Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys Raseinių rajono pirmasis notarų biuras, notarė Kristina Šilkienė, R. Ž., K. Ž., A. L., S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra į 2,28 ha miškų ūkio paskirties žemę Raseinių r., Ariogalos sen., Kunigiškių k., ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 3,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį Raseinių r., Ariogalos sen., Kunigiškių k. Viešajame registre, t.y. tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filiale Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu nuosavybės teisės į atkurtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos T. B. vardu. 2001-11-30 įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre 3,00 ha žemės sklypui suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), o 2002-02-13 įregistruojant miškų ūkio paskirties 2,28 ha ploto žemės sklypą, suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbiami). Įregistruodama viešajame registre Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą, supratau, kad tinkamai sutvarkiau visus dokumentus, šiuos dokumentus ieškovė saugojo kaip savo nuosavybę. Dar iki atkuriant nuosavybės teises T. B. į jo turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovei buvo žinomos miško ir žemės sklypo ribos, nes miškas buvo grąžintas natūra, o 3 ha asmeninio ūkio žemė buvo pasidengta nuosava T. B. žeme. Gyvas būdamas T. B. naudojosi 3 ha žemės sklypu, pablogėjus jo sveikatai ieškovė yra padėjusi jam prie žemės ūkio darbų. Kito nekilnojamojo turto, ar turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija tėvas neturėjo, savybės teisės į žemę dar nebuvo atkurtos, todėl per 6 mėnesius po tėvo mirties būtinumo kreiptis į notarų biurą nebuvo. 2017 m. pavasarį iškilo klausimas, ar tinkamai sutvarkyti dokumentai po T. B. mirties. Tuo reikalu ieškovė kreipėsi į Raseinių notarų biurą. Notarų biure jai buvo paaiškinta, kad turtą po jos tėvo mirties paveldėjo valstybė, yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė negalėjo patikėti, kad valstybė galėjo perimti palikimą, kadangi žemės sklypas visada buvo prižiūrėtas. Ieškovė niekuomet nebuvo sulaukusi priekaištų iš jokios institucijos dėl žemės nepriežiūros.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas 2018-02-08 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nustačius, jog J. Ž. po savo tėvo T. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti likusį turtą, neprieštarautų, kad būtų panaikintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbiami), išduotas (duomenys neskelbiami).

Trečiojo asmens Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad T. B. mirė (duomenys neskelbiami). (I tomas, b. l. 7). J. Ž. yra T. B. dukra (I tomas, b. l. 8). J. Ž. (duomenys neskelbiami) susituokė su F. Ž. (I tomas, b. l. 9). Kauno apskrities 2001-10-29 sprendimu, įsakymu T. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,28 ha žemės sklypą (2,28 ha miško ir 3,00 ha žemės sklypą), esantį (duomenys neskelbiami) (I tomas, b. l. 11-12, 13). Nuosavybės teisės į žemės sklypą T. B. buvo įregistruotos žemės ir kito nekilnojamojo turto registre (I tomas, b. l. 14, 15). Raseinių rajono 1-ojo biuro notarė Kristina Šilkienė pranešimu informavo, kad yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (I tomas, b. l. 16). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad T. B. registruotas 2,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami) (I tomas, b. l. 18). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2014-07-29 3,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). savininkas Lietuvos Respublika (I tomas, b. l. 19). 2018-01-17 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž. po T. B. mirties (duomenys neskelbiami). priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti (b. l. 57-59). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad valstybė paveldėjo T. B., mirusio (duomenys neskelbiami). turtą, Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad dėl minėto žemės sklypo paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (žemės sklypą) (I tomas, b. l. 90, 91). 1994-06-10 T. B. kreipėsi su prašymu atstatyti nuosavybę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) (I tomas, b. l. 123), Ariogalos apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 19 sesijos sprendimu 1993-12-30 T. B. suteiktas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas (I tomas, b. l. 124, 125, 126). 2018-04-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos (duomenys neskelbiami) nagrinėjimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (II tomas, b. l. 51-52). 2018-07-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2018-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) paliko nepakeistą (II tomas, b. l. 67-71).

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, ieškovė siekia paveldėti savo tėvo T. B. palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnis numato palikimo perėjimo valstybei atvejus, o būtent, kai: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-06-19 Raseinių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Kristina Šilkienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbiami)., į 3,00 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami).. Kaip matyti, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nė vienas atvejis negali būti pagrindu palikimo perėjimui valstybei. Negalima teigti, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė J. Ž. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti po tėvo T. B. mirties likusį turtą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Byloje nustačius faktą, kad T. B. palikimą po jo mirties 1997-06-16 faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi įstatyminė įpėdinė ieškovė J. Ž., teismas konstatuoja, kad Palikimo perėjimo liudijimas valstybei buvo išduotas nepagrįstai (nesant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5. 57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovą (valstybę), todėl ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), išduotas 2014-06-19, valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Pažymėtina ir tai, kad po T. B. mirties 1997-06-16, palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Lietuvos valstybei paveldėjus T. B. turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta T. B. paveldėtoja galėtų priimti savo tėvo palikimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė prašė teismo, ieškinį tenkinus, nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio ir patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 69,72 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė yra pati valstybė, atstovaujama Valstybinis mokesčių inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, tai, kad notarė, atsakovai neatliko tyčinių nesąžiningų neteisėtų veiksmų, bet vykdė įstatymų jiems numatytas funkcijas, remdamiesi turima informacija, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti 2014 m. birželio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą išduotą Raseinių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami) į turtą: 3,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami)..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.