Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-114-2013

Teisėjas: Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00891-2012-7

2013 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nuteistajam I. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. naujai skirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-06-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo I. V. nukentėjusiojo L. L. naudai priteista 10350 Lt nusikaltimu padarytos turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, apkaltinęs L. L. nebūtos nusikalstamos veikos - vagystės padarymu, dėl kurios jis neva patyrė 2000 litų turtinę žalą, Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) g. esančioje aikštelėje stovėjusiame automobilyje BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu sudavęs į veidą L. L., po to, nusivežęs nukentėjusįjį prie Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvės gale esančio slėnio kur ištraukęs L. L. iš automobilio ir suduodamas smūgius rankomis, kojomis bei lazda į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip įbauginęs L. L., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo perduoti turtą - pinigus, po ko nukentėjusysis L. L. per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. liepos 5 d., per du kartus I. V. perdavė 600 litų, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas užvaldyti 2012-07-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-932 L. L. skirtą vienkartinę 9750 Lt dydžio išmoką įsikurti, 2012 m. rugpjūčio 9 d., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje pagrasinęs L. L. pastarąjį vėl nuvežti į mišką, nuvežė L. L. prie Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., taip priversdamas nukentėjusįjį tą pačią dieną pasirašyti 2012-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją perduoti Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, pagal kurią Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2012-08-14 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervedė 9750 litus apmokėdama už prieškambario, svetainės ir virtuvės baldų komplektus, pagamintus pagal 2012-08-08 tarp I. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą baldų pristatymo sutartį, ir taip, panaudojęs fizinį smurtą bei grasinimus, prievartavo turtą iš L. L. bei užvaldė 10350 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, perkeldamas įrodinėjimo naštą kaltinamajam, esą I. V. neįrodė, kad skolino pinigus pragyvenimui L. L., priėmė šališką sprendimą ir padarė esminį BPK normų pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą; dėl to netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pažeistos BPK 20 str. 3 d. ir 5 d., 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 2, 3 p. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik kaltintojo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, I. V. parodymus patvirtinančiais ir teisinančiais parodymais. Šališkai vertino ir liudytojų D. R., M. R. ir K. K., A. D. parodymus. Teismas nuosprendį grindė prielaidomis, liudytojų parodymus šališkai vertindamas tik siekimu padėti I. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso - normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą" 3.18 p. Skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, kurios privalėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Teismas be jokio įstatyminio pagrindo atmetė liudytojų, ypač M. R. parodymus. Teismo išvada, kad I. V. kaltė visiškai įrodyta ir kad jo veika atitinka BK 181 str. 2 d., nepagrįsta. Įrodymų, kad nuo 2012-07-02 iki 2012-07-05 per du kartus L. L. perdavė 600 Lt I. V., kad šis, prievartaudamas turtą L. L. mušė rankomis, kojomis bei lazda, nėra, tai paneigia ir specialisto išvada. Specialistas padarė prielaidą, o ne pateikė objektyvią išvadą - jokių mušimo, sveikatos sutrikdymo požymių byloje nėra. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, verčiantys nuteistąjį įrodinėti, kad turėjo lėšų skolinti pinigus L. L. vertintini tik kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas nuteistajam.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. V. ir liudytojų parodymai apie liudytojo M. R. ir L. L. bendravimą socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)", apie pornografinio įrašo kilmę, jame nufilmuotus asmenis, turinį (prašymas prijungti USB raktą su minėtu vaizdo įrašu ikiteisminio tyrimo metu atmestas) - netirti ir iš anksto nusistačius atmesti, tai laikytina šališku bylos tyrimu bei nagrinėjimu. Nelogiška, kad L. L., bijodamas I. V., pabėga į Vokietiją, tačiau netrukus savo noru prašosi padedamas sugrįžti ir sugrįžta pas tą patį I. V.; kad jis yra sumušamas, prievartaujamas jo turtas (pradžioje - 600 Lt), tačiau į policiją nesikreipia, socialinės paramos skyriaus darbuotojai apie prievartavimą nė karto nepraneša, o kreipiasi tik po to, kai pamato minėtą vaizdo įrašą - tuomet jau neva I. V. nebebijo. Tai neįtikinama ir nelogiška ir atitinka liudytojos, socialinės pedagogės A. D. parodymų turinį.

I. V. nusikalstama veika atitinka ne BK 181 str. 2 d., o savavaldžiavimo -BK 294 str. 1 d. sudėtį, nes konkrečių įrodymų, kad L. L. I. V. skolingas nebuvo ir šis, už su nukentėjusiuoju suderintą kainą parduodamas baldus pigesne kaina, - taip neteisėtai, nesikreipdamas į teismą, atsiėmė skolą, likdamas L. L. skolingas 2000 Lt., baudžiamojoje byloje nėra. Šias (savavaldžiavimo) aplinkybes nuteistasis I. V. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, ties teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nusikalstamą veiką perkvalifikavus, atitinkamai švelnintina ir paskirtoji bausmė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 225 str. nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais (BPK 225 str. 1 d.).

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje.

BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nes sankcija numato bausmę iki aštuonerių metų laisvės atėmimo (BK 11 str. 5 d.). Todėl ši baudžiamoji byla teisminga apygardos teismui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sunkaus nusikaltimo, pažeidė teismingumo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo apygardos teismui.

Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti teisėjų kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistojo kaltės klausimais.

Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti teismui, turi būti sprendžiamas ir kardomosios priemonės kaltinamajam taikymo klausimas. I. V. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Jis anksčiau teistas. Nusikaltimą kaltinamas padaręs turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant apylinkės teisme nurodė, kad keli I. V. draugai prašė, kad jis pakeistų parodymus, buvo daromas spaudimas per brolį. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kad paleistas iš suėmimo I. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų šioje byloje nebūtų galima pasiekti. Todėl suėmimo terminas pratęsiamas dar 3 mėnesiams. Šiam terminui pasibaigus, tolesnio suėmimo pratęsimo klausimą jau spręs teismas, kurio žinioje yra byla.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 127 str. 9 p.

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui pirmąja instancija.

I. V. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 21 d.