- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- ATP-194-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo R. O. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas ūkininku, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tai yra 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 17-ame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. I. M. prekiavo ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis. I. M. prekybą vykdė iš ūkininkui R. O. priklausančio mikroautobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) I. M. prekiavo ūkininko R. O. siūlymu, už prekybą R. O. jai žadėjo išdirbti žemę. Su I. M. darbo sutartis nebuvo pasirašyta, apie jos įdarbinimą R. O. ūkyje nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai. Šiais veiksmais R. O. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p., 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-12-31 nutarimu R. O., pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir nubaudė jį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda. Tuo pačiu nutarimu teismas I. D. (buvusi pavardė(duomenys neskelbtini)), nutarė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną už tai, kad ji 2013-12-17 apie 14.00 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaunas, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 17 - ame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. ji prekiavo ne ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis ir jo nurodymu, o jai priklausančiomis daržovėmis ir savo iniciatyva.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, R. O. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir dėl to priėmė visiškai nepagrįstą nutarimą. Atkreipia teismo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilindamas į surinktą administracinės bylos medžiagą paskyrė jam 3000 Lt baudą už tai, jog jis neva padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Tokią išvadą skundžiamame nutarime teismas padarė vadovaudamasis vieninteliu įrodymu, t. y. liudytojos I. D. paaiškinimu. Pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytoja I. D. pripažino, jog apklausiama pirmą kartą pareigūnams melavo ir nurodė, jog pagalvojo, kad jeigu autobusas R. O., jis ūkininkas, tai pasakys, kad ir prekės jo. Liudytoja pasakė, kad prekės R. O., todėl jai nebuvo kur dėtis. Taigi iš esmės R. O. buvo nubaustas bauda už tai, kad paskolino kaimynei transporto priemonę prekybai daržovėmis ir kad minėta kaimynė pareigūnams apklausiama pasakė, jog jos pardavinėjamos daržovės yra R. O.. Teismo nutarimas priimtas vadovaujantis vien tik nepatikimais liudytojos paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie kiti administracinės bylos duomenys, todėl toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu.
Apeliantas taip pat savo skunde nurodė, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tačiau administracinėje byloje nebuvo nustatytas nei vienas iš nelegalaus darbo sudėties požymių, todėl R. O. nepagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą. R. O. atkreipia teismo dėmesį, į tai, kad šioje administracinėje byloje netgi nebuvo nustatyta ar išsiaiškinta kam priklauso prekės, kurias I. D. pardavinėjo, byloje nebuvo aiškinamasi, kokias prekes ir kokios rūšies ji pardavinėjo. Šioje administracinėje byloje net ir pirmą kartą apklausiama pareigūnų I. D., nors ir nurodė melagingai, kad pardavinėja R. O. produkciją, tačiau patvirtino, kad tai daranti neatlygintinai, kas tik dar kartą patvirtina, jog jokio nelegalaus darbo sudėties požymių šiuo atveju nebuvo. Administracinės bylos medžiaga nepatvirtina, jog tarp R. O. ir I. D. būtų susitarimas dėl tam tikro darbo, ar kad I. D. būtų paklususi tam tikrai darbo tvarkai, juo labiau dirbusi atlygintinai, kadangi liudytoja savo iniciatyva pardavinėjo prekes tik dvi dienas.
R. O. savo skunde nurodė, jog liudytoja I. D. ne vieną kartą paaiškino kokiomis aplinkybėmis ji nurodė savo melagingus teiginius ir dėl kokių priežasčių melavo, apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino, kad pati sumanė prekiauti pakelėje, o R. O. jai tik paskolino transporto priemonę. Todėl Kauno apylinkės teismas tokios liudytojos paaiškinimus, kuomet ji pati prisipažino melavusi pareigūnams turėjo laikyti nepatikimais ir vertinti iš viso kritiškai, kadangi įrodymų patikimumą paneigė pačios liudytojos melavimas. Apeliantas skunde pabrėžia, kad liudytojos I. D. pirminiuose paaiškinimuose, kuriuose ji pripažino melavusi, nurodytos aplinkybės nesant jokių kitų įrodymų dėl nelegalaus darbo fakto yra akivaizdžiai nepakankamos, kad iš jų būtų galima nustatyti dirbto darbo aplinkybes ir tokio darbo atlikimą darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojos darbą nei administracinio pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nei teismas nesurinko, dėl ko neigiant nelegalų darbą dėl šio fakto kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, R. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.
Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.
Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamame nutarime išdėstytiems motyvams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog R. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ str. 1 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis su I. D. sudaryta nebuvo, pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie jų įdarbinimą taip pat nebuvo nepateiktas. Iš 2013-06-18 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2013-06-14 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad R. O. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, jog 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 17-ame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. I. M. prekiavo ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis. I. M. prekybą vykdė iš ūkininkui R. O. priklausančio mikroautobuso, prekiavo ūkininko R. O. siūlymu, už prekybą R. O. jai žadėjo išdirbti žemę.
Savo pirminame paaiškinime (b. l. 4) I. D. (buvusi I. M.) nurodė, jog jai paskambino pažįstamas ūkininkas R. O. ir pasiūlė prekiauti jo ūkyje užaugintomis daržovėmis. Ūkininkas jai pinigų už prekybą nemokėjo, tačiau jie susitarė, kad už prekybą R. O. jai išdirbs žemę be atlygio. Dvi dienas 2013 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. gegužės 29 d. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 17-ame kilometre, pakelėje nuo 11.00 val. iki 19.00 val. prekiavo ūkininkui R. O. priklausančiomis daržovėmis ir suprekiautus pinigus atiduodavo ūkininkui. Prekiavo iš ūkininkui priklausančio mikroautobuso. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 72) I. D. pateikė savo pirminiam paaiškinimui prieštaraujančius parodymus, nurodydama, jog gegužės mėnesį, su būsimu vyru E. D., nusprendė užsidirbti pinigų prieš vestuves, todėl nuvažiavo į bazę, nusipirko daržovių. Iš kaimyno ūkininko R. O. pasiskolinusi autobusiuką dvi dienas prekiavo savo nusipirktomis daržovėmis. Kadangi pirmą dieną pareigūnai įspėjo, kad negalima prekiauti, todėl pagalvojusi, kad jeigu autobusas R. O., o jis yra ūkininkas, tai pasakys, kad ir prekės ūkininko. Pripažįsta, kad tada melavo. Pasakė, kad prekės R. O., nes nebuvo kur dėtis, todėl melavo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. O. kategoriškai nepripažino pažeidimo bei apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 58–59) nurodė, kad I. D. prieš vestuves reikėjo pinigų, todėl norėjo paprekiauti ant kelio ir užsidirbti pinigų. Paprašė paskolinti mikroautobusą, nes neturėjo mašinos. Jai paskolino autobusą, pakrovė iš jos namų senų bulvių, turėjo pomidorų, agurkų ir ridikėlių. Nuvežė į pakelę ir pastatė kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 17 - me kilometre. Nieko nesutarė su I. D., jai paskolino tik autobusą, kad galėtų užsidirbti pinigų.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs I. D. pirminius paaiškinimus, teiktus patikrinimą atlikusiems pareigūnams, sprendžia, jog realaus darbo faktas byloje įrodytas. Prieštaringus I. D. parodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas J. N. paaiškino, kad važiavo keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda šalikėlėje, pamatė stovintį automobilį Mercedes Benz, prie jo stovėjo I. M., ji prekiavo daržovėmis. Paprašius leidimo prekiauti, jo nepateikė ir paaiškino, kad prekiauja daržovėmis paprašyta R. O.. Taip pat ji nurodė, kad prekės ūkininko R. O., ir kad jis jos paprašė paprekiauti. Pradžioje sakė, kad atlygio negauna, vėliau aiškino, kad pinigų kaip ir negauna, bet (duomenys neskelbtini) žadėjo atsilyginti kitaip, išdirbant žemę ar padedant kitus darbus padaryti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. O. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina tiesiogiai R. O. pažeidimą fiksavusio J. N., taip pat ir bylos ikiteisminio tyrimo metu bendravusių su R. O., liudytojais teismo posėdyje apklaustų, R. R., T. D. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiam J. N. tarnybiniam pranešimui (b. l. 5), kuriame jis pakankamai detaliai aprašė R. O. padaryto pažeidimo eigą, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno ir inspektorių nešališkumu, todėl sprendžia, kad pirminiuose I. D. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji prekiavo paprašyta ūkininko R. O. jo daržovėmis, ir tai, kad jai už prekybą buvo pažadėtas atlygis išdirbti žemę be atlygio, irgi laikytinos pakankamu įrodymu, jog R. O. būdamas ūkininku, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. Vėlesni I. D. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, kadangi prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole, pirminiame I. D. paaiškinime bei pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų J. N., R. R., T. D. nurodytoms aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos tesimas taip pat pažymi, kad, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3202/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo atveju už darbą R. O. žadėjo atsilyginti kitaip, išdirbant I. D. žemę ar padedant padaryti kitus darbus, taigi tai laikytina atlyginimu už jos prekiavimą R. O. daržovėmis.
Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp I. D. ir R. O. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.