- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- 1-669-1113/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07757-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2004 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2006 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams;
3) 2006 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2004 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;
4) 2010 m. vasario 22 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
5) 2011 m. kovo 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos tarpusavyje bei su bausme, neatlikta pagal 2010 m. vasario 22 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams;
6) 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, skirta galutinė subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
7) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė 25 parų areštas, atliekant jį poilsio dienomis; 2016 m. lapkričio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į įprastinę 25 parų arešto atlikimo tvarką;
8) 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
9) 2020 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 80 MGL (4 000) eurų bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 1 para, laikant, jog M. L. yra atlikęs – sumokėjęs 2 MGL (100 eurų) baudą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. L. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kartu gyvenančiam žmonos broliui A. B., o būtent: 2021 m. kovo 13 d. apie 22.40 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. B. į dešinę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės veido pusės poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo žmonos A. L. brolį A. B. 2020 metais atleido iš darbo užsienyje dėl gėrimo. Maždaug prieš Kalėdas, grįžęs iš užsienio, šis paprašė, kad jis su žmona priimtų šį trumpai pagyventi jo ir žmonos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kol A. B. susiras darbą užsienyje. Savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) A. B. tuo metu buvo išnuomojęs. Gyvendami kartu su A. B. nesutarė, jis A. B. sakė, kad šis negertų, ieškotųsi darbo, šis neklausė. Jo ir žmonos santykiuose jaučiasi įtampa, kadangi nesiseka susilaukti vaikų, laukia gydymo, apie tai A. B. nepasakojo. 2021 m. kovo 13 d. namuose šventė jo ir A. santuokos 3 metų sukaktį, buvo jis su žmona A. A. B., žmonos pusseserė V. E. su vyru V. A. išgėręs pradėjo neadekvačiai elgtis, pradėjo pilstytis su vandeniu, sudaužė lempas. Jis, norėdamas išvengti konflikto, norėjo išeiti iš namų, jį žmona stabdė, jie pykosi, sudaužė televizorių. Jam su žmona būnant prie išėjimo durų, į koridorių įbėgo A. ir jį stabdė, stūmė. Jis susierzinęs trenkė ranka A. B.. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, pripažįsta, kad A. sudavė du kartus į veido sritį. Į kurią vietą pataikė, neprisimena. Įvykio metu buvo išgėręs, jam nustatytas 1,6 promilės girtumas, šis girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Labai gailisi, kad taip įvyko, nukentėjusiojo atsiprašė. Su A. B. susipažino maždaug prieš penkerius su puse metų, per žmoną A.. Su juo nuolat palaiko ryšius, bendrauja, tačiau nelaiko šeimos nariu. A. anksčiau – 2019 metais – keletą dienų pas juos gyveno taip pat laikinai apsistodavo jų namuose grįžęs iš užsienio ir tada, kai jis su žmona gyveno užsienyje. Prieš apsigyvendamas visada atsiklausdavo.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. M. L., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona A. L. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena žmonos brolis A. B., kuris grįžęs iš užsienio neturėjo kur apsistoti, todėl jie jį priėmė laikinai pagyventi. 2021 m. kovo 13 d. jis, žmona A. ir A. šventė jų trejų metų santuokos sukaktį, išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, buvo kubile. Po to jis truputį susikivirčijo su žmona, nuėjo į namus rengtis rūbų ir norėjo išeiti iš namų. Tikslios konflikto priežasties nepamena, bet pamena, kad žmona nenorėjo jo išleisti. Tuomet jis, atsirakinęs duris, norėjo išeiti lauk. Galėjo būti jau apie 22.40 val. Jam bandant išeiti iš namų, atėjo žmonos brolis A. ir jiems būnant koridoriuje, jis A. ranka sudavė du kartus per veidą. Ar sudavė kumščiu ar delnu, tiksliai nepamena. Atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė. Kas iškvietė pareigūnus, nežino, bet mano, kad A. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko, sesers brolio atsiprašė, jis atleido. Šiuo metu ieškosi darbo, nes turi sumokėti baudas (b. l. 88–91, 96–98);
