Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-43349-854/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
2YT-43349-854/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36443-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-43349-854/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36443-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo teismo sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomąją bylą ir joje atliekamus vykdymo veiksmus iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), iki bus išnagrinėtas Pareiškėjo G. G. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Pareiškėjas apskundė antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios Buto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šiose varžytinėse Butas yra pardavinėjamas už 49 600 Eur kainą, kuri pareiškėjo manymu, yra ženkliai per maža. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis gali parduoti Butą iš varžytinių ir perleisti jį tretiesiems asmenims, todėl net ir tenkinus pareiškėjo skundą tokio teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ir nebebus galima įpareigoti antstolį atšaukti varžytines ir tinkamai informuoti pareiškėją apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymo galimybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).

Nagrinėjamu atveju būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą Buto vertinimą ir paskelbtas varžytines, taip pat tai, jog varžytinėse Butas pardavinėjamas už per ženkliai per mažą kainą, kuri neatitinka rinkos vertės.

Pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas. Pareiškėjas nenurodo faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Iš byloje esančio varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo iš interneto svetainės www.evarzytynes.lt matyti, kad, pradinė Buto pardavimo kaina yra 49 600 Eur. Pareiškėjas, teigdamas, kad Butas varžytinėse pardavinėjamas už kainą, kuri yra aiškiai per maža, vadovaujasi valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos Buto vidutinė rinkos vertė yra 60 200 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), todėl darytina išvada, kad vykdomojoje byloje buvo nustatyta 62 000 Eur Buto vertė, kuri yra netgi didesnė už nurodomą pareiškėjo. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kad Butas varžytinėse yra pardavinėjamas už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Pareiškėjas taip pat nepateikė ir duomenų, kad vykdymo procese būtų suradęs pirkėją, kuris Butą būtų pirkęs už didesnę nei 49 600 Eur kainą.

Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina antstoliui pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus objektyvių jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, teismas negali padaryti išvados, jog pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nenustatė teisinių ir faktinių pagrindų taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be to, teismo vertinimu, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už skundus dėl antstolių veiksmų žyminis mokestis nemokamas, todėl žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paduoti, kartu skundu dėl antstolių veiksmų. Tokiu atveju pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Grąžinti pareiškėjui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. spalio 2 d., ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė