutuoktinės I. J. parodymai ir paaiškinimai, esantys byloje yra prieštaringi – teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamojo sutuoktinei I. J. santuokoje buvo nupirktas kitas automobilis, prieš 4 metus ir kainavo 10 000 Eur, tą nurodė pats kaltinamasis. Jis taip pat teisme parodė, jog šis automobilis jam reikalingas, nes juo vežioja vaiką į mokyklą ir iš mokyklos namo. Tuo tarpu 2023-06-27 prašyme I. J. nurodo, jog tai vienintelė transporto priemonė su kuria ji gali važiuoti į darbą ( 1 t., b.l.44). Taigi, darytina išvada, jog tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė siekia išsaugoti automobilį šeimos nuosavybe, kad jis nebūtų konfiskuotas, nurodydami nepatikrinamą faktą apie neva I. J. dovanotus pinigus, už kuriuos ji įsigijo automobilį neva asmeninėn nuosavybėn.

Teismas pažymi, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (turtas) sutuoktiniams nėra laikomas svetimu turtu, išskyrus CK 3.89 straipsnyje nurodytą turtą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. J. vairuotas automobilis, nepatenka į CK 3.589 straipsnyje nurodytą turtą, kuris laikomas asmeniniu sutuoktinio turtu, todėl nėra pagrindo taikyti 72 straipsnio 5 dalies, nes netenkinamos nustatytos sąlygos. Todėl šiuo atveju, ne išieškoma konfiskuotino turto vertė, o konfiskuojamas pats automobilis, kuris kaltinamajam nėra svetimas turtas, nes jis toks pats automobilio savininkas kaip ir jo sutuoktinė, kol turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas. Teismas pažymi, kad jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje yra BK 72 straipsnyje nustatytos sąlygos konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio konfiskavimas atitiktų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį. Automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė pasiekti įstatymo leidėjo numatytus tikslus, tarp jų prevencinius (užtikrinti saugų eismą keliuose ir užkirsti kelią daryti naujas tapačias veikas, informuoti asmenis, apie tai, kas gresia pažeidus įstatyme numatytus draudimus). Atsižvelgus į nustatytą transporto priemonės vertę — šios poveikio priemonės nėra pagrindo laikyti akivaizdžiai neproporcinga. Priešingai, ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. O tai, kad nurodyto automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 91-91, 94-96, 97-99) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : voką su ,,Body“ vaizdo ir garso įrašu, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. (A. J.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu.

Baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.

Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti bendrąja jungtine A. J. ir I. J. nuosavybe esančią, I. J. vardu registruotą transporto priemonę ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti ją valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ ,,Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su ,,Body“ vaizdo ir garso įrašu, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos

Išaiškinti A. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.