Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovei D. K. dėl ligos pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl ligos išmokos permokos, susidariusios nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. ir nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d., priteisimo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. K. 2014 m. balandžio 23 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. skyrimo.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 6-12-113667 atsakovei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. buvo priskaičiuota 1 422,21 Lt (411,90 Eur) ligos pašalpa, kuri, atskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas, 2014 m. gegužės 5 d. išmokėta į apdraustosios sąskaitą banke.

Atsakovė 2014 m. birželio 11 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. skyrimo.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 6-12-154694 atsakovei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. buvo priskaičiuota 1 661,59 Lt (481,23 Eur) ligos pašalpa, kuri, atskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas, 2014 m. birželio 18 d. išmokėta į apdraustosios sąskaitą banke.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – LMSDĮ), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSD įstatymas), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). LMSDĮ 2 straipsnis numato, kad ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teisę gauti ligos išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų.

LMSDĮ 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios mėnesį. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apdraustajai (atsakovei) išmokėjo 1 422,21 Lt (411,90 Eur) dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. ir 1 661,59 Lt (481,23 Eur) dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. (bendra išmokos suma – 206,20 Eur). Todėl pareiškėjas, apskaičiuodamas ligos išmokų dydį laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. ir nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d., pagrįstai vertino D. K. turėtas draudžiamąsias pajamas laikotarpiais nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

VSD įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms (toliau – įmokos) ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). VSD įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta draudėjų prievolė atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (Registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos, 14 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – Registro nuostatai), 65 punkte (iki 2017 m. balandžio 18 d. – 25.5 punkte) yra numatyta, kad duomenis apie apdraustajam už kalendorinį mėnesį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas draudėjas Registro tvarkytojui teikia ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos. Duomenų apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams tvarką ir pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką nustato Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių 79 punktu (iki 2017 m. sausio 1 d. – 76 punktas), draudėjas, nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas teikia patikslintą socialinio draudimo pranešimą ir elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo. Remiantis Taisyklių 82 punktu (iki 2017 m. sausio 1 d. – 79 punktas), sprendimas dėl duomenų tikslinimo yra priimamas per 20 darbo dienų (iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – per 10 darbo dienų) nuo draudėjo prašymo VSDFV teritoriniame skyriuje gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudėjas „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. birželio 16 d. pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui elektroninius prašymus Nr. PT14/1 ir Nr. PT14-7 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“, patikslino apdraustosios D. K. 2014 m. sausio ir vasario mėnesių valstybinio socialinio draudimo duomenis. Todėl apskaičiuojant ligos išmokų dydį buvo vertinamos D. K. turėtos draudžiamosios pajamos pagal draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus prašymus. Sumažinus D. K. 2014 m. sausio mėnesio draudžiamųjų pajamų sumą nuo 3500 Lt iki 2863,64 Lt, o 2014 m. vasario mėnesio – nuo 3500 Lt iki 175 Lt, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 25 d. sprendimais Nr. PA_SP5-2061 ir Nr. PA_SP5-2060 perskaičiavo apdraustajai mokėtinų ligos pašalpų dydį. Pareiškėjas nustatė, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. D. K. turėjo būti priskaičiuota 1 006,59 Lt (291,53 Eur) dydžio ligos pašalpa, o už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. – 1176,02 Lt (340,60 Eur) dydžio ligos pašalpa. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 30 d. sprendimais Nr. PA_SP1-748 ir PA_SP1-749 buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. susidarė 328,35 Lt (95,10 Eur) D. K. išmokėtos ligos pašalpos permoka (411,90 Eur – 291,53 Eur – 62,34 Lt (18,05 Eur) gyventojų pajamų mokestis – 24,93 Lt (7,22 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokos), o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. susidarė 383,59 Lt (111,10 Eur) D. K. išmokėtos ligos pašalpos permoka (481,23 Eur – 340,60 Eur – 72,84 Lt (21,09 Eur) gyventojų pajamų mokestis – 29,14 Lt (8,44 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokos). Bendra D. K. ligos pašalpų permokų suma sudaro 206,20 Eur.

LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, jog permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4437-803/2014 draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Kadangi D. K. ligos pašalpų permoka susidarė dėl draudėjo pateiktų neteisingų duomenų apie 2014 m. sausio – vasario mėnesių D. K. draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius dėl minėtos permokos pateikė kreditoriaus finansinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. VSDFV Vilniaus skyriaus kreditoriaus finansinis reikalavimas liko nepatenkintas.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis teigia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Fondo valdybos teritorinis skyrius, sužinojęs, kad asmeniui nedarbo išmoka buvo išmokėta nesant tam teisiniam pagrindui arba per klaidą, turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat asmenys, kurie be teisėto pagrindo įgijo turtą, turi prievolę jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgytas šis turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką yra nurodęs, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs, tai ko negalėjo ir neturėjo gauti privalo visą, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad atsakovė 206,20 Eur dydžio ligos išmoką gavo dėl draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Vilniaus skyriui pateiktų neteisingų duomenų apie apdraustosios draudžiamąsias pajamas. VSDFV Vilniaus skyrius, nežinodamas, kad jam yra pateikti neteisingi duomenys apie apdraustosios draudžiamąsias pajamas, apskaičiavo ir atsakovei išmokėjo ligos išmokas už laikotarpius nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. ir nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 10 d. Akivaizdu, jog atsakovė, nesant teisėto pagrindo, dėl kito asmens (draudėjo) neteisingai pateiktų duomenų, nepagrįstai praturtėjo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nuostatų 63 punktu (punkto redakcija, galiojusi prašymų dėl ligos išmokos skyrimo pateikimo metu), teikdama prašymus skirti ligos išmoką, atsakovė įsipareigojo susidariusią permokėtą pašalpos sumą grąžinti į Fondo biudžetą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2014 m. birželio 3 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir, remiantis VSD įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 16 punktu bei 19 straipsnio 6 dalimi, buvo atsakinga už teisingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų VSDFV Vilniaus skyriui pateikimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 17 d. socialinio draudimo pranešimas Nr. SD2014/01 ir 2014 m. kovo 17 d. socialinio draudimo pranešimas Nr. SD2014/02, kuriuose buvo pateikti neteisingi duomenys apie D. K. draudžiamąsias pajamas už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius ir kuriais remiantis buvo apskaičiuotas ligos išmokos dydis, buvo pasirašyti pačios D. K., kaip įmonės vadovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. (9.2)DV_S-41868 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (9.2)DV_S-55852 kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti permokėtas ligos pašalpų sumas, tačiau abu raštai VSDFV Vilniaus skyriui grįžo neįteikti.

Minėta, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.242 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prievolė asmenims, nepagrįstai įgijusiems turtą, jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsakovės įgytos piniginės lėšos negali būti pagrindžiamos teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civiliniu teisių atsiradimo pagrindu, aplinkybė, ar atsakovė šį turtą įgijo tyčia ar per kito asmens neatsargumą, nedaro įtakos jos pareigai grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

Nors VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 22 d. raštas Nr. (9.2)DV_S-41868 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (9.2)DV_S-55852 atsakovei nebuvo įteikti, aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, teikė duomenis apie savo draudžiamąsias pajamas pareiškėjui ir buvo atsakinga už jų teisingumą. Be to, atsakovė apie susidariusią ligos išmokos permoką buvo informuota išsiunčiant jai procesinius dokumentus. Byloje duomenų, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į Fondo biudžetą grąžino ligos išmokos permoką, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas priteisti iš atsakovės D. K. 206,20 Eur dydžio ligos išmokos permoką yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovės D. K. 206,20 (du šimtus šešis eurus ir dvidešimt centų) ligos išmokos permokos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.