Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui M. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. L.. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1168-939/2017, patvirtino tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys aptarė santuokos nutraukimo klausimą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymą, bendravimo tvarką, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitus, su santuokos nutraukimu, susijusius klausimus. Tame pačiame teismo sprendime buvo nustatyta, kad nepilnametės dukros E. L. gyvenamoji vieta yra su ieškove, o atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d., kol vaikas sulauks pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (atsižvelgiant į infliaciją), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną.

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Prienų apylinkės teismo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-1168-939/2017, patvirtintą sutarties, dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo M. L. įsipareigojo mokėti dukters E. L. 200,00 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo prašymo nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo M. L. nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. L. išlaikymui po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros E. L. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaiko motinai

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena jos sutuoktiniui O. G. priklausančiame name, dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ 3 klasėje, dukros sveikata gera, tačiau turi problemų su akimis, jai nustatytas akių sutrikimas, visą laiką turės nešioti akinius. Mergaitė lanko mokamus būrelius šokių studiją, dailės būrelį, be mokesčio, reikalinga nupirkit šokiams drabužius, batelius, dailės būreliui, piešimo priemones. Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje, matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra: išlaidos maistui – 400,00 Eur (iš jų 100 Eur sudaro maisto išlaidos mokykloje); apranga, avalynė – 150,00 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai - 30 eurų; higienos reikmenys – 50,00 eurų; ugdymo priemonėms – 50,00 eurų; laisvalaikis -70,00 eurų.

Atsakovas nesutinka, kad išlaikymas būtų padidintas, nes kylančiam kainų kompensavimui yra skirtas išlaikymo indeksavimas institutas, kuriuo gali naudotis ieškovė. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, pajamos mažos, todėl nesuvokiama, kaip ieškovė galėtų skirti po 300 eurų išlaikymą dviem savo vaikams ir dar išsilaikyti pati. Atsakovo turtinė padėtis nei gera, nei pagėrėjusi, lyginant su buvusia prieš 6 metus. Pragyvenimas J. K. žymiai brangesnis, nei Lietuvoje.

Sprendimo priėmimo metu minimali alga (nuo 2024 m. sausio 1 d.) sudaro 924 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro apie 709 Eur per mėnesį Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su dukros amžiumi ir laiko tarpsniu, praėjusiu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaiko amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais dukros poreikiais. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.

Po E. L. priteisto išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 6 metai, santuokos nutraukimo metu dukrai buvo trys metai, dabar ji lanko mokyklą, mokosi trečioje klasėje, atsirado su tuo susijusių papildomų poreikių. Dukra būdama mokykloje valgo pietus, kurie nuo 2024 metų sausio 1 d. kainuoja 2,60 eurų ir dar duoda kiekvieną dieną po 2 eurus, todėl per mėnesį išlaidos sudaro apie 100 eurų, nes ilgai būna mokykloje, valgo priešpiečius, perka atsigert. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašytinė informacija patvirtina, kad E. L. socialinė parama nemokami pietūs neskirta. E. L. lanko mokamus būrelius šokių ir dailės, už kuriuos per mėnesį atitinkamai mokama po 30 eurų ir 28,50 eurų, turi telefoną, sąskaitos papildymui reikia 10 eurų. Vasaros metu laisvalaikį leidžia dienos stovyklose, kurios yra mokamos. 2023 metų vasara buvo trejose dienos stovyklose. E. L. nustatyta regėjimo sutrikimas (trumparegystė), dėl to ji turi nešioti akinius, kuriuos keičia per metus kartą.

Praėjus šešiems metų, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, dėl to yra numatytas indeksavimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais t.y. nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, šiuo metu nedirba augina sūnų T., gimusį (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra išmoka vaiko priežiūrai 321,06 eurai per mėnesį ir išmoka abiem vaikams 272,44 eurai per mėnesį. Ieškovė patvirtino, kad su vaikais gyvena dabartinio sutuoktinio namuose, ketina nedirbti iki sūnui sueis 3 metai. Jos sutuoktinis dirba, jo pajamos yra apie 2000-2500 eurų per mėnesį, ir būtent jis didžiąja dalimi padeda išlaikyti šeimą.

Atsakovas gyvena ir dirba J. K.. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam iš atsakovo žinoma, jog jo gaunamos pajamos yra apie 2500 eurų per mėnesį, būsto nuoma apie 1000 eurų, kitos išlaidos taip pat didesnės nei Lietuvoje, kitų išlaikytinių neturi, darbingas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, atsakovas atstovei telefonu patvirtino, kad dukrai įvairioms progoms nuperka dovanų, kurias siunčia į Lietuvą; kartą per metus apiperka dukrą už 100-200 svarų; kad jau 16 metų gyvena J. K., dirba statybose, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 700 svarų, savo vardu registruoto turto neturi, nuomojasi būstą, už kurį per mėnesį sumoka 300 svarų, už telefoną moka po 60 eurų per mėnesį, moka komunalinius mokesčius, pinigų reikia ir maistui bei pragyvenimui, teikia savanoriškai išlaikymą dukrai po 200 eurų per mėnesį. Atsakovas nepateikė savo turtinė padėtį patvirtinančių duomenų, apie gaunamas pajamas jo atstovas bei institucija išvadoje nurodė skirtingai, todėl tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, kad turėtų daugiau išlaikytinių nei dukrą E.. Nesutiktina, kad atsakovo turtinė padėtis nei gera, nei pagėrėjusi, lyginant su buvusia prieš 6 metus, nes atsakovas, kaip minėta, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas gyvendamas 16 metų J. K. ir dirbdamas statybų srityje yra pakankamai įsitvirtinęs ir integruotas darbo rinkoje ir jo gaunamos pajamos yra pakankamai didelės ir todėl jis neteikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas.

Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši (abu jokio turto neturi, atsakovas, kaip nurodyta aukščiau neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, abu neturi nustatytų sveikatos problemų, ieškovė šiuo metu iki sūnui sukaks 3 metai nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau tai yra laikinas etapas). Nors be šalių nepilnamečio vaiko, ieškovė turi dar vieną vaiką, prie kurio išlaikymo turi prisidėti, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, kad gimęs 2022 metais, jo poreikiai su šalių vaiko poreikiais, yra ženkliai mažesni, be to, ieškovė patvirtino, kad prie jos šeimos išlaikymo didžiąja dalimi prisideda jos dabartinis sutuoktinis. Be to, atsižvelgiant, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

Ieškovės vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, – visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Atsižvelgiantį į paminėtą, teismas sprendžia, jog šalių vaikų mėnesio poreikių tenkinimui reikalingos apie 750 Eur dydžio lėšos, kurios yra pakankamai protingos, būtinos, pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, nėra per didelės, todėl laikytinos įrodytomis ir pripažintinos pagrįstomis.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelė socialinė riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškovės nurodyta 750 Eur suma, kuri mažintina valstybės mokama vaikams mokama išmokos suma, pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovės abiem vaikams mokama 272,44 Eur, todėl vienam vaikui tenkanti išmoka sudaro 136,20 eurų. Todėl šalių nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistina po 300 Eur per mėnesį suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-05523 ieškovei byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 323,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Valstybės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteistinos atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 323,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, minėta, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 27,00 Eur dydžio žyminis mokestis (300,00 Eur-200 Eur) × 12 mėn. × 3 procentai x 75 procentai = 27,00 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nuo kurio ieškovė atleista. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 27,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1168-939/2017, E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. L., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2023 m. birželio 22 d., iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. L. 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą ir 323,33 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.