Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) administraciniam teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-3989, kuriuo nuspręsta V. P. neskirti nedarbo socialinio draudimo išmokos, bei VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-2000 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (toliau abu kartu – ir skundžiami sprendimai); įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo pareiškėjui. Skunde ir papildomuose paaiškinimuose V. P. nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjo darbdavė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „N“ (toliau – ir darbdavė) V. P. išmokėjo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 24 045,02 Eur. Atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį (24 045,02 Eur), darbdavė deklaravo ir į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjo 9 661,29 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), kurioje buvo įregistruotas ir bedarbio statusą gavo 2019 m. sausio 23 d. VSDFV Utenos skyrius 2019 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą neskirti pareiškėjui nedarbo išmokos, kadangi V. P. neturi privalomojo 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutiniuosius 30 mėnesių nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje, kadangi pareiškėjo nedarbo socialinio draudimo stažas per paskutiniuosius 30 mėnesių, t. y. laikotarpį nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 22 d., sudaro 9 mėnesius. V. P. šį sprendimą apskundė VSDFV, tačiau ši institucija skundą atmetė. Anot pareiškėjo, VSDFV 2019 m. kovo 25 d. sprendime nepagrįstai nurodoma, kad V. P. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka nepratęsia nedarbo draudimo stažo 6 mėnesiais. Pareiškėjo tvirtinimu, darbdavė, nutraukdama darbo sutartį, sumokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas už 6 mėnesių laikotarpį, todėl laikytina, jog visą šį laikotarpį V. P. draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir visas 6 mėnesių laikotarpis turi būti įtrauktas į pareiškėjo nedarbo socialinio draudimo stažą. Taigi, šį 6 mėnesių laikotarpį pridėjus prie apskaičiuoto 9 mėnesių laikotarpio, pareiškėjo nedarbo socialinio draudimo stažas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 22 d. sudaro 13 mėnesių ir laikytina, jog V. P. įgijo teisę į nedarbo išmoką. Be to, tai, kad pareiškėjas vykdė individualią žemės ūkio veiklą, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi, nes suma, nuo kurios buvo sumokėta nedarbo socialinio draudimo įmoka, buvo gauta darbo santykių su UAB „N“ pagrindu, o ne iš individualios žemės ūkio veiklos.