Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos – G. G. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl 2016 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjos skundas dėl 2015 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2015-11-30 pareiškimu Pareiškėja nurodė, jog po jos sūnaus V. G. mirties paveldėtojos lygiomis dalimis tapo ji ir sūnaus sutuoktinė I. G. Notaro paslaugas suteikė notarė R. Š. V. G. iki mirties vykdė ūkininko veiklą ir buvo ruošiami dokumentai valstybinės žemės pirkimui, tačiau jam mirus žemės pardavimo procedūra nebuvo baigta. Ji suprato, kad baigus žemės pirkimo procedūrą, ji taip pat ją paveldės lygiomis dalimis. Tačiau sužinojo, kad žemės sklypai, kuriuos turėjo teisę pirkti V. G., buvo parduoti I. G., kuri dalį žemės pardavė, o kitą dalį išnuomojo. Pareiškėja nurodo, kad ji turėjo paveldėti V. G. turtą ir turtines teises, todėl mano, kad notarė R. Š. netinkamai atliko pareigas, nes neišsiaiškino viso paveldimo turto, neišaiškino pareiškėjai visų jos teisių. Nurodo, kad nors teisės pirkti žemę paveldėjimas nebuvo išduotas ir I. G., tačiau (duomenys neskelbtini) tarnybos (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyrius dalį žemės pardavė I. G., todėl Pareiškėjos vertinimu, R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str. 1 d., I. G. – BK 182 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai – BK 228 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju prokuroras 2015-12-30 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama 2016-01-22 nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinęs, kad iš G. G. ieškinių kylantis ginčas yra išimtinai civilinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pabrėžė, kad nei pareiškime, nei skunde nėra nurodyti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 229 str. 1 d. Su tuo sutinka ir Pareiškėjos skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas, kadangi procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti pakankamai išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis.

Sukčiavimas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) svetimo turto įgijimu; 2) svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) turtinės prievolės išvengimu; 4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Jei BK 228 str. 1 d. numatyta veika padaroma siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (nesant kyšininkavimo požymių), atsakomybė kyla pagal BK 228 str. 2 d. Piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi būtini padariniai – didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

Pagal BK 229 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija juridinis ar fizinis asmuo. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz., dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad apylinkės teismas, atmesdamas Pareiškėjos skundą, teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju klausimas dėl žalos Pareiškėjos teisėms fakto yra vis dar sprendžiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Iš tiesų, iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėja 2015-11-30 kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad, jos manymu, I. G. sukčiaudama apgaulės būdu įgijo svetimą turtinę teisę – teisę pirkti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, notarė R. Š. savo pareigas atliko netinkamai – neišsiaiškino viso paveldėto turto ir neišaiškino Pareiškėjai visų jos teisių, o (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – užvaldė Pareiškėjos teisę pirkti valstybinę žemę bei pažeidė jos interesus (1 - 6 b. l.). Tikslinant pareiškimo aplinkybes be abejonės buvo susipažinta ir su jo priedais bei neabejotinai nustatyta, kad notarė R. Š. raštu kreipėsi į advokatę D. B. ir ją informavo, kad po V. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimas į turtą lygiomis dalimis buvo išduotas sutuoktinei I. G. ir motinai G. G. Pažymėjo faktą, jog įpėdinės nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad palikėjas turėjo teisę išsipirkti valstybės žemę ir teisę pirkti valstybinę žemę paveldėjimo liudijimas išduotas nebuvo (10 b. l.). Objektyvių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra, todėl prokuroras visiškai teisingai pažymėjo, jog Pareiškėjos skundas grįstas tik prielaidomis. Pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl žemės pardavimo I. G., LR (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo, žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (38 – 44 b. l.). (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2015-08-24 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje (47 - 49 b. l.), kuris konstatavo, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (50 – 52 b. l.). Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog dėl šių klausimų vis dar vyksta civiliniai procesai ir galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra priimtas (posėdis numatytas (duomenys neskelbtini)). Čia privalu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 str. 1 d., jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Todėl įvertinus šias faktines aplinkybes šiai dienai nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad R. Š., I. G. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamai BK 229 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir 228 str. 2 d. požymių. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai, prokuroro sprendimas aiškus, motyvuotas ir pagrįstas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pritarė prokuroro padarytai išvadai, kad iš G. G. ieškinių kylantis ginčas yra išimtinai civilinio pobūdžio. Kaip jau buvo minėta, įpareigoti prokurorą pradėti konkretų ikiteisminį tyrimą dabartinis teisinis reguliavimas teismui teisės nesuteikia.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju prokuroras motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjos skundą tuo pačiu klausimu. Todėl, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

G. G. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.