4.2. nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. grįžo iš užsienio. Kadangi neturėjo kur apsistoti, jį laikinai sutiko priimti pagyventi sesuo A. L. su sutuoktiniu M. L., adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 13 d. jis, M. L., A. L. buvo namuose, buvo išsinuomoję kubilą, maudėsi. Kadangi buvo sesers ir M. L. vestuvių metinės, jas minėjo ir išgėrinėjo alkoholį. Tuomet, galėjo būti apie 22.00 val., M. L. pradėjo šūkauti ant sesės, jie pradėjo rietis, triukšmavo, kažkaip sudaužė televizorių. Nenorėdamas, kad toliau konfliktuotų, jau galėjo būti apie 22.40 val., jis ėjo pas juos į kambarį ir tuomet M. L. jam kumščiu sudavė į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sudavė ne mažiau kaip du kartus, kiek kartų tiksliai sudavė, negali pasakyti, nepamena. Po gautų smūgių, jis M. rankomis nustūmė nuo savęs. Tuomet sesei liepė kviesti pareigūnus, nenorėjo, kad jis dar ką nors padarytų, nes atrodė agresyviai nusiteikęs. M. L. jį mušė koridoriuje, po ko užsirakino duris ir tęsė konfliktą su jo seserimi iki kol atvyko policija. Po jam suduotų smūgių M. jam daugiau nieko nebedarė, nurimo. Atvykus pareigūnams, jis sakė, kad jį sumušė, sudavė porą kartų per veidą. Prieš įvykį turėjo nežymų sužalojimą ant kairio skruosto, kuris buvo atsiradęs maždaug prieš tris dienas iki įvykio, kai pjovė malkas, nes pataikė šaka. O dešinė veido pusė – galva, nosis, sužalota po gautų M. L. smūgių, minėtose vietose atsirado kraujosruvos. Po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje jį išleido gydytis ambulatoriškai, apžiūrėjusi gydytoja teigė, kad sužalojimai nėra pavojingi. M. L. atleidžia, jokių pretenzijų neturi. Mano, kad įvykiui įtakos turėjo tai, jog visi buvo neblaivūs. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 15–18);
4.3. liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su M. L. gyvena santuokoje 3 metus. Gyvena jai priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje pas juos laikinai apsigyveno jos brolis A. B.. 2021 m. kovo 13 d. ji, M., brolis A. bei pusseserė V. E., jos vyras V. E. minėjo 3 metų vestuvių metines, vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas buvo gerai iki tol, kol M. pradėjo sakyti, kad nori kažkur eiti. Ji jo neišleido ir jie pradėjo konfliktuoti, ji bandė užrakinti duris, tuomet netyčia užkliudė televizorių, kuris nukritęs ant žemės sudužo. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, jokio smurto M. L. prieš ją nenaudojo. Tuomet, greičiausiai jų konfliktą išgirdo brolis A. B., kuris pradėjo baladoti į jų kambario duris. Nenorėdama, kad brolis sugadintų duris, jas atrakino. Brolis puolė į kambarį ir susistumdė su jos vyru M. Kiek matė, M. sudavė broliui, bet kur pataikė, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, nes pati buvo labai išsigandusi, bandė juos išskirti bei pradėjo šaukti, kad kažkas kviestų policiją. Kažkaip jai pavyko išstumti brolį iš kambario ir vėl užrakinti duris, tuomet jie nustojo muštis. Po kokių 15–20 minučių atvyko pareigūnai. Policiją iškvietė pusseserė V. E.. Įvykio metu ji buvo lauke, ar ji matė įvykį, negali pasakyti, tačiau nemano, kad matė. Namuose dar buvo M. mama J. L., bet ji buvo virtuvėje (b. l. 65–68);
4.4. liudytoja V. E., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. L. yra jos pusseserės A. L. sutuoktinis. M. L. pažįsta apie 3 metus. 2021 m. kovo 13 d. apie 13–14.00 val. jai paskambino A. ir pasiūlė atvykti pas juos pasimaudyti kubile. Apie 15 val. ji su sutuoktiniu V. E. bei dukra S. nuvyko pas juos. Atvykę, pradėjo vartoti alkoholį, maudėsi kubile. Maždaug apie 22–23 val. M. L. ir A. L. išlipo iš kubilo, o jie liko sėdėti kubile. Kubile liko sėdėti ji, jos vyras, vaikas ir A. B.. Prieš tai A. ir M. nebuvo susipykę, bet buvo truputį apsižodžiavę. Po kelių minučių išgirdo, kad A. L. pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Kadangi pagalvojo, kad galimai ją muša M., ji pasiėmė patį pirmą pasitaikiusį telefoną po ranka ir iškvietė policiją. Kad ją muša, A. to nešaukė, ji tik šaukė, kad kviestų policiją. Jai kviečiant policiją, iš kubilo išlipo A., kuris ėjo į namo vidų, kaip suprato, norėjo eiti pas sesę su M., kurie tuo metu buvo namo viduje. Ką sakė skambindama į pagalbos centrą, tiksliai neatsimena, nes buvo susijaudinusi, negali pasakyti, ką tiksliai pasakė. Kai paskambino policijai, tada ėjo į namo vidų, kur pamatė, kad A. B. susistumdė su M. Buvo smūgiai, tačiau kuris kuriam sudavė, ji nematė. Ji puolė į jų tarpą, bandė juos skirti. Tam kartui A. išstūmė į lauką, bet jis vėl bandė pulti į namo vidų, todėl ji uždarė duris. Ką tuo metu darė M., ji nematė, buvo labai išsigandusi, nežinojo ką daryti. A. buvo šalia, ji skyrė juos iš kitos pusės, bandė uždaryti kambario duris iš vidaus. Kad M. L. būtų mušęs A., ji tikrai nematė, tiesiog ji verkė, todėl pagalvojo, kad galėjo taip būti. Tuomet gana greitai atvyko pareigūnai ir pradėjo viską aiškintis. Po įvykio kalbėjo su A., ji nenorėjo kalbėti apie tai kas įvyko, o ji pati jos nenorėjo kalbinti (b. l. 71–74);
4.5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 13 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini). neblaivus (1,37 prom.) M. L. sumušė kartu gyvenantį neblaivų (1,26 prom.) žmonos brolį A. B. (b. l. 5);
4.6. 2021 m. kovo 15 d. A. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 13 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė sesers A. L. sutuoktinis M. L.. Pretenzijų jam neturi, tegul atsako pagal įstatymą ir viskas. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 10–12);
4.7. policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota informacija, jog 2021 m. kovo 13 d. 22.48 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), soduose, name vyras muša savo moterį rankomis, GMP reikalinga, praneša moters pusseserė. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, jog į nurodytą įstaigą GMP pristatė A. B. (girtumas 1,41 prom.), diagnozė – nosies ir galvos paviršiniai sužalojimai, gydytis ambulatoriškai (b. l. 28–32);
4.8. 2021 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog gautas V. E. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Gautas A. B. paaiškinimas, kad 2021 m. kovo 13 d. apie 22.00 val. kilo konfliktas su kartu gyvenančiu sesers vyru M. L., kuris tyčia du kartus sudavė kumščiu į veido dešinę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pranešime užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai ant nukentėjusiojo kūno – dešinėje veido pusėje matoma kraujosruva su patinimu, kairėje veido pusėje, po akimi matomas įdrėskimas, kurį A. B. teigimu, jis pasidarė pats. A. B. nustatytas 1,26 prom. girtumas, M. L. – 1,37 prom. girtumas (b. l. 33–36);
4.9. 2021 m. kovo 14 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 37–41);
4.10. 2021 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta A. B. asmens apžiūra. Jos metu nustatyta, jog ant veido dešinės pusės po akimi matoma kraujosruva su patinimu; po kaire akimi matomas įdrėskimas (b. l. 42–47);
4.11. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. B. padaryti sužalojimai: dešinės veido pusės poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, kairės veido pusės odos nubrozdinimas. Nėra galimybės tiksliau atsakyti, kada padaryti dešinės veido pusės sužalojimai, kadangi neaprašytos jų makromorfologinės savybės – sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi per14 parų laikotarpį iki apžiūros. Kairės veido pusės sužalojimas padarytas ribotu kietu daiktu per 3–14 parų laikotarpį iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. A. B. nustatyti kūno sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).
5. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. L. 2021 m. kovo 13 d. apie 22.40 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam – kartu gyvenančiam žmonos broliui A. B. į dešinę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės veido pusės poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie M. L. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų duoti parodymai, apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai.
6. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
7. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-77-942/2017). Iš BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi su nusikaltimą padariusiu asmeniu kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, yra svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2013, 2K-525/2013, 2K-110-699/2015, 2K-301-139/2016). Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).
10. Teismas vertindamas bylos duomenis, jog: nukentėjusysis A. B. yra kaltinamojo sutuoktinės brolis, kuris maždaug nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, grįžęs iš užsienio, laikinai apsistojo savo sesers ir jos sutuoktinio bei kaltinamojo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo asmenų tarpusavio atsakomybės, supratimo, emocinio prieraišumo, pagalbos, bendrų turtinių įsipareigojimų ir panašių požymių visumos, daro išvadą, kad tarp kaltinamojo M. L. ir nukentėjusiojo A. B. nebuvo susiklostę šeimos narių sąvoką atitinkantys santykiai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. B. turi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pas seserį ir jos sutuoktinį, pačio nukentėjusiojo teigimu, apsistojo laikinai, kaip nurodė kaltinamasis, dėl to, kad tuo metu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta buvo išnuomota. Be to, pats M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. nelaikė savo šeimos nariu.
11. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir šeimos nario sampratos išaiškinimui, negalima konstatuoti, jog kaltinamojo M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. buvo kaltinamojo šeimos narys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. L. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį. Apie veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį galimybę proceso dalyviams buvo pranešta teismo posėdžio metu, kaip tai yra numatyta BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnio 2, 3 dalyse. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė ir kaltinamasis bei jo gynėja nurodė, kad sutinka su tokiu galimu veikos perkvalifikavimu.
12. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
13. M. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Kaltinamasis M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. M. L. anksčiau teistas 9 kartus, daugiausia už turtinius nusikaltimus, išskyrus 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, t. y. už nusikaltimą žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 116–120), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teisme kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus, sukūręs šeimą, siekia susilaukti vaiko, yra sveikas, darbingas, todėl galėtų imtis darbinės veiklos ir keisti savo požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė – ultima ratio), į valstybės siekį ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti kaltinamajam M. L. paskyrus griežtesnę iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.
15. Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
16. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. 78 MGL (3 900 eurų) bauda.
17. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į subendrintos bausmės laiką M. L. įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 13 d. 23.15 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 14.00 val. (dvi paros), ir laikoma, kad M. L. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas (b. l. 80–81, 82–83).
18. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
19. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. L. buvo skirta gynėja advokatė V. P.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120,06 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos.
20. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. L. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. skirti galutinę sumažintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. L. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, ir 78 MGL (3900 Eur) baudą, baudą sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. L. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, M. L. į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti M. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 13 d. 23.15 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 14.00 val. (dvi paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c)).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Bausmės pradžią M. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Proceso išlaidų už kaltinamajam M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Išaiškinti M. L., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.