Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovui J. Ž., ieškovo atstovei adv. Tatjanai Benetei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovei G. Ž., tretysis asmuo – Balti Investeeringute grupi Pank AS filialas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

A. G. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ir nežinant jos gyvenamosios ar buvimo vietos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška, kuri buvo nesėkminga, todėl 2011-03-02 nutartimi procesinius dokumentus atsakovei buvo nutarta įteikti viešo skelbimo spaudoje būdu: 2011-03-10 dienraštyje „Vilniaus diena“ ir 2011-03-12 dienraštyje „Lietuvos aidas“ (b.l. 56-57).

Tretysis asmuo Balti Investeeringute grupi Pank AS filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta, 2011-03-09 raštu prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas J. Ž. ir atsakovė G. Ž. 2000-12-23 sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3284 (b.l. 16). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas vaikų nesusilaukė, jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo (b.l. 8, 10-11).

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos, reikalaujančios sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nors ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju išklausius ieškovo paaiškinimų bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, santuokos iširimą lėmė tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas paaiškino, kad po santuokos sudarymo 2000-12-23 gruodį, jie su atsakove kartu bendrai gyveno santuokinį gyvenimą tik keletą mėnesių, nes 2001 m. pradžioje ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą, o 2001 m. gegužę atsakovė išvyko dirbti į Graikiją, kur, tikėtina, gyvena iki šiol; per visus šiuos daugiau nei dešimt metų, ieškovas ir atsakovė santuokinio gyvenimo iš esmės negyveno, bendro ūkio nevedė, iniciatyvos ir pastangų išsaugoti šeimą nerodė; ieškovas pats pripažino, kad tiek iki santuokos, tiek jos metu jis ir atsakovė vartojo narkotines medžiagas, ieškovas nustojo jas vartoti tik prieš du metus, jo duomenimis, atsakovė vartoja juos iki šiol bei paaiškino, kad iki santuokos sudarymo atsakovė vartojo silpnesnius narkotikus, tuo tarpu pradėjus gyventi su ieškovu, atsakovė buvo jo pripratinta prie stipresnių narkotinių medžiagų; nors atsakovė 2001 m. gegužę išvyko į užsienį, t.y. paliko ieškovą ir šeimą, juo visus šiuos metu nesirūpino, nepalaikė, nerėmė, užsienyje buvo sulaikyta už teisės pažeidimus ir pan., tačiau pats ieškovas pripažino, kad į užsienį atsakovė išvyko siekdama uždirbti lėšų pragyvenimui, be to ir pats ieškovas nevykdė savo pareigų atsakovei, kaip pats pripažino ir kaip rodo byloje esantys duomenys, net aštuonis kartus buvo teisiamas ir nuteistas už tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimo bei kitomis bausmėmis, daug kartų baudžiamas už administracinės teisės pažeidimus, t.y. tiek iki santuokos sudarymo, tiek jos metu vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, siekdamas prasimanyti lėšų narkotinėms medžiagos ir pan., šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai (teismų nuosprendžiai, nutarimai, nutartys, įsakymai, sprendimai, LR ambasados Graikijoje informacija ir kt.); ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam vedant nusikalstamą gyvenimo būdą, apie šeimą ir jos išsaugojimą negalvojo, buvo tam abejingas, jam nebuvo svarbu ir aktualu išsaugoti šeimą, kadangi suvokė, jog abu sutuoktiniai priėmė skubotą sprendimą susituokti, neatsakingai žiūrėjo į santuoką bei šeimą, vartojo narkotines medžiagas ir negalėjo kartu gyventi, šiuo metu taip pat nėra suinteresuotas santuokos išsaugojimu, tokio suinteresuotumo, ieškovui kalbantis telefonais su atsakove, nerodė ir G. Ž.. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos 2010-023 pažymos, atsakovė, nors ir deklaravo gyvenamąją vietą ( duomenys neskelbtini)., tačiau yra išvykusi į Graikiją (b.l. 9). Ieškovo susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos ambasada Graikijoje medžiaga rodo, kad 2010 m. pabaigoje atsakovė buvo sulaikyta ir laikyta tardymo izoliatoriuje Graikijoje, vėliau iš jo paleista, duomenų apie atsakovės buvimo vietą ambasada neturi (b.l. 30, 33), taip pat ir atsakovės paieškos Lietuvoje metu jokių duomenų apie jos buvimo vietą negauta (b.l. 35). Vis dėlto, atsakovės šeimos palikimo faktas ir išvykimas dirbti į užsienį, nesirūpinimas šeima pats savaime nepaneigia ieškovo kaltės buvimo bei teismo išvados, kad santuoka šiuo atveju iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ir ieškovas nesirūpino šeima, nesiėmė priemonių santuokinėms pareigoms įgyvendinti, buvo abejingas šeimos likimui bei jos išsaugojimui, daug kartų buvo baudžiamas už nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus, kas taip pat leidžia preziumuoti ir konstatuoti jo kaltę dėl santuokos iširimo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė, jos laipsnis dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi reikšmės išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Kaip jau buvo minėta, nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl turto padalijimo bei su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai byloje nespręstini. Pagal 2008-07-29 Kredito sutartį Nr. 0801336/96gk, sudarytą tarp ieškovo J. Ž. ir trečiojo asmens Balti Investeeringute G. P. AS filialo, ieškovui buvo suteiktas 500 Lt kreditas (b.l. 12), kurį, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, jis panaudojo narkotinių medžiagų įsigijimui, apie kurio buvimą ir panaudojimą atsakovei nebuvo ir nėra žinoma. Atsižvelgiant į šias ieškovo nurodytas aplinkybes, į tai, kad paskola buvo paimta ir panaudota nesant atsakovės žinios, tuo metu, kai ieškovas ir atsakovė jau ilgą laiką kartu negyveno, kaip paskola gauti pinigai panaudoti asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti – narkotinių medžiagų ieškovui įsigijimui, todėl ši prievolė laikytina asmenine ieškovo prievole. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, žinodamas apie ieškovo reikalavimą įsiskolinimą šiam kreditoriui pripažinti asmenine jo prievole, jokių prieštaravimų dėl tokio reikalavimo teismui nepateikė (b.l. 13-15, 22, 28, 39).

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (b.l. 41-54) ir kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu ieškovas ilgą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat teismų nuosprendžiais ir nutarimais iš jo priteistos atitinkamos pinigų sumos nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims, civiliniams ieškovams (valstybės institucijoms, įmonėms) už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat baudos už jo padarytus administracinės teisės pažeidimus bei vykdymo išlaidos antstoliui ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad visos J. Ž. turtinės prievolės, atsiradusios santuokos metu, iš esmės susijusios su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei administracinės teisės pažeidimais, jos atsirado be atsakovės žinios ir valios, jos pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.). Be to, turint omenyje tą aplinkybę, kad ieškovas su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi 2001 m. gegužės mėnesį, atsakovei išvykus į užsienį, o ieškovui atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tikslinga nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.), t.y. nuo 2001 m. gegužės mėnesio, todėl tikslinga visas ieškovo J. Ž. ir atsakovės G. Ž. prievoles, įgytas po minėto laikotarpio santuokos metu, pripažinti asmeninėmis to asmens, kieno vardu jos buvo įgytos, prievolėmis.

CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovas prašė jam po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę –( duomenys neskelbtini), ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovo reikalavimo. Atsakovė G. Ž. savo pozicijos dėl jos pavardės po santuokos nutraukimo neišreiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymo pakeisti jos pavardę į ikisantuokinę nepareikšta, būtent ieškovas, o ne atsakovė, sudaręs santuoką, pakeitė savo pavardę į sutuoktinės turėtą pavardę, todėl teismas po santuokos nutraukimo palieka atsakovei jos santuokinę pavardę - Žičkienė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui J. Ž. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-08-27 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 5-6), pagal 2011-03-24 pažymą Nr. (4.22.)-(duomenys neskelbtini) valstybė patyrė 628,22 Lt ieškovo teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 58), be to 8,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prie bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo turėtų prisidėti abi šalys lygiomis dalimis, atsakovė G. Ž. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei pajamų Lietuvoje neturi, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą mažintinos iki 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

I. J. Ž. ieškinį atsakovei G. Ž., tretysis asmuo - Balti Investeeringute G. P. AS filialas, tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovo J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini), gyv. ( duomenys neskelbtini), sudarytą 2000-12-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 3284, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Prievolę pagal 2008-07-29 J. Ž. ir Balti Investeeringute G. P. AS filialo sudarytą kredito sutartį pripažinti asmenine ieškovo J. Ž. prievole.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. Ž. ir G. Ž. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2001 m. gegužės 1 d. ir visas ieškovo J. Ž. ir atsakovės G. Ž. prievoles, įgytas santuokos metu po 2001 m. gegužės 1 d., pripažinti asmeninėmis to asmens, kieno vardu jos buvo įgytos, prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. Ž. palikti ikisantuokinę pavardę ( duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovei G. Ž. palikti santuokinę pavardę ( duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. Ž. 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.