Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-04-09 · Administracinė byla Nr. I-1103-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
I-1103-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00299-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui
Trečiasis asmuo
P. D., V. D.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-1103-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00299-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 63.2; 63.3.3; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,

susipažinęs su pareiškėjos J. K. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. D., V. D. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus sprendimo dėl privažiavimo kelio į nuosavybės teise priklausantį sklypą ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 15SD-829-(14.15.104.) dėl draudimo įvažiuoti į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), keliu nuo vietinės reikšmės viešojo kelio į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę einančiu bendrojo naudojimo keliu pro sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio miško pietinę pusę.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu raštu jai pateikta informacija, kad neturi teisės įvažiuoti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), keliu, nuo vietinės reiškėmės viešojo kelio į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę einančiu bendro naudojimo keliu (iki (duomenys neskelbtini) kapelių), nes pro kapelius einančios žemės savininkas yra P. D. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus sprendimą laiko nepagrįstu ir neatitinkančiu faktinės situacijos dėl privažiavimo į minėtą žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t.y. paduodamas skundas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, bylos nagrinėjimas turi būti priskirtas nagrinėti teismui.

Pagal ABTĮ 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, su 3 dalyje numatyta išimtimi, jog minėta procedūra netaikoma sprendimams atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 4 d. raštu 15SD-829-(14.15.104.) pareiškėja informuota apie teritoriniame skyriuje išnagrinėtą P. D. 2015 m. vasario 12 d. prašymą dėl jam priklausančio miško dalies (pamiškės) iškirtimo ir savavališko kaimyninių žemės sklypų savininkų važiavimo per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad 2015 m. vasario 27 d. atliktas aplinkybių tikrinimas vietovėje, surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 15ŽN-2(14.15.73.). Pareiškėjai taip pat nurodyta, kad ji be P. D. sutikimo neturi teisės važiuoti per jam priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galima patekti vietinės reikšmės bendro naudojimo keliu (Nr.114-III-5), einančiu nuo vietinės reikšmės viešojo kelio (Nr.113-III-8).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus 2015 m. kovo 4 d. raštu 15SD-829-(14.15.104.) pateikta informacija išnagrinėjus P. D. 2015 m. vasario 12 d. prašymą ir šiame rašte konstatuotomis aplinkybėmis. Taigi skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio veiksmai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013 konstatuota, kad žemės reformos procesas apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir sprendimus (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.), o žemės reformos procese dalyvauja įvairios valstybės, savivaldybės institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

Įvertinus formuojamą teisminę praktiką bei galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, akivaizdu, jog šio ginčo nagrinėjimui yra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013 akcentuota, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nepažeidžia ir apskritai nepaneigia asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007), kadangi teisinis reguliavimas suteikia teisę asmeniui, manančiam, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, bei išnaudojusiam visas kitas prieinamas teisinės tvarkos atstatymo priemones, ginti savo teises ar laisves teisme (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1-4 d.; ABTĮ 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, jog ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti minėtą teisinę problemą, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A143-191/2010).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijame rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui, todėl skundu kreipiamasi į teismą pagal teritorinį teismingumą. Tačiau nežiūrint to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 4 d. rašte Nr.15SD-829-(14.15.104.) neteisingai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, tai nepaneigia ir neeliminuoja anksčiau aptartos imperatyviai įstatymu nustatytos privalomos ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo.

Privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, jos laikymasis bei pasinaudojimas ja suponuoja ir atitinkamų procesinių teisinių pasekmių atsiradimą priklausomai nuo to, kurioje teismo proceso stadijoje nustatoma, jog privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo pasinaudota, ir kokios galimybės šia tvarka pasinaudoti dar egzistuoja. Skundo priėmimo stadijoje, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti skundą, jei nustato, kad pareiškėjas nesilaikė konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nustačius įvardijamą aplinkybę skundo priėmimo stadijoje, skundą atsisakytina priimti vadovaujanti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

2015 m. balandžio 3 d. DNB banko vietiniu lėšų pervedimu į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis. Pagal mokėjimo dokumentą nustatyta, kad žyminį mokestį už pareiškėją J. K. sumokėjo R. N.. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 105 – 106 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. D., V. D. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus sprendimo dėl privažiavimo kelio į nuosavybės teise priklausantį sklypą, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti 2015 m. balandžio 3 d. DNB banko vietiniu lėšų pervedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą už pareiškėją J. K. sumokėtą 28,00 Eur žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas