- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e1-2681-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35063-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
S. B. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 22.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio, išvažiavęs į priešingos eismo krypties juostą atsitrenkė į kitą automobilį.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
S. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 dieną vartojo degtinę, išgėrė apie pusę litro, po ko apie 22.21 val., suprasdamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, dėl apsvaigimo nuo alkoholio išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė į ten važiavusį automobilį. Kaltinamajam išlipus iš automobilio, minėtu automobiliu važiavę asmenys pastebėjo, kad jis yra neblaivus ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę alkotesteriu nustatė 2,27 promilės girtumą. Kaltinamasis įvykio vietoje pripažino, kad vartojo alkoholį ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
Liudytojas A. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip į jo eismo juostą, iš priešingos eismo juostos įvažiavo automobilis „Toyota Prius“ ir trenkėsi į liudytojo automobilio priekinę dalį. Po eismo įvykio iš karto išlipęs iš automobilio, nuėjo prie „Toyota Prius“ vairuotojo – kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamojo S. B., kuriam išlipus iš automobilio pastebėjo, kad jis yra neblaivus, kadangi svirduliavo ir sunkiai orientavosi aplinkoje, dėl ko liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis pripažino, kad yra neblaivus ir atsiprašė dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas liudytojo automobilis, tačiau padarytą žalą jam atlygins draudimo bendrovė (b. l. 48).
Liudytojas L. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomoja naudotus automobilius, direktorius. 2020 m. gegužės 25 d. įmonėje buvo sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis – metinis kontraktas su S. B., kuris išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo reikmėms. Apie 2020 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykį, sužinojo, kai pats S. B. jam apie tai pranešė. Kadangi įmonė yra teisėta automobilio savininkė, prašė automobilį, kuris buvo paimtas saugojimui, grąžinti įmonei (b. l. 37, 38–41).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti , (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6–9, 11,12).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad juose užfiksuoti automobilių „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 13–15, 16–18).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. rugpjūčio 31 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., S. B. nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius), 22.34 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411, metrologinės patikros Nr. 1302250, nustatytas 2,28 promilės girtumas, o 22.51 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,27 promilės girtumas (b .l. 53–55).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26)
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“, 2005 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 850,00 (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų (b. l.49)
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. rugpjūčio 31 d., nakties metu, apie 22.30 val., gyvenamojoje zonoje – (duomenys neskelbtini), iki namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į liudytojo A. B. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų, į įvykio vietą atvykusių pagal gautą pranešimą ir jam nustatytas mažiausias 2,27 promilių girtumas.
Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio nusprendė sėsti už MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio automobilio vairo, ir nakties metu, važiuodamas gyvenamojoje zonoje išvažiavęs į priešingos krypties eismo justą, sukėlė eismo įvykį ir atsitrenkė į liudytojo A. B. vairuojamą automobilį Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog staiga pastebėjęs į jo važiuojamą eismo juostą įvažiavus kaltinamojo automobiliui suprato, kad susidūrimo išvengti nepavyks, o automobiliams susidūrus – pastebėjo, jog kaltinamasis yra neblaivus, ką S. B. pripažino, kartu atsiprašydamas už sukeltą eismo įvykį, dėl ko į įvykio vietą liudytojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie, kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, S. B. nustatė neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius), po ko 22.34 val. alkoholio matuokliu kaltinamajam nustatė 2,28 promilės girtumą, o 22.51 val. patikrinus pakartotinai nustatė 2,27 promilės girtumą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtinta kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. B. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Kaltinamasis S. B., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo gyvenamosios zonos teritorijoje, kol, išvažiavęs į priešingą eismo juostą sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į liudytojo A. B. vairuojamą automobilį, kuris, supratęs jog kaltinamasis yra neblaivus, apie įvykį nedelsiant pranešė policijos pareigūnams, o šiems atvykus į įvykio vietą kaltinamajam alkotesteriu nustatytas mažiausias 2,27 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ir aplinkai ir sugadino turtą. Kaltinamojo S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 79–81).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą (b. l. 58), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė nesilankė (b. l. 57), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 56), verčiasi individualia veikla (b. l. 90).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis S. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 51 MGL dydžio baudos bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. B. parinktina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, vieną kartą administracine tvarka baustam, darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turinčiam pastovią gyvenamąją vietą S. B., yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. B. skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam – 51 MGL dydžio bauda.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio bauda, kurios įvykdymui, atsižvelgiant į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (prisipažino ir gailėjosi, atsiprašė dėl sukelto eismo įvykio), nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,27 promilės), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 56), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką.
BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, sėdo už automobilio vairo, pasinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau neturėdamas galiojančio šios teisės suteikimą patvirtinančio dokumento, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant dviejų metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“ (b. l. 70–71).
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 5 dalis ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė S. B. buvo įvykdytas vairuojant MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis minėtu automobiliu naudojosi 2020 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties pagrindu, tai gi, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“, 2005 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 850,00 (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų (b. l. 49). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes, garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 2850,00 (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo, tai yra priešingai, nei prokurorė nurodė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išieškotina konfiskuotino turto suma su PVM.
S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67–68, 70–71), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos, VĮ „Regitra“ perduodant kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. B. atėmimą dvejiems metams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui L. M. (b. l. 44), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini neribotoje MB ‚(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje; 2020 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties tarp S. B. ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ kopijos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiaga (b. l. 38–43).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 34 MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.
Įpareigoti S. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (1 700,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba, el.p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš S. B. išieškoti konfiskuotino turto – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2 850,00 (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų.
S. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 850,00 eurų) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. B. atėmimą dvejiems metams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu grąžintą MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui L. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotoje MB ‚(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje; 2020 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties tarp S. B. ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ kopijas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.