- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 1S-978-579/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- D. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L., gim. 1980-04-10, Kauno apygardos teismo 2011-11-28 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2010-11-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-02-01 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2011-02-09 nutartimi, pridėta dalis 2011-11-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pabaiga 2013-03-20.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-04-27 nutartimi atmetė Kybartų pataisos namų administracijos teikimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog D. L. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartį panaikinti ir tenkinti pataisos įstaigos teikimą. Skunde nurodo, kad jis jau yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje, du kartus buvo skatintas, su nuteistaisiais nekonfliktuoja, yra pareiškęs norą dirbti, savo noru sutiko dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai bendrauja su administracijos personalu, mokosi, palaiko socialinius ryšius, savo pavyzdingu elgesiu įrodo, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atmesdamas pataisos namų teikimą, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai psichologo išvada, nors įstatymai to nenumato. Taip pat teismas neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad jis yra sudaręs santuoką ir ruošiasi turėti kūdikį. Kadangi yra visos įstatymo numatytos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą, todėl jis turėtų būti taikomas, priešingu atveju peršasi išvada, kad teismas nesivadovauja įstatymais ir abejoja LR Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų nuostatų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tikslingumu, kas daro neigiamą poveikį nuteistųjų požiūriui į nustatytos tvarkos laikymąsi pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atlikusiems įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį ir teismui padarius išvadą, kad asmenį galima toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d.). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Sprendžiant, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą. Apylinkės teismas, spręsdamas D. L. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką, paskatinimus, drausminę nuobaudą, psichologų tarnybos išvadą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas netikslingas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Kybartų pataisos namų administracija nuteistąjį D. L. charakterizuoja teigiamai ir tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo. Jo charakteristikoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus skatintas už gerą elgesį, vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda nebegaliojanti. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Kybartų pataisos namuose dėl darbo trūkumo neįdarbintas, dirbti neatsisako. Dalyvauja „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. Požiūris į administracinį personalą teigiamas. Įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Psichologo išvada nuteistajam nėra labai palanki. Nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei.
Teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog pastaruoju metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kaip jau minėta, yra vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad D. L. bausmę atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, netrukus po to, kai buvo lygtinai paleistas. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas, nes jis buvo pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką. Psichologo išvada nuteistajam taip pat nėra labai palanki. Kaip matyti, jo požiūris į gyvenimo vertybes skiriasi nuo visuotinai priimto, be to, joje nurodyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei. Taigi, nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad anksčiau jau buvo ne kartą teistas, tačiau išvadų nedaro, teismų parodyto pasitikėjimo nepateisina, tai, kad D. L. pakartotino nusikaltimo padarymo rizika yra vidutinė, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, Vilkaviškio raj. apyl. teismui nepakako duomenų daryti išvadą, jog D. L. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis sudarė santuoką, o jo žmona laukiasi kūdikio, nėra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 metų balandžio 27 dienos nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos pataisos įstaigos teikimo atmetimo priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo D. L. skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.