- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-15112-494/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03445-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- E. N., A. N., I. B.
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. N. (E. N.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. N. (E. N.), A. N. (A. N.) ir I. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas E. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikėjos M. N. palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. N. (toliau – palikėja). Palikėja iki mirties gyveno su savo vyru E. N. bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis buto savininkas yra pareiškėjas. Pareiškėjo žiniomis, palikėja neturėjo jokio turto, kurį pareiškėjas galėjo paveldėti. Visgi paaiškėjo, kad butas priklausė abiem sutuoktiniams – palikėjai ir pareiškėjui, nors tai nebuvo nurodyta buto Nekilnojamojo turto registro išraše. Pareiškėjas butą faktiškai valdo ir jame gyvena nuo buto įsigijimo momento (1992 m. gegužės 22 d.) iki šiol, todėl prašo nustatyti juridinį faktą, jog jis palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai valdyti butą ir jame esančius daiktus. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinį faktą. Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra bute. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą bute deklaravo dar iki palikėjos mirties ir bute gyvena iki šiol. Pareiškėjas nuo buto įsigijimo momento faktiškai valdo butą, t. y. moka komunalinius mokesčius, jį prižiūri, tvarko. Tai patvirtina iki palikėjos mirties pareiškėjo vardu pateiktos sąskaitos. Taip pat pareiškėjas iki šiol moka buto komunalinius mokesčius ir jį išlaiko. Nors dėl objektyvių priežasčių (ilgas laikotarpis, techniniai apribojimai, sąskaitų archyvavimo terminai) nėra galimybės pateikti sąskaitas už visą laikotarpį nuo palikėjos mirties, teikiamų sąskaitų ir kitų duomenų visuma patvirtina pareiškėjo tęstinį bei nepertraukiamą buto faktinį valdymą. Be kita ko, pareiškėjo vardu yra sudarytos elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo sutartys. Gamtinių dujų sutartis pareiškėjo vardu buvo sudaryta 2007 m. vasario 22 d. t. y. iki palikėjos mirties ir galioja iki šiol. Tai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas nuo buto įsigijimo iki dabar moka buto komunalinius mokesčius ir jį išlaiko. Pareiškėjas bute gyveno nuolatos, jį tvarkė, juo naudojosi, kaip vienintele nuolatine gyvenamąja vieta, rūpinosi buto išlaikymu ir priežiūra. Faktinis gyvenimas bute yra neabejotinai susijęs su teisėtu buto valdymu. Nekilnojamojo turto registro išraše pareiškėjas yra nurodytas vieninteliu buto savininku. Šis įrašas patvirtina pareiškėjo nuosavybės teisę į butą ir sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo faktinis gyvenimas bute yra neatsiejamas nuo teisėto buto valdymo ir naudojimosi juo. Pareiškėjas pateikia vaikų E. N., A. N. ir I. B. patvirtinimą, jog pareiškėjas butą valdo (jame gyvena) nuo jo įsigijimo momento iki šiol. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas negali įgyvendinti visų savininko teisių, todėl yra būtina nustatyti juridinį faktą, jog palikimą pareiškėjas priėmė, faktiškai valdydamas butą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens I. B. atsiliepime nurodyta, kad jos žiniomis, pareiškėjas faktiškai valdo ir valdė palikėjai priklausiusį turtą – buto dalį iki palikėjos mirties ir po jos, pareiškėjas bute faktiškai gyveno ir gyvena iki šiol (ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą) bei butą išlaiko (moka mokesčius, jį tvarko, yra sudaręs visas būtinas sutartis), nėra jokio pagrindo nesutikti su pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, I. B. sutinka su visais pareiškime pateiktais reikalavimais ir prašo tenkinti pareiškimą.
4. Suinteresuoto asmens A. N. atsiliepime nurodyta, kad jo žiniomis, pareiškėjas faktiškai valdo ir valdė palikėjai priklausiusį turtą – buto dalį iki palikėjos mirties ir po jos, bute faktiškai gyveno ir gyvena iki šiol (ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą) bei butą išlaiko (moka mokesčius, jį tvarko, yra sudaręs visas būtinas sutartis), nėra jokio pagrindo nesutikti su pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, A. N. sutinka su pareiškime pateiktais reikalavimais ir prašo tenkinti pareiškimą.
5. Suinteresuoto asmens E. N. atsiliepime nurodyta, kad jo žiniomis, pareiškėjas faktiškai valdo ir valdė palikėjai priklausiusį turtą – buto dalį iki palikėjos mirties ir po jos, bute faktiškai gyveno ir gyvena iki šiol (ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą) bei butą išlaiko (moka mokesčius, jį tvarko, yra sudaręs visas būtinas sutartis), nėra jokio pagrindo nesutikti su pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, E. N. sutinka su visais pareiškime pateiktais reikalavimais ir prašo tenkinti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo E. N. ir M. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendri vaikai – E. N. (jaunesnysis), A. N. ir I. B. Remiantis byloje esančiu mirties liudijimu, M. N. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gegužės 17 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo E. N. vardu yra įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu (1992 m.), laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio E. N. vardu registruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugsėjo 19 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra.
10. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis E. N. toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu – ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, taigi ir rūpinosi ja, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2025 m. rugsėjo 2 d. išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 1966 m. spalio 26 d. iki dabar savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, dėl ilgo laikotarpio, praėjusio nuo palikėjos mirties, ir sąskaitų archyvavimo terminų nėra galimybės pateikti sąskaitų, patvirtinančių faktinį buto valdymą trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjos mirties, tačiau suinteresuoti asmenys (pareiškėjo ir palikėjos vaikai) patvirtino, kad pareiškėjas po palikėjos mirties faktiškai valdė palikėjai priklausiusią buto dalį, bute gyveno, mokėjo mokesčius, jį tvarkė (suinteresuotų asmenų atsiliepimai, 2025 m. rugsėjo 19 d. suinteresuotų asmenų patvirtinimas). Nėra pagrindo netikėti byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniais paaiškinimais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą.
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėjas E. N. priėmė palikimą po sutuoktinės M. N. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. (E. N.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